Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Be gimtosios kalbos pakriktume kaip Grigo bitės“

Redakcijos svečias – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys ANTANAITIS. Su juo kalbamės apie lietuvių kalbą – kiek ji svarbi kaip valstybės stabilumo garantas ir ką ji reiškia asmeniškai kiekvienam iš mūsų. Ir kam reikalingas Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės kalbos statusas.

„Kalba kuria valstybę. Kuo mes taptume, jei savo kalbą prarastume ir kalbėtume, pavyzdžiui, angliškai ar lenkiškai? Anglijos grafyste? Lenkijos vaivadija? Praradę savitumą ir branduolį, atsivertume visokiems vėjams, o tie vėjai gali būti labai pavojingi“, – sako pašnekovas.

Audrys Antanaitis: „Svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą“.

Audrys Antanaitis: „Svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Kai kalbinome A. Antanaitį, buvo tik ką pasibaigusi „Eurovizija“. Tad pasiteiravome, kaip jam nuskambėjo lietuvių kalba tarptautiniame muzikos renginyje. Pašnekovas gyrė Moniką Liu, pridurdamas, kad ne tik atlikėja puiki, bet ir jos lietuviška daina. Ir labai svarbu, kad ne tik mūsų atstovė dainavo gimtąja kalba:

– Matosi, kad Europa vis labiau supranta nacionalinių kalbų svarbą. Lietuvoje gana ilgai vyravo mada, kai išsilaisvinę iš okupacijos ir rusų kalbos puolėme prie Vakarų ir anglų kalbos, ir darėme tai labai nekritiškai. Manėme, kad esame labai modernūs, kai visur, reikia ar nereikia, kaišiojame anglų kalbą. Dabar jau atsipeikėjame, pradedame suprasti, kad svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą. Mokėti anglų kalbą šiandien yra norma, nieko nenustebinsi – lygiai kaip anksčiau niekas nesistebėjo, kad visi moka rusų kalbą. O štai jei moki lietuvių kalbą – dabar esi tikrai „kietas“. Tai yra kalbos politikos posūkis ir visuomenės atsigręžimas į kalbą, suvokimas, kad tai yra vertybė. Vertindami savo kalbą, rodydamiesi esą lietuviai, esame ypatingi europiečiai. O ir pačiai Europai „sintetinių“ anglų nereikia.

– Penktus metus vadovaujate VLKK. Kokį pagrindinį pokytį per šį laikotarpį akcentuotumėte?

– Manau, svarbiausias pokytis – kalbos politikos posūkis bendradarbiavimo su visuomene link. Vienas pirmųjų darbų – didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statuso keitimas. Pagal minėtą statusą buvo galima bausti už kalbos klaidas. Mūsų kalbos politikos žinia, kurią sakome bendruomenei – nebijokite kalbėti lietuviškai, tikrai nebausime už tai, kad jūs kalbate. Mes norime, kad visuomenė bendradarbiautų su kalbininkais, nebijotų kalbėti lietuviškai, turtintų lietuvių kalbą, ją gerbtų. Įsidėmėkite – kalba yra visuomenės, o ne kalbininkų kalba.

– Kalba – vienas pagrindinių valstybingumo atributų. Tačiau tai ne tik kalbininkų, bet ir teisininkų „darbo objektas“?

– Išties labai svarbu teisinis lietuvių kalbos bazės atnaujinimas. Vyriausybės numatytas planas – įgyvendinti valstybinės kalbos puoselėjimo gaires, taigi buvo pradėtas ruošti naujas konstitucinis kalbos įstatymas, jis netrukus turėtų būti svarstomas Seime. Teisingai pastebėjote, kad kalba – vienas pagrindinių valstybingumo atributų – kaip vėliava ir himnas.

– Šie metai yra jubiliejiniai: sukanka 100 metų lietuvių kalbos valstybiniam statusui.

– 1922 rugpjūtį priimta Konstitucija, kurioje įrašyta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Tik pagalvokime – valstybei beveik tūkstantis metų, o valstybinei kalbai tik 100. Bet jei skaičiuotume valstybinės kalbos stažą, tai jai viso labo šiek tiek daugiau kaip 50 metų (kai į jį neįskaičiuoji sovietmečio). Taigi matome, kokia jauna ir trapi mūsų valstybinė kalba. Juolab kad valstybės santykis su kalba visada buvo labai sudėtingas, ji buvo ant išnykimo ribos. Tai, kad XIX amžiuje mes sugebėjome ją atgaivinti, buvo stebuklas.

– 1918-aisiais buvo nuspręsta atkurti valstybę kalbos pagrindu.

– Ir teisingai! Kai 1918 m. atsikūrė Lietuva, buvo sprendžiama, ar atkurti daugiatautę Lietuvą, ar Lietuvą kaip tautos namus su kalba.  Priešingu atveju turbūt nebūtume išsilaikę, ir neaišku, koks tas darinys šiandien galėtų būti. Vėliava, himnas – tik simboliai, o kalba yra kraujas, jungtis tarp žmonių. Valstybinė kalba sukuria visų piliečių lygiateisiškumą prieš įstatymą, kalba leidžia visiems susikalbėti. Todėl tokioje valstybėje kaip Lietuva daugiakalbystė yra labai pavojinga, nes turime daug tautinių mažumų. Be to, mūsų kalba labai jauna. Jei bendrinei (pavyzdžiui, vokiečių, italų ar prancūzų) kalbai yra septyni ar šeši šimtai metų, joms ne taip „pavojingos“ kitų kalbų įtakos, o mes, patyrę didesnę kitų kalbų įtaką, galėtume labai greitai prarasi gimtąją.

– Gegužės 1-ąją įsigaliojo Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Jame nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Teisingumo ministrė jau spėjo pasikeisti savo vardą į pavardę – dabar ji Ewelina Dobrowolska. Kokia Jūsų nuomonė apie šį įstatymą?

– Tai nekokybiškas įstatymas. Konstitucinis teismas labai aiškiai yra pasakęs, kad dokumentuose asmenvardžiai rašomi lietuvių kalba, kitaip būtų pažeistas valstybinės kalbos statusas. Minėtas teismas konstatavo, kad priimdamas įstatymą Seimas turi jį derinti su VLKK. Seimas derino, mes, VLKK, savo nuomonę pasakėme: taip neturėtų būti. Bet į tai nebuvo atsižvelgta. Tai reiškia, kad pasielgta priešingai, nei numato Konstitucinio teismo nutarimas, kitaip sakant, buvo galimai pažeista Konstitucija. Tačiau „dura lex, sed lex“. Įstatymas priimtas, jo reikia laikytis. Ir piliečiai gali naudotis jo teikiamomis teisėmis. O Seimas tegul aiškinasi su Konstituciniu teismu, ką daryti.

– Ar pagalvojate, kokia būtų mūsų tautos istorija, jei, pavyzdžiui, dar Vytauto laikais būtume turėję valstybinę kalbą?

– Istorikai nesako, kas būtų, jei būtų. Manau, jei būtume turėję savo kalbą valstybėje, Vytauto laikais įkurtą universitetą, kuriame lietuviškai būtų pradėtos leisti knygos, mūsų istorija būtų kitokia. Bet mes nesupratome kalbos vaidmens. Ir tai mūsų tautos nelaimė. Sukūrėme didelę imperiją ir, deja, nesupratome, kad ją gali padėti išlaikyti kalba. Kiekviena imperija savo kalbą diegia, savo kalba kuria istoriją ir imperijos legendą, kurią primeta kitoms tautoms. Mes neturėjome ko primesti užkariautoms tautoms, nes neturėjome valstybinės kalbos. Todėl kitos tautos primetė mums savo istoriją, kalbą ir galiausiai mus nugalėjo. Rusai buvo iš esmės laukiniai, bet jie vartojo savo kalbą. Taigi jų barbariškos ordos nugalėjo mūsų kultūringą tautą (tauta tais laikais buvo suprantama tik kaip kilmingųjų sluoksnis), vartojusią ne savo, o lenkų kalbą. Tai buvo antras didelis istorinis pralaimėjimas. Pirmiausia pralaimėjome lenkams kultūrinę kovą dėl kalbos, o po to rusams karinę kovą dėl valstybės. Viskas susiję.

– Ar negresia, kad Lietuvoje vis dažniau vartojama anglų kalba nuskurdins mūsų gimtąją kalbą?

– Gresia, kad gatvėje mašina mus numuš, bet dėl to mašinų nesustoja gaminę. Visada buvo tarptautinės kalbos, net esperanto kalba buvo sukurta, nors ji netapo tarptautinė. Negalima gyventi pasaulyje be tarptautinės kalbos. Ir mes turime Lietuvoje išmokti su ja gyventi. Anglų kalbą reikia mokėti, vartoti ją laiku ir vietoje, tik ji neturi pakeisti lietuvių kalbos. Nemanau, kad gerai, jei mama su mažu vaiku kalba daugiausia angliškai ir didžiuojasi, kad vaikas geriau kalba angliškai negu lietuviškai. Tai vaiko luošinimas, nes pasaulyje žmonės mąsto ir kuria gimtąja kalba, ji formuoja žmonių įsitikinimus, tradicijas, ryšius visuomenėje. Nėra įgimtos dvikalbystės, ir niekada antros kalbos neišmoksi taip, kaip gimtosios, nors ir kalbėtum absoliučiai laisvai. Su mamos pienu gimtoji kalba ateina. Tik vartodami savo gimtąją lietuvių kalbą kuriame valstybinį gyvenimą, esame savimi ir galime būti įdomūs pasauliui.

– Ką asmeniškai Jums reiškia konstitucinis lietuvių kalbos įtvirtinimas?

– Tai reiškia galimybę būti savimi, lygiateisiu piliečiu laisvoje Lietuvoje. Be kalbos neturėtume valstybės, kurią patys sukūrėme. Dažnai paburbame, kad tas negerai, anas negerai, bet kai pasižiūrime į kitus kraštus, tai ačiū Dievui, kad turime tokią Lietuvą, kokią turime. Kalba kuria mūsų valstybės gyvenimą, mūsų pasaulį, be kalbos pakriktume kaip Grigo bitės. Be kalbos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tiesiog išsivaikščiojo. Man dar nesinori išsivaikščioti.

− Ačiū už Jūsų laiką ir pasidalinimą svarbiomis įžvalgomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999 ir 2009 m. yra pabrėžęs, kad „lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija. Lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą. Valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė“.

Keletas datų

• Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 m., pakartotinai – 1928, 1938 m. Per pirmuosius nepriklausomos valstybės dešimtmečius jos vartojimas buvo įtvirtintas visose viešojo gyvenimo srityse. Lietuvių kalba buvo kodifikuota, susiformavo bendrinės kalbos stiliai, galintys patenkinti mokslo, administravimo, spaudos poreikius. Taisyklingos kalbos reikalavimai buvo privalomi visiems valstybės tarnautojams.

• Nuo 1940 m. valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, lietuvių bendrinės kalbos raidą paveikė planingai vykdyta rusinimo politika, nes Sovietų sąjungai aneksavus Lietuvą ypač aktyviai stengtasi lietuvių kalbą išstumti iš valstybės oficialaus gyvenimo. Vyraujant dvikalbystei, lietuvių kalbos vartojimo sritys buvo nuolat siaurintos, viešajame gyvenime pirmenybę teikiant rusų kalbai.

• 1988 m. lapkričio 18 d., prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui, vykstant protestams prieš tautos rusinimą, lietuvių kalbai grąžintas valstybinės kalbos statusas. Tai turėjo užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą valstybės ir visuomenės institucijų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu.

• Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija teisiškai įtvirtino valstybinį lietuvių kalbos statusą. 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, įteisinantis valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. Šio įstatymo įgyvendinimu rūpinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.