Marijampolės savivaldybės meras P. Isoda, žurnalistų paklaustas, kaip vertina padėtį Kalvarijos savivaldybėje, sakė, kad šis savivaldos modelis, kai meras yra renkamas tiesiogiai gyventojų, svarbus tuo, kad meras be daugumos, kaip ir dauguma be mero, negali dirbti. „Čia reikia ieškoti kompromiso, bet Kalvarijos atveju, matau, kad abi pusės turi išankstines nuomones ir pervertina savo jėgas. Matyt, nereikėjo nei iš vienos, nei iš kitos pusės skambių pareiškimų, kad tik tas ar tik ne šitas, nes politikoje reikia kompromisų“.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
– Mūsų Savivaldybės tarybos atveju aš galėčiau su visais esamais Tarybos nariais dirbti, jeigu jie būtų skiriami į direktorius, bet tik, aišku, ne per ultimatumus, o normalių politinių derybų būdu. Susitarti, pasiskirstyti pareigybėmis ir funkcijomis. Svarbu, kad noras būtų dirbti žmonėms ir viešas interesas aukščiau asmeninių ambicijų.
Tiesioginis valdymas, mano nuomone, savivaldybei yra tragedija. Bankroto administratorius darys tik tai, kas parašyta, formaliai, kad vyktų paslaugų teikimas, bet savivaldybei vadovauti to nepakanka. Jeigu tau svarbūs savivaldybės ir jos žmonių interesai, turi nuolat žiūrėti į priekį, planuoti darbus, strategijas su didele perspektyva, dažnai neapibrėžtose situacijose rizikuoti. Kartu vyksta įvairūs Europos Sąjungos lėšų įsisavinimai, projektų planavimai, sveikatos įstaigų pertvarka, švietimo reforma. Daugybė įvairiausių darbų, daug visokių svarbių reikalų žmonėms. Visa šitai rūpi merui, jis suinteresuotas nuveikti kuo daugiau gerų darbų savivaldybei, gyventojams. Tiesioginiam valdymui paskirtas valdytojas, manau, tikrai nežiūrės nei į perspektyvą, nei darys tai, ko konkrečiai nėra parašyta, o ir visų reformų kontekste atstovaus Vyriausybės pozicijoms, o ne Kalvarijos žmonių interesams. Manau, metai tiesioginio valdymo yra labai didelė žala savivaldybei.
