Pagal Aplinkos apsaugos agentūros turimus duomenis, skaičiuojama, kad 22 proc. Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiose nuotekų sistemose, tačiau nėra žinoma, kokia šių gyventojų dalis naudojasi lauko tualetais.
Marijampolės aglomeracijoje prisijungusių prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų yra 99,38 proc., individualiomis sistemomis naudojasi 0,62 proc., analogiškai Šakių aglomeracijoje – 98,55 proc. ir 1,45 proc. , Vilkaviškio – 98,63 proc. ir 1,37 proc., Kazlų Rūdos – 92,52 proc. ir 7,48 proc. Kalvarijos r. sav. duomenų nepateikė.
Nuotekų valymo įrenginiai Marijampolėje.
Monika Sakalauskaitė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė:
– Aplinkos ministerija niekada nebuvo nustačiusi termino, iki kada privaloma atsisakyti lauko tualetų, kadangi nei lauko tualetai, nei kiti nuotekų tvarkymo įrenginiai nėra draudžiami eksploatuoti, jei šie įrenginiai tinkamai prižiūrimi, neleistinai neteršiama aplinka ir nepažeidžiami reikalavimai.
Gali būti naudojami tik tie individualūs nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiai, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki nustatytų reikalavimų. Be to, naudotis individualiais nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais galima tokiu atveju, jei savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plane, asmens gyvenamojoje teritorijoje yra numatytas individualus nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais.
2023-ieji metai yra Lietuvos įsipareigojimų ištaisyti direktyvos dėl miestų nuotekų valymo pažeidimo aplinkybes, t. y. įvykdyti reikalavimus prie nuotekų surinkimo tinklų infrastruktūros prijungti ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, terminas. Tai turi būti atlikta iki 2023 m.
Daiva Klimavičienė
