„Pinhole fotografija – tai savotiška protesto išraiška. Pasakymas „Ne“ technokratiškumui. Liaudiškai kalbant, su ja grįžtama į fotografijos ištakas. Pirmieji lietuvių fotografų sukurti pinhole lakštai priminė vieno fotografijos išradėjų Luiso Dagero pirmąsias fotografijas. Jos žavi abstraktumu, neįprastu vaizdo perteikimu. Tai savotiška, dar kartą atrasta meninė kalba“.

Parodoje eksponuojamos beklajojant sutiktų žmonių fotografijos.

Taip 2011 metais buvo rašoma apie šį metodą (pinhole fotoaparatas – tai aparatas be įprasto objektyvo) žurnale „Vyzdys foto-video“ pristatant jauną fotografą Andrių Narvičių ir jo šiuo metodu sukurtus Vilniaus vaizdus. Marijampolės kultūros centro pirmajame aukšte pradėjo veikti šio autoriaus fotografijų paroda „Analoginės klajos“.

Marijampolietis Andrius Narvičius, jau seniai gyvenantis ir dirbantis Velse (Jungtinė Karalystė), tačiau neužmirštantis gimtojo miesto, fotografija susidomėjo dar vaikystėje, kai mama padovanojo pirmąjį fotoaparatą „Smena-8“. Fotografas, žurnalistas Vytautas Žukauskas vadovavo ir jaunųjų fotografų būreliui. Čia Andrius išmoko ryškinti juostas ir spausdinti nuotraukas. Susižavėjimas fotografija neblėso, tad pasirinko studijas Vilniaus dailės akademijoje – fotografijos ir medijų meną. Čia iš fotomenininko Gintauto Trimako gavo seną lagaminą, kurį pavertė savo pirmąja pinhole kamera. Šiame, greitai besimainančiame skaitmeniniame pasaulyje, Andrius lieka ištikimas analoginei fotografijai ir senosioms jos tradicijoms.

„Per savo gyvenimą einu ne tiesia linija – teigia fotografas. – Klajoju… O savo inertiškose klajose sutinku netikėtų pakeleivių, atrandu vietas ir objektus, jie dėl vidinės energijos ir traukos priverčia stabtelėti, užfiksuoti juos fotografijoje. O tada vėl keliauju niekam nežinoma paslaptinga kryptimi, metai iš metų blaškausi fotografiniuose procesuose. 

Pinhole kamera sukurti darbai – tai tarsi pirmapradis vyksmas fotografijoje. Primityvus adatos dūris atveria vaizdus, kurie keri savo paprastumu ir netikėtais rezultatais. Juos ne iš karto pamatai, o tik grįžus į laboratoriją prie raudonos lemputės išryškėja vaizdas…

Kaip ir pinhole, didelio formato fotografija mane išmokė lėtai, tendencingai ir palaipsniui eiti tikslo link – per matinį stiklą žvelgiu į pasaulį atvirkščiai, pastebėdamas kitiems nematomas smulkmenas. 
Mano mėgstamiausia technika – šlapio kolodijaus procesas. Kadaise – tikras proveržis fotografijos pasaulyje, reikalaujanti didelio preciziškumo ir kantrybės. Lyg alchemikas, ieškantis mistinio elemento, galiu pažvelgti į pačias paslaptingiausias žmogaus sielos gelmes…“

Andriaus Narvičiaus paroda – dar vienas Kultūros centro projekto „Pasaulio sūduviečiai“ susitikimų su svetur kuriančiųjų darbais. Šį kartą aplinkybės neleido autoriui atvykti – jis ketina aplankyti Marijampolę rugpjūtį, bus ir dar viena paroda.

Nijolė LINIONIENĖ