Dovana institutui – Sūduvos vėliava

Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti.

Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė pasidžiaugė, kad konferencijoje kalbama apie šio krašto kalbą, papročius, sūduvietišką tapatybę. Pasak jos, būtent Sūduvos pavadinimas pastaruoju metu vis labiau įsitvirtina ir išstumia Suvalkijos vardą, jaunajai kartai taip pat Sūduvos vardas labiau priimtinas.

Apie papročius, kalbą ir gimnazijos svarbą

Pranešimą apie sūduvių (suvalkiečių) šventes Lietuvos apeiginių metų perspektyvoje skaitė Lietuvos istorijos instituto etnologas dr. Žilvytis Šaknys, paskyręs jį kitam etnologui iš Skriaudžių Juozui Kudirkai – būtent pastarojo dėka Lietuvoje buvo atgaivintos Motinos ir Tėvo dienos. Pranešime jis pristatė savo tyrinėjimus ekspedicijų metu, kai rinko medžiagą apie šventes ir aplankė šimtus vietovių. Klausytojai sužinojo įdomių faktų apie Sekminių, naktigonės ir kitus papročius Sūduvos krašte.

Konferencijoje taip pat buvo skaityti pranešimai apie sūduvių kalbinę diferenciaciją, protestantų krikščioniškas misijas Sūduvoje XIX amžiuje ir XX a. pirmoje pusėje, buvo pristatytos kunigo Vincento Dumčiaus užrašytos dainos.

Po pietų dalyviai išklausė informatyvų Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus direktorės Juditos Zubavičienės pranešimą „Senoji Marijampolės gimnazija – lietuvybės židinys“. Ji priminė gimnazijos įsteigimo istoriją ir aplinkybes, kai carinės Rusijos siekis įsteigti šią mokslo įstaigą Sūduvai surusinti bei atitraukti nuo lenkų įtakos davė netikėtą rezultatą ir įžiebė lietuvių tautinio atgimimo židinį. Įdomiomis nuotraukomis iliustruotas pranešimas priminė ir apie tai, kaip atrodė to meto mokyklos interjeras, ir kokios bausmės buvo taikomos mokiniams, ir kaip bandyta užgniaužti laisvės siekius. Minėdama kalbininką Joną Jablonskį pranešėja sakė, kad lietuvių kalboje prigijo apie 650 jo sugalvotų žodžių, o dar apie 450 žodžių neprigijo. Direktorė džiaugėsi, kad muziejus įgyvendina įvairius projektus ir turi daug lankytojų bei įdomių eksponatų.

Šyvio šokdinimas – unikalus paprotys

Įdomus buvo ir Vilkaviškio rajono Gražiškių seniūnijos atstovės Ritos Vasiliauskienės pasakojimas apie įdomią išlikusią tradiciją šiame krašte – Šyvio šokdinimą. Ši šventė, kurios metu įvairūs persirengėliai lanko gyventojų sodybas ir atlieka jiems būdingus vaidmenis, priskiriama Užgavėnių švenčių ciklui ir į 32 kaimus turinčią seniūniją atėjo dar iš Prūsijos valdymo laikų. Pradžioje jos pagrindiniai herojai – pats Šyvis, kareiviai, čigonai, gandras, velnias, daktaras ir kiti – buvo tik vyrai, vėliau įsijungė ir moterys. Tradicija Gražiškiuose išliko iki mūsų dienų, ji 2019 metais buvo pristatyta ir Latvijoje, taip pat Lenkijoje, apie ją sukurtos dvi televizijos laidos. Pasak pranešėjos, tuo domisi ir vietos jaunimas, o prieš dvejus metus buvo gauta lėšų ir už jas vietoj naudotų senų rusiškų milinių atlikėjams pasiūti nauji paltai.

Apie Kalbos dienas Šakių rajone kalbėjo Rimutė Grušienė – šiemet gegužės 27-ąją Šakiuose vyks jau 50-oji tokia šventė, pradėta dar 1973 metais.

Krašto gastronomijos ypatybės

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus edukatorė Agnė Kaulickienė papasakojo apie šio regiono gastronomijos ypatybes, priminusi, kokie patiekalai buvo valgomi XX amžiaus pirmoje pusėje ir pabrėžusi, jog Sūduvos krašte mėsos turėta ir valgyta daugiau nei kitur, čia buvo privaloma dalintis skerstuvėmis ir būtent čia pradėjo veikti pirmasis šalyje cukraus fabrikas.

Kalvarijos gimnazijos ir viešosios bibliotekos atstovės Vida Brogytė bei Sigita Palionienė papasakojo ir parodė dokumentinę apybraižą apie Birutės ir Juozo Pučinskų šeimą, kurios nariai iki šiol patys kausto arklius, rankomis riša linus, šienauja pačių išplaktu dalgiu, veja virves, kerpa avis, daro sūrius, o atokvėpio minutę groja ir dainuoja. Visa tai daroma tyliai, ramiai, be skubos, tradicijas perima ir dvi šeimos dukros.

Konferencijos dalyviai taip pat galėjo dalyvauti ekskursijoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat apžiūrėti Lietuvių kalbos instituto muziejų „Lituanistikos židinys“, jiems buvo parodyta folkloro programa „Aukšti kalneliai“, kurią atliko Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“.

Algis VAŠKEVIČIUS