Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Be gimtosios kalbos pakriktume kaip Grigo bitės“

Redakcijos svečias – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys ANTANAITIS. Su juo kalbamės apie lietuvių kalbą – kiek ji svarbi kaip valstybės stabilumo garantas ir ką ji reiškia asmeniškai kiekvienam iš mūsų. Ir kam reikalingas Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės kalbos statusas.

„Kalba kuria valstybę. Kuo mes taptume, jei savo kalbą prarastume ir kalbėtume, pavyzdžiui, angliškai ar lenkiškai? Anglijos grafyste? Lenkijos vaivadija? Praradę savitumą ir branduolį, atsivertume visokiems vėjams, o tie vėjai gali būti labai pavojingi“, – sako pašnekovas.

Audrys Antanaitis: „Svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą“.

Audrys Antanaitis: „Svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Kai kalbinome A. Antanaitį, buvo tik ką pasibaigusi „Eurovizija“. Tad pasiteiravome, kaip jam nuskambėjo lietuvių kalba tarptautiniame muzikos renginyje. Pašnekovas gyrė Moniką Liu, pridurdamas, kad ne tik atlikėja puiki, bet ir jos lietuviška daina. Ir labai svarbu, kad ne tik mūsų atstovė dainavo gimtąja kalba:

– Matosi, kad Europa vis labiau supranta nacionalinių kalbų svarbą. Lietuvoje gana ilgai vyravo mada, kai išsilaisvinę iš okupacijos ir rusų kalbos puolėme prie Vakarų ir anglų kalbos, ir darėme tai labai nekritiškai. Manėme, kad esame labai modernūs, kai visur, reikia ar nereikia, kaišiojame anglų kalbą. Dabar jau atsipeikėjame, pradedame suprasti, kad svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą. Mokėti anglų kalbą šiandien yra norma, nieko nenustebinsi – lygiai kaip anksčiau niekas nesistebėjo, kad visi moka rusų kalbą. O štai jei moki lietuvių kalbą – dabar esi tikrai „kietas“. Tai yra kalbos politikos posūkis ir visuomenės atsigręžimas į kalbą, suvokimas, kad tai yra vertybė. Vertindami savo kalbą, rodydamiesi esą lietuviai, esame ypatingi europiečiai. O ir pačiai Europai „sintetinių“ anglų nereikia.

– Penktus metus vadovaujate VLKK. Kokį pagrindinį pokytį per šį laikotarpį akcentuotumėte?

– Manau, svarbiausias pokytis – kalbos politikos posūkis bendradarbiavimo su visuomene link. Vienas pirmųjų darbų – didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statuso keitimas. Pagal minėtą statusą buvo galima bausti už kalbos klaidas. Mūsų kalbos politikos žinia, kurią sakome bendruomenei – nebijokite kalbėti lietuviškai, tikrai nebausime už tai, kad jūs kalbate. Mes norime, kad visuomenė bendradarbiautų su kalbininkais, nebijotų kalbėti lietuviškai, turtintų lietuvių kalbą, ją gerbtų. Įsidėmėkite – kalba yra visuomenės, o ne kalbininkų kalba.

– Kalba – vienas pagrindinių valstybingumo atributų. Tačiau tai ne tik kalbininkų, bet ir teisininkų „darbo objektas“?

– Išties labai svarbu teisinis lietuvių kalbos bazės atnaujinimas. Vyriausybės numatytas planas – įgyvendinti valstybinės kalbos puoselėjimo gaires, taigi buvo pradėtas ruošti naujas konstitucinis kalbos įstatymas, jis netrukus turėtų būti svarstomas Seime. Teisingai pastebėjote, kad kalba – vienas pagrindinių valstybingumo atributų – kaip vėliava ir himnas.

– Šie metai yra jubiliejiniai: sukanka 100 metų lietuvių kalbos valstybiniam statusui.

– 1922 rugpjūtį priimta Konstitucija, kurioje įrašyta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Tik pagalvokime – valstybei beveik tūkstantis metų, o valstybinei kalbai tik 100. Bet jei skaičiuotume valstybinės kalbos stažą, tai jai viso labo šiek tiek daugiau kaip 50 metų (kai į jį neįskaičiuoji sovietmečio). Taigi matome, kokia jauna ir trapi mūsų valstybinė kalba. Juolab kad valstybės santykis su kalba visada buvo labai sudėtingas, ji buvo ant išnykimo ribos. Tai, kad XIX amžiuje mes sugebėjome ją atgaivinti, buvo stebuklas.

– 1918-aisiais buvo nuspręsta atkurti valstybę kalbos pagrindu.

– Ir teisingai! Kai 1918 m. atsikūrė Lietuva, buvo sprendžiama, ar atkurti daugiatautę Lietuvą, ar Lietuvą kaip tautos namus su kalba.  Priešingu atveju turbūt nebūtume išsilaikę, ir neaišku, koks tas darinys šiandien galėtų būti. Vėliava, himnas – tik simboliai, o kalba yra kraujas, jungtis tarp žmonių. Valstybinė kalba sukuria visų piliečių lygiateisiškumą prieš įstatymą, kalba leidžia visiems susikalbėti. Todėl tokioje valstybėje kaip Lietuva daugiakalbystė yra labai pavojinga, nes turime daug tautinių mažumų. Be to, mūsų kalba labai jauna. Jei bendrinei (pavyzdžiui, vokiečių, italų ar prancūzų) kalbai yra septyni ar šeši šimtai metų, joms ne taip „pavojingos“ kitų kalbų įtakos, o mes, patyrę didesnę kitų kalbų įtaką, galėtume labai greitai prarasi gimtąją.

– Gegužės 1-ąją įsigaliojo Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Jame nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Teisingumo ministrė jau spėjo pasikeisti savo vardą į pavardę – dabar ji Ewelina Dobrowolska. Kokia Jūsų nuomonė apie šį įstatymą?

– Tai nekokybiškas įstatymas. Konstitucinis teismas labai aiškiai yra pasakęs, kad dokumentuose asmenvardžiai rašomi lietuvių kalba, kitaip būtų pažeistas valstybinės kalbos statusas. Minėtas teismas konstatavo, kad priimdamas įstatymą Seimas turi jį derinti su VLKK. Seimas derino, mes, VLKK, savo nuomonę pasakėme: taip neturėtų būti. Bet į tai nebuvo atsižvelgta. Tai reiškia, kad pasielgta priešingai, nei numato Konstitucinio teismo nutarimas, kitaip sakant, buvo galimai pažeista Konstitucija. Tačiau „dura lex, sed lex“. Įstatymas priimtas, jo reikia laikytis. Ir piliečiai gali naudotis jo teikiamomis teisėmis. O Seimas tegul aiškinasi su Konstituciniu teismu, ką daryti.

– Ar pagalvojate, kokia būtų mūsų tautos istorija, jei, pavyzdžiui, dar Vytauto laikais būtume turėję valstybinę kalbą?

– Istorikai nesako, kas būtų, jei būtų. Manau, jei būtume turėję savo kalbą valstybėje, Vytauto laikais įkurtą universitetą, kuriame lietuviškai būtų pradėtos leisti knygos, mūsų istorija būtų kitokia. Bet mes nesupratome kalbos vaidmens. Ir tai mūsų tautos nelaimė. Sukūrėme didelę imperiją ir, deja, nesupratome, kad ją gali padėti išlaikyti kalba. Kiekviena imperija savo kalbą diegia, savo kalba kuria istoriją ir imperijos legendą, kurią primeta kitoms tautoms. Mes neturėjome ko primesti užkariautoms tautoms, nes neturėjome valstybinės kalbos. Todėl kitos tautos primetė mums savo istoriją, kalbą ir galiausiai mus nugalėjo. Rusai buvo iš esmės laukiniai, bet jie vartojo savo kalbą. Taigi jų barbariškos ordos nugalėjo mūsų kultūringą tautą (tauta tais laikais buvo suprantama tik kaip kilmingųjų sluoksnis), vartojusią ne savo, o lenkų kalbą. Tai buvo antras didelis istorinis pralaimėjimas. Pirmiausia pralaimėjome lenkams kultūrinę kovą dėl kalbos, o po to rusams karinę kovą dėl valstybės. Viskas susiję.

– Ar negresia, kad Lietuvoje vis dažniau vartojama anglų kalba nuskurdins mūsų gimtąją kalbą?

– Gresia, kad gatvėje mašina mus numuš, bet dėl to mašinų nesustoja gaminę. Visada buvo tarptautinės kalbos, net esperanto kalba buvo sukurta, nors ji netapo tarptautinė. Negalima gyventi pasaulyje be tarptautinės kalbos. Ir mes turime Lietuvoje išmokti su ja gyventi. Anglų kalbą reikia mokėti, vartoti ją laiku ir vietoje, tik ji neturi pakeisti lietuvių kalbos. Nemanau, kad gerai, jei mama su mažu vaiku kalba daugiausia angliškai ir didžiuojasi, kad vaikas geriau kalba angliškai negu lietuviškai. Tai vaiko luošinimas, nes pasaulyje žmonės mąsto ir kuria gimtąja kalba, ji formuoja žmonių įsitikinimus, tradicijas, ryšius visuomenėje. Nėra įgimtos dvikalbystės, ir niekada antros kalbos neišmoksi taip, kaip gimtosios, nors ir kalbėtum absoliučiai laisvai. Su mamos pienu gimtoji kalba ateina. Tik vartodami savo gimtąją lietuvių kalbą kuriame valstybinį gyvenimą, esame savimi ir galime būti įdomūs pasauliui.

– Ką asmeniškai Jums reiškia konstitucinis lietuvių kalbos įtvirtinimas?

– Tai reiškia galimybę būti savimi, lygiateisiu piliečiu laisvoje Lietuvoje. Be kalbos neturėtume valstybės, kurią patys sukūrėme. Dažnai paburbame, kad tas negerai, anas negerai, bet kai pasižiūrime į kitus kraštus, tai ačiū Dievui, kad turime tokią Lietuvą, kokią turime. Kalba kuria mūsų valstybės gyvenimą, mūsų pasaulį, be kalbos pakriktume kaip Grigo bitės. Be kalbos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tiesiog išsivaikščiojo. Man dar nesinori išsivaikščioti.

− Ačiū už Jūsų laiką ir pasidalinimą svarbiomis įžvalgomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999 ir 2009 m. yra pabrėžęs, kad „lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija. Lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą. Valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė“.

Keletas datų

• Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 m., pakartotinai – 1928, 1938 m. Per pirmuosius nepriklausomos valstybės dešimtmečius jos vartojimas buvo įtvirtintas visose viešojo gyvenimo srityse. Lietuvių kalba buvo kodifikuota, susiformavo bendrinės kalbos stiliai, galintys patenkinti mokslo, administravimo, spaudos poreikius. Taisyklingos kalbos reikalavimai buvo privalomi visiems valstybės tarnautojams.

• Nuo 1940 m. valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, lietuvių bendrinės kalbos raidą paveikė planingai vykdyta rusinimo politika, nes Sovietų sąjungai aneksavus Lietuvą ypač aktyviai stengtasi lietuvių kalbą išstumti iš valstybės oficialaus gyvenimo. Vyraujant dvikalbystei, lietuvių kalbos vartojimo sritys buvo nuolat siaurintos, viešajame gyvenime pirmenybę teikiant rusų kalbai.

• 1988 m. lapkričio 18 d., prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui, vykstant protestams prieš tautos rusinimą, lietuvių kalbai grąžintas valstybinės kalbos statusas. Tai turėjo užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą valstybės ir visuomenės institucijų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu.

• Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija teisiškai įtvirtino valstybinį lietuvių kalbos statusą. 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, įteisinantis valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. Šio įstatymo įgyvendinimu rūpinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai

    2022-07-02Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai
    Tikriausiai teko girdėti apie sausą šampūnų? Jį išbandžiusieji sako, jog tai puiki alternatyva įprastam galvos trinkimui. Sausi šampūnai išties gali tapti puikiu būdu atsigaivinti, kai nėra sąlygų įprastai išplauti plaukus. Ši priemonė, be abejonės, kaip ir visos kitos, turi savo privalumus ir trūkumus. Šiek tiek plačiau apie juos. Sausų šampūnų privalumai Galima išskirti tokius šio produkto privalumus: ● Sutaupysite laiko, nes plaukų atgaivinimas sausu šampūnu trunka tik 5 minutes.● Puikiai tinka plonų plaukų savininkams, nes jis suteikia plaukams tūrį. Taip nutinka todėl, jog sumažinamas aliejaus kiekis, kurio gauna plaukai naudojant įprastą šampūną.● Dėl tos pačios priežasties tinka ir riebiems plaukams, kuriems aliejų kiekio ...
  • Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė

    2022-06-30Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė
    Aktyviai rekonstrukcijos ir plėtros planus įgyvendinantis prekybos tinklas „Iki“ ketvirtadienį atidarė atnaujintą parduotuvę Marijampolėje, adresu Vilkaviškio g. 72a. Investicijos į „Iki“ parduotuvės atnaujinimą siekia 1,23 mln. eurų. Ši „Iki“ parduotuvė įrengta pagal naujausius įmonės standartus, o daugiausia dėmesio rekonstrukcijos metu buvo skirta sprendimams, padedantiems užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį. „Siekiame būti arti savo pirkėjų ir suteikti jiems galimybę greitai ir patogiai apsipirkti netoli namų, todėl nuolat atnaujiname „Iki“ parduotuves. Norėdami užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį, daug dėmesio skiriame asortimento formavimui, kad gyventojai turėtų gausų visų kategorijų prekių ir produktų pasirinkimą, taip pat diegiame ir technologinius sprendimus“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ ...
  • Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?

    2022-06-29Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?
    Nors gana dažnai manoma, kad organizmas ima stokoti vitaminų tik šaltuoju metų laiku, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Organizmas gali pajusti vitaminų stygių bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros laikotarpiu taip pat labai svarbu pasirūpinti būtiniausių vitaminų atsargomis. Jei jų gausite su maistu, įvairių maisto papildų gali nė neprireikti, taigi, pasidomėkime, kokias vitaminų atsargas vertėtų papildyti jau dabar, ir kokiuose produktuose jų galime rasti. Vitaminas A: apsauga nuo saulės ir akių stiprinimas Vitaminas A yra labai svarbus odos ląstelių atsinaujinimui ir aštrios regos palaikymui. Vitamino A atsargas ypatingai svarbu papildyti dar vasaros laikotarpiu, nes tuomet rudenį neteks susidurti su šio vitamino trūkumo ...
  • Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?

    2022-06-29Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?
    Vyriški laikrodžiai ir toliau išlieka populiariais dėl savo universalumo ir stilingumo. Sužinokite, kokį laikrodį rinktis šį sezoną! Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną? Kokybiškas vyriškas laikrodis yra nepakeičiamas aksesuaras daugeliui dėl savo stilingumo, naudingumo ir funkcionalumo! Tinkamai parinktą laikrodį tikrai norėsite su savimi turėti daugybę metų, todėl svarbu išsirinkti geriausią variantą ir įsitikinti, kad jo stilius jums ir tiks, ir patiks! Žinoma, visada naudinga peržvelgti pagrindines vyriškų laikrodžių tendencijas ir sužinoti, kokio tipo laikrodžiai yra madingiausi šiuo metu. Jeigu planuojate rinktis naują laikrodį, skaitykite toliau ir pasiruoškite atrodyti stilingai kiekvieną dieną! Kokį laikrodį su metaliniu dirželiu rinktis? Vienu iš populiariausių variantų ir toliau išlieka ...
  • Sūduvos VVG įgyvendino projektų už daugiau kaip milijoną eurų

    2022-06-29Sūduvos VVG įgyvendino projektų  už daugiau kaip milijoną eurų
    Sūduvos vietos veiklos grupės (VVG) teritorijoje, kuri apima Kazlų Rūdos savivaldybės kaimiškąją teritoriją ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūniją, jau 2002 metų pradžioje buvo įregistruotos pirmosios kaimo bendruomeninės organizacijos Plutiškėse, Bebruliškėje, Antanave ir Jūrės kaime. Dar po metų čia jau veikė 12 bendruomeninių organizacijų. Svarbiausia – kolektyvo branduolys Nuo 2009 metų VVG dirbanti, o šiuo metu ir organizacijai vadovaujanti Kristina Mačiokienė galėtų įvardinti daugybę per tą laiką nuveiktų darbų, įgyvendintų projektų, bet svarbiausia, pasak jos – tai žmonės, kolektyvas, branduolys, su kuriais petys petin tuos metus dirbta ir siekta pačių geriausių rezultatų. – Mes patys labai daug mokėmės, nes pradžia buvo tikrai neleng­va, su ...
  • ES fondų parama gerokai pakeitė ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus

    2022-06-29ES fondų parama gerokai pakeitė  ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus
    Kalvarijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis šį darbą dirba dar palyginti neseniai, bet patirties jis turi pakankamai – jau nemažai metų jis vadovauja Mockavos kaimo bendruomenei, tad puikiai žino bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Žino jis ir tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kaimą pasiekianti Europos Sąjungos fondų parama gyvenimą jame pakeitė iš esmės, leido atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti viešąsias erdves, galų gale ir labiau suvienijo pačius bendruomenių žmones. Didesnė pusė narių – fiziniai asmenys Kalvarijos VVG buvo įsteigta 2006 metais, kai buvo susitarta nutraukti iki tol veikusios Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės, apėmusios Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, ...
  • Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti

    2022-06-29Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti
    Pokalbis su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininke Kristina ŠVEDAITE. – Kaip galima būtų apibūdinti ES paramos reikšmę bendruomenių gyvenimui? – Bendruomeninis judėjimas užaugo ir sustiprėjo kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos, konkrečiai LEADER metodo, per Vietos veiklos grupes įgyvendinimu. Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti. Jos pačios sprendžia savo gyvenamosios vietos prob­lemas, stiprina bendruomeniškumą, kuria socialinius ir bendruomeninius verslus. – Gal tą paramą būtų galima įvertinti finansiškai ir įgyvendintų projektų skaičiais? – Šiuo laikotarpiu pagal LEADER priemonę jau įgyvendinama daugiau nei 2 tūkstančiai vietos projektų, iš jų beveik 200 – bendruomeninio verslo ir beveik 100 – socialinio verslo projektų. Iš viso 2014–2020 ...
  • Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?

    2022-06-27Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?
    Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui? Įrenginėjant vaiko kambarį yra svarbu, kokie vaikiški baldai jame stovės, o svarbiausias būtinumas jūsų vaiko kambaryje yra lova: vieta, kurioje jūsų vaikas miegodamas jausis patogiai. Nors galėtumėte tiesiog nusipirkti standartinę lovą, geresnis pasirinkimas būtų pasirinkti lovą, pritaikytą jų pageidavimams ir ką nors ypatingo, kas jiems patinka, tarkim su tam tikrais personažais. Įsitikinkite, kad jų lova yra minkšta ir patraukli, nes tikėtina, kad jie daugiau laiko praleis ant patogios ir jaukios lovos, net ir tada, kai nemiega. Veiklos kampelis Žaidimui skirta zona padės jūsų vaikui išmokti išlikti tvarkingam, kartu suprasdama laiko ir erdvės skirstymo svarbą. Tai taip pat padės ...
  • „Atminties raštai“ niekada nesibaigs…

    2022-06-25„Atminties raštai“  niekada nesibaigs...
    Kaip jau esame rašę, birželis Marijampolės kultūros centre, be kitų veiklų, išsiskiria ir ryškiais tęstinio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ akcentais. Kraštiečio – mokslininko ir menininko iš JAV Audriaus Plioplio – viešnagė buvo vienas jų, nes, kaip ir pernai, tai buvo ne tik malonus pasibuvimas, bet ir intensyvus darbas. Jo sumanyta meninė akmenų instaliacija prie Varnupių piliakalnio šiemet įgavo naujų prasmių ir spalvų. Pernai birželį čia tikrąja prasme buvo padėti pirmieji akmenys (ne vienas ir abejojo, ar tai tik nebus vienkartinis reikalas). Šiemet idėjos autorius pamatė, kad per metus buvo tikrai intensyviai dirbta: akmenų tiek, kiek ir turėjo būti, sudėlioti jie pagal ...
  • Pavakarė Zomčinėje – vasarai laiminant

    2022-06-25Pavakarė Zomčinėje –  vasarai laiminant
    Vienos ilgiausių dienų metuose pavakarė tokia ir buvo: visą dieną švietus saulei (laukėme jos kone kasdien nesulaukdami…) oras buvo skaidrus ir pilnas kvapų. Birželio antroje pusėje – dar ir vėlyvo pavasario, ir jau vasaros pradžios atodūsiai. O tokioje vietoje, kaip Zomčinė, poeto Anzelmo Matučio gimtinė, kur gaivia žaluma džiugina medžiai milžinai, o žvilgsnis klaidžioja po gėlynus ir paslaptingus kampelius, visai nenustebtum ir pačią Vasarą išvydęs… Jos pasveikinti ir drauge gražią birželio pavakarę drauge pabūti čia rinkosi Igliaukos ir aplinkinių vietų žmonės, sukviesti į dainuojamosios poezijos popietę „Kas žmogiuko širdyje“. Renginio sumanytojas – kultūros darbuotojas Dovydas Stralkus, o jam talkino aktyvūs pagalbininkai. ...
  • Spaudos fotografijose – mūsų gyvenimas

    2022-06-25Spaudos fotografijose –  mūsų gyvenimas
    Visą mėnesį Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje buvo eksponuojama paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2021“. Šios parodos bibliotekoje jau tradicinės, kasmet marijampoliečiai turi progą susipažinti su geriausiais šalies spaudos fotografų darbais. Ši ekspozicija leido mėgautis geriausiomis spaudos žurnalistų profesionalų fotografijomis, kuriose užfiksuoti 2020-ieji – išskirtiniai, su visais mus ištikusiais sunkumais ir džiaugsmais. Kadangi nepalankiai susiklosčius aplinkybėms atidarymo nebuvo, bibliotekos lankytojai buvo kviečiami į tradicinės konkursinės parodos uždarymą, kur išgirdo įdomių faktų bei komentarų apie tai, kas eksponuojama. Kodėl nugalėjo ir buvo paskelbtos geriausiomis būtent tos fotografijos? Kaip sakė viešnia ir naujoji parodos globėja – Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų skyriaus pirmininkė ...
  • Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?

    2022-06-25Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?
    Daugiabučių modernizacijos laukia pokyčiai – planuojama, kad ateityje valstybės parama jų atnaujinimui bus diferencijuojama, vis daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei ir pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Šiuo metu 30 proc. siekianti valstybės parama skiriama daugiabučiams, kurie po modernizacijos pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šildymui reikalingos energijos. Deja, bet ateityje tokio dydžio paramos galės tikėtis tik tie gyventojai, kurie nuspręs savo daugiabučio atnaujinimo metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių. „Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę ...
  • 2022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė

    2022-06-222022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė
    Angelė (Anelė) Senkutė, Andriaus, g. 1921 m. Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tursučių kaime. Gailestingoji seselė. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, 1943 m. baigė Karmelitų gailestingųjų seserų mokyklą Kaune. Dirbo Marijampolės ligoninės chirurginiame skyriuje gailestingąja sesele. 1944 m. rudenį įsitraukė į antisovietinį partizaninį karą. Senkutė buvo partizanų ryšininkė, vėliau rėmėja. Tiekė partizanams medikamentus, tvarsliavą, padėjo kautynėse sunkiai sužeistiems ir NKVD darbuotojų į Marijampolės ligoninę atvežtiems operuoti partizanams, keletui jų padėjo iš ligoninės pabėgti. Buvo saugumo sekama, pasitraukė į pogrindį. Nuo 1945 m. gegužės mėn. įsijungė į partizanų gretas, prisidengė slapyvardžiais Aušrelė, Danutė. 1945 m. gruodžio 29 d. buvo suimta ir įkalinta. 1946 ...
  • Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija

    2022-06-22Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija
    Svarstote apie daugiabučio renovaciją, visgi norėtumėte daugiau sužinoti apie kitų daugiabučių pasiektus sutaupymus? APVA primena, jog šią ir kitą aktualią informaciją apie baigtus ar įgyvendinamus modernizacijos projektus galite rasti interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje. „Pagrindinis tikslas buvo sukurti šiuolaikišką, patogų naudoti, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantį įrankį, kuriuo gali naudotis mūsų tikslinė auditorija – nuo renovuotinų daugiabučių gyventojų iki suinteresuotų institucijų specialistų – ir gauti visą naujausią bei aktualiausią informaciją apie daugiabučių modernizaciją Lietuvoje. Žemėlapyje pateikiami įvairūs renovacijos įgyvendinimo pjūviai – juos leidžia nagrinėti įvairūs įdiegti filtrai – atskirų projektų eiga, rezultatai, pasiekti energijos sutaupymai ir kita aktuali informacija“, – teigia APVA ...
  • ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams

    2022-06-22ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams
    Jau nuo liepos 4 d. ūkininkai galės matyti naujosios automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) informaciją – palydovinius žemės plotų duomenis. Tai leis jiems reguliariai stebėti savo laukų būklę ir laiku ištaisyti neatitikimus, o kartu ir suteiks galimybių daugiau paramos skirti tikriesiems ūkininkams. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kurtas ALNSIS – tai patikimas ir skaidrus įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, naudojant palydovinius duomenis. „Ši nauja monitoringo sistema atneš įvairiapusės naudos: NMA specialistams reikės mažiau lankytis ūkiuose, o ...
  • Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas

    2022-06-22Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas
       
  • Marijampolės kriminalistai po įtemptų gaudynių sulaikė narkotikų platinimu įtariamą vyrą

    2022-06-21Marijampolės kriminalistai po įtemptų gaudynių sulaikė narkotikų platinimu įtariamą vyrą
    Š. m. birželio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai surengė slaptą sulaikymo operaciją (toliau – Operacija), kurios metu Marijampolės miesto apylinkėse buvo sulaikinėjamas Marijampolės savivaldybės gyventojas, intensyviai platinęs psichotropines medžiagas – MDMA tabletes. Operacijos metu pareigūnai sulaikė psichotropines medžiagas įgijusį marijampolietį – pirkėją, o narkotines medžiagas pardavęs vyriškis – pardavėjas – dar mėgino automobiliu sprukti nuo jį sulaikinėjančių policijos pareigūnų. Bėgdamas įtariamasis grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, Marijampolės miesto gatvėmis važiuodamas net 190 km / h greičiu. Galiausiai, bėglys nesuvaldė savo automobilio ir nuvažiavo į šalikelę. Patikrinus sulaikyto bėglio blaivumą, nustatyta, kad pastarasis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.