Į kelis klausimus sutiko atsakyti Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istorijos mokytoja Rita BOBINIENĖ. Pasirodo, naudotis laisvėmis žmogui būtinas ir tam tikras politinis, teisinis bei istorinis raštingumas.
Mokytoja Rita Bobinienė su mokiniais kalbasi apie tai, kad laisvė nereiškia daryti viską, ką nori.
– Ar mokame naudotis Konstitucijos mums suteikiamomis laisvėmis? Gal matote iš gyvenimo pavyzdžių, kai tai daroma netinkamai?
– Per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuva sukūrė solidžią demokratiją, o visuomenei tapo natūrali gyvenimo dalis – naudotis Konstitucijos suteikiamomis laisvėmis. Laisvės yra mūsų visų, o mes esame skirtingi, todėl jomis naudodamiesi neturime užmiršti pagarbos vienas kitam, atsakomybės.
Labai svarbus visuomenės politinis, teisinis ir istorinis raštingumas. Liūdnai atrodė Sausio 13-osios minėjimo metu nušvilpti sovietmečiu už tikėjimo laisvę kovoję ir persekioti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjai kardinolas Sigitas Tamkevičius ir sesuo Bernadeta Mališkaitė.
– Kas riboja žmogaus laisvę turėti įsitikinimus ir juos skleisti?
– Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimus ir jų skleidimą. Bet viskas turi ribas. Aišku, išskyrus Visatą ir kvailumą. Konstitucijos 25 straipsnis aiškiai teigia, kad „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“
– Taip, laisvė reikšti įsitikinimus, kaip Konstitucijos 25-tas straipsnis sako, gali būti ribojama, bet ką tai reiškia konkrečiau?
– Artimiausias pavyzdys – laisvių ribojimai per pandemiją. Didelė dalis visuomenės tai vertino tik per savo norus. Laisvė – ne tik teisinė, bet ir moralinė kategorija, atspindinti mūsų požiūrį į kitą žmogų. Laisvę suteikiame vieni kitiems. O mūsų vidinė laisvė yra mūsų pačių atsakomybė.
– Ar gali būti laisvė nesilaikyti galiojančių įstatymų?
– Teisinėje ir demokratinėje valstybėje negali. Diktatūros atveju prigimtinę laisvę gali tekti ginti nuo diktatoriaus primestų įstatymų.
– Kaip yra tada, kai vieno žmogaus laisvės susikerta su kito laisvėmis?
– Būtina nedelsiant pasitelkti Konstitucijos straipsnius, krikščioniškąjį humanizmą, mūsų senolių išmintį ir sveiką protą, net kariuomenę. Abraomui Linkolnui priklauso frazė, kad avis ir vilkas skirtingai taria žodį „laisvė“. Laisvė yra teisė daryti viską, kas nekenkia kitiems žmonėms. Gyvename visuomenėje, o mūsų valstybės kaimynai labai įvairūs. Tik Robinzonas Kruzas dėl to galėjo nesukti galvos…
– Įdomu, kaip su mokiniais aptarinėjate, kas yra laisvė, kokios jos ribos visuomenėje? Kokių dažniausiai mokiniai turi stereotipų?
– Kartais mokiniams atrodo, kad „laisvė leidžia daryti viską, ką noriu“. Aptardami jų teises ir laisves ieškome laisvių ir pareigų vienovės pavyzdžių. Kalbame apie tai, kiek daug valstybė, tėvai, mokytojai ir net jie patys atlieka pareigų, kad galėtų pasinaudoti laisvės teikiamomis galimybėmis.
