Konstitucija sukurta tam, kad visuomenėje būtų paisoma visų jos narių interesų, niekas nebūtų skriaudžiamas, diskriminuojamas. Kadangi piliečiai labai skirtingi, jų poelgiai ir gyvenimo suvokimas, įsitikinimai taip pat gali labai skirtis, todėl ir būtinos bendros taisyklės, kurios leistų visiems sugyventi kiek įmanoma darniau.

Stebint mūsų šalies gyvenimą kartais atrodo, kad ne vienam piliečiui reikėtų pasikartoti Konstitucijos straipsnius.

Meno saviraiškos laisvė

Demokratinėse valstybėse saviraiškos laisvė pripažįstama kaip viena svarbiausių žmogaus teisių. Saviraiškos laisvė yra ypač svarbi vertybė ir menininkams, nes menas pasakoja apie pasaulį, kelia svarbius klausimus, atkreipia dėmesį į problemas, priverčia susimąstyti, provokuoja. Visgi meną vertinti sunku: kas vienam atrodo meniška, kito suprantama kitaip. Pavyzdžiui, gal yra piliečių, įsitikinusių, kad neverta griauti sovietų okupantus įamžinusių paminklų, nes tai yra menas. Kai kam gal atrodo, kad jei juos nugriausime, tai lyg nubrauksime tuos sovietinio gyvenimo dešimtmečius kaip nieko nevertus…

Ir senesnėse demokratinėse valstybėse pasitaiko ginčų dėl saviraiškos laisvės, o ką jau kalbėti apie mūsų jauną valstybę. Štai prieš beveik 20 metų menininko D. Liškevičiaus buvo sukurtas ir Venecijos bienalėje parodytas videoperformansas, kuriame jis nusišluosto šokoladuotą veidą Lietuvos vėliava. Lietuvos šeimų sąjūdis, „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorius, pernai surinko parašus ir padavė prašymą į prokuratūrą dėl šio performanso. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo, o nutrauktas jis tik dėl senaties termino.

Šeimų sąjūdžio vadovas: „Laisvės nėra“

Neatsitiktinai prisiminėme Šeimų sąjūdį. Savaitgalį šis sąjūdis surengė „Didįjį šeimos gynimo maršą 2022“ Kauno rajono Jadagonių kaime, „Pušyno“ poilsiavietėje.

Marijampolietis Raimondas Grinevičius – asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ vadovas.

„Suvalkietis“ Šeimų maršo išvakarėse pakalbino Raimondą Grinevičių, asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ vadovą, klausdamas nuomonės apie piliečių laisves mūsų šalyje. Pasak R. Grinevičiaus, kiekvienas sprendžia, ar jam pakanka laisvės reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus. Konstitucija šią teisę garantuoja, bet pačiam R. Grinevičiui neatrodo, kad realybėje taip ir yra: „Drąsiai galiu pasakyti, kad laisvės nėra“.

Kaip pavyzdį jis pateikė Šeimų sąjūdžio vargus prašant renginiams leidimų, mat šie valdžios būdavo tai duodami, tai vėl atšaukiami. „Pernai pas Seimo Pirmininkę kabinete pasakiau, kad Lietuvoje demokratija – kaip Rusijoje ir Baltarusijoje kartu sudėjus. Praėjo metai, pasirodė, kad aš buvau teisus“, – sakė Šeimų sąjūdžio vadovas.

Pasak jo, nė vieno leidimo renginiui ši organizacija negauna lengvai, visus tenka išsikovoti teismuose. Štai ir pernai rugsėjo 10-osios mitingui buvo pradžioje duotas leidimas rengti eiseną Gedimino prospekte, paskui jis panaikintas, teismas vėl priėmė sprendimą ir leido rengti mitingą. „Mūsų keturi ar penki mitingai per teismus gavo leidimus. Ir šiemet gegužės 15-osios mitingui pirmiausia gavome leidimą, paskui jis buvo atšauktas. Aš jau net nesigilinu ir nematau jokių prošvaisčių šioje srityje – laisvės reikšti įsitikinimus nėra“, – kalbėjo R. Grinevičius.

Kad nėra apie ką diskutuoti laisvės tema, kaip pavyzdį vyras pateikė ir tai, kaip buvo reaguojama paskelbus šių metų tradicinių šeimų susibūrimo adresą, kuris ilgokai buvo slepiamas. „Kai paskelbėme mūsų išsinuomotos sodybos vietą, tuoj Andrius Tapinas, Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas ėmė terorizuoti sodybos šeimininkus, užblokavo jų feisbuko puslapį.

Kitas pavyzdys: man prieš kurį laiką paskambino iš atitinkamų organizacijų įspėti, kad duota komanda per mūsų renginį visam kaimui atjungti elektrą. Įspėjo, kad pasirūpintume generatoriais. Kaip tai suprasti?“ – apie trukdymą surengti mitingą pasakojo asociacijos vadovas.

Jis guodėsi ir dėl to, jog niekaip nesisekė užsisakyti, kad renginyje budėtų greitoji pagalba. Pasak jo, net aštuonios greitosios pagalbos stotys – Kauno, Kauno rajono, Šakių, Kėdainių, Jonavos ir dar kelios – atsisakė teikti paslaugą. Vieni atsisakė dėl didelio užimtumo, kiti nieko neaiškino. „Ši paslauga kainuoja mažiausiai 500 eurų, vadinasi, nė vienai įstaigai už 4 valandas darbo nereikia 500 eurų parvežti įstaigai. Ministerijai skambinau, klausiau, ar labai turtinga mūsų medicina, kad išreklamuotas mokamas paslaugas atsisako teikti. Ar nereikia jiems pajamų?“ – klausė vyras, tvirtindamas, kad medikai bijo gauti velnių nuo valdžios už tai, kad suteikė paslaugą būtent Šeimų sąjūdžiui…

Ir reklaminius plakatus, bukletus Šeimų sąjūdžiui tenka spausdintis Lenkijoje, nes mūsų įmonės, pasak R. Grinevičiaus, bijo priimti tokius užsakymus. „Esame susidūrę, kad ir spauda net už pinigus nesutinka rašyti ką nors teigiamo apie mūsų sąjūdį, kadangi bijo“, – tvirtino jis.

Garbės ir orumo gynimas teisme

Neseniai R. Grinevičius pralaimėjo bylą prieš Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių, kurį buvo padavęs į teismą dėl to, kad šis viešai pacitavo lrt.lt straipsnį, kuriame tvirtinama, esą parašai dėl Seimo nario atstatydinimo iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pa­reigų buvo suklastoti. Grinevičius pavadino tai savo garbės ir orumo įžeidimu, bet to įrodyti teisme nepavyko. Taigi ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. R. Grinevičius Seimo nariui T. V. Raskevičiui turės grąžinti ir apie 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Šeimų sąjūdžio vadovas turi šiuo klausimu savo versiją: spėja, kad teisėjai sulaukė skambučių iš aukštesnės valdžios, jog būtų priimtas būtent toks sprendimas. „Mes taip įsivaizduojame. Per teismą įrodėme, kad Raskevičius su draugu patys padarė nusikaltimą – įsilaužė į duomenų bazę, kur vyko parašų rinkimas. Į paskyrą įsilaužė jo draugas, pridėjo fiktyvių parašų, kad sumenkintų visą mūsų parašų rinkimo akciją. 20 tūkst. parašų sufabrikavo, mes tuos parašus atskyrėme į kitą aplanką, bet kai parašėme policijai prašymą dėl įsilaužimo, tyrimas buvo nutrauktas. Pasirodo, yra tokie dalykai kaip išorinis ir vidinis įsilaužimas. Jei išorinis – nieko nebus, o jei iš vidaus įsilaužiama – jau baudžiamoji byla. Tai čia buvo nebaudžiamas – galvon netelpa tokie dalykai“, – guodėsi vyras.

Laisvės esmė –nekliudyti kitiems

Visgi nors deklaruoja, kad visi turi teisę siekti savo tikslų, Šeimų sąjūdis kovoja prieš tas laisves, kurios jiems nepatinka.

Nėra ko diskutuoti apie laisvę, sako R. Grinevičius, ko gero, galvodamas apie savo ir asociacijos narių laisvę, tradicinių šeimų laisvę, bet ne apie LGBT, mušamų moterų ar sunkiai suprantamą meną kuriančiųjų laisves, autorių, norinčių gauti teisėtą atlygį už savo sukurtas dainas, laisves. Kaip rašoma Šeimų sąjūdžio tinklalapyje, „Valdžia niekaip negali atleisti žmonėms to, kad Didžiojo šeimos gynimo maršo metu sustabdė planus ratifikuoti Stambulo konvenciją, įvesti tos pačios lyties partnerystę, legalizuoti narkotikų vartojimą, toliau naikinti lietuvių kalbą, šeimą, tradicines ir tautines vertybes.“

Į klausimą, ar tik šeimos gali mitinguoti, o gėjai negali, Grinevičius užtikrintai atsakė: niekas nedraudžia gėjams rengti mitingus. Ir dar pridūrė: „Kiekviena visuomenės grupė turi savo interesus: mes – šeimas, Paleckis – rusus, gėjai – poras, Astros (A. G. Astrauskaitės – red. pastaba) grupė nori išvaikyti Seimą. Ir Stambulo konvenciją kažkas užstoja: kiekviena grupė savo interesus ir gina. Laisvės esmė – nekliudyti kitiems“.

O tos kartuvės prie Seimo per mitingą pernai rudenį su tradicinėmis šeimomis nesusijusios, kaip ir tas visas mitingas, kai buvo skanduojama „Seimą lauk!“… Čia visos šalies televizijos, anot R. Grinevičiaus, taip neteisingai parodė. „Žiūrintys LRT, TV3 ir visus likusius kanalus gauna vieną (suprask, iškreiptą – aut. pastaba) informaciją, o kiti, kurie nori gauti žinias iš pirmų lūpų, susidaryti kitą vaizdą, visą teisingą mūsų informaciją ras tinklalapyje seimusajudis.lt“, – tvirtino R. Grinevičius.

O kad nebūtų toliau iškraipoma informacija apie mitingą, Šeimų sąjūdžio tinklapyje rašoma: „Kadangi jų veiklos dėka patyrėme daug papildomų išlaidų ir bandymų iš jų pusės diskredituoti „Didijį šeimos gynimo maršą 2022“, jo organizatorius bei dalyvius – žemiau pateiktame sąraše esančioms žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti renginyje, – teks sumokėti simbolinį (joms) mokestį – po 1000 (tūkstantį) eurų.“ (Kalba netaisyta – red. pastaba.) Ir išvardinti kone visi šalies TV kanalai.

Patiems žmonėms reikia išmokti gyventi ir kurti laisvėje, ir valdžiai būtina suvokti, ką tai reiškia. Tai nėra lengva, nes ilgai gyvenome su viena ideologija, privalomomis pažiūromis, gal ne vienas vis dar norėtų, kad taip ir liktų…