Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

„Be gimtosios kalbos pakriktume kaip Grigo bitės“

Redakcijos svečias – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys ANTANAITIS. Su juo kalbamės apie lietuvių kalbą – kiek ji svarbi kaip valstybės stabilumo garantas ir ką ji reiškia asmeniškai kiekvienam iš mūsų. Ir kam reikalingas Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės kalbos statusas.

„Kalba kuria valstybę. Kuo mes taptume, jei savo kalbą prarastume ir kalbėtume, pavyzdžiui, angliškai ar lenkiškai? Anglijos grafyste? Lenkijos vaivadija? Praradę savitumą ir branduolį, atsivertume visokiems vėjams, o tie vėjai gali būti labai pavojingi“, – sako pašnekovas.

Audrys Antanaitis: „Svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą“.

Audrys Antanaitis: „Svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Kai kalbinome A. Antanaitį, buvo tik ką pasibaigusi „Eurovizija“. Tad pasiteiravome, kaip jam nuskambėjo lietuvių kalba tarptautiniame muzikos renginyje. Pašnekovas gyrė Moniką Liu, pridurdamas, kad ne tik atlikėja puiki, bet ir jos lietuviška daina. Ir labai svarbu, kad ne tik mūsų atstovė dainavo gimtąja kalba:

– Matosi, kad Europa vis labiau supranta nacionalinių kalbų svarbą. Lietuvoje gana ilgai vyravo mada, kai išsilaisvinę iš okupacijos ir rusų kalbos puolėme prie Vakarų ir anglų kalbos, ir darėme tai labai nekritiškai. Manėme, kad esame labai modernūs, kai visur, reikia ar nereikia, kaišiojame anglų kalbą. Dabar jau atsipeikėjame, pradedame suprasti, kad svarbūs ir modernūs esame tada, kai vartojame savo kalbą. Mokėti anglų kalbą šiandien yra norma, nieko nenustebinsi – lygiai kaip anksčiau niekas nesistebėjo, kad visi moka rusų kalbą. O štai jei moki lietuvių kalbą – dabar esi tikrai „kietas“. Tai yra kalbos politikos posūkis ir visuomenės atsigręžimas į kalbą, suvokimas, kad tai yra vertybė. Vertindami savo kalbą, rodydamiesi esą lietuviai, esame ypatingi europiečiai. O ir pačiai Europai „sintetinių“ anglų nereikia.

– Penktus metus vadovaujate VLKK. Kokį pagrindinį pokytį per šį laikotarpį akcentuotumėte?

– Manau, svarbiausias pokytis – kalbos politikos posūkis bendradarbiavimo su visuomene link. Vienas pirmųjų darbų – didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statuso keitimas. Pagal minėtą statusą buvo galima bausti už kalbos klaidas. Mūsų kalbos politikos žinia, kurią sakome bendruomenei – nebijokite kalbėti lietuviškai, tikrai nebausime už tai, kad jūs kalbate. Mes norime, kad visuomenė bendradarbiautų su kalbininkais, nebijotų kalbėti lietuviškai, turtintų lietuvių kalbą, ją gerbtų. Įsidėmėkite – kalba yra visuomenės, o ne kalbininkų kalba.

– Kalba – vienas pagrindinių valstybingumo atributų. Tačiau tai ne tik kalbininkų, bet ir teisininkų „darbo objektas“?

– Išties labai svarbu teisinis lietuvių kalbos bazės atnaujinimas. Vyriausybės numatytas planas – įgyvendinti valstybinės kalbos puoselėjimo gaires, taigi buvo pradėtas ruošti naujas konstitucinis kalbos įstatymas, jis netrukus turėtų būti svarstomas Seime. Teisingai pastebėjote, kad kalba – vienas pagrindinių valstybingumo atributų – kaip vėliava ir himnas.

– Šie metai yra jubiliejiniai: sukanka 100 metų lietuvių kalbos valstybiniam statusui.

– 1922 rugpjūtį priimta Konstitucija, kurioje įrašyta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Tik pagalvokime – valstybei beveik tūkstantis metų, o valstybinei kalbai tik 100. Bet jei skaičiuotume valstybinės kalbos stažą, tai jai viso labo šiek tiek daugiau kaip 50 metų (kai į jį neįskaičiuoji sovietmečio). Taigi matome, kokia jauna ir trapi mūsų valstybinė kalba. Juolab kad valstybės santykis su kalba visada buvo labai sudėtingas, ji buvo ant išnykimo ribos. Tai, kad XIX amžiuje mes sugebėjome ją atgaivinti, buvo stebuklas.

– 1918-aisiais buvo nuspręsta atkurti valstybę kalbos pagrindu.

– Ir teisingai! Kai 1918 m. atsikūrė Lietuva, buvo sprendžiama, ar atkurti daugiatautę Lietuvą, ar Lietuvą kaip tautos namus su kalba.  Priešingu atveju turbūt nebūtume išsilaikę, ir neaišku, koks tas darinys šiandien galėtų būti. Vėliava, himnas – tik simboliai, o kalba yra kraujas, jungtis tarp žmonių. Valstybinė kalba sukuria visų piliečių lygiateisiškumą prieš įstatymą, kalba leidžia visiems susikalbėti. Todėl tokioje valstybėje kaip Lietuva daugiakalbystė yra labai pavojinga, nes turime daug tautinių mažumų. Be to, mūsų kalba labai jauna. Jei bendrinei (pavyzdžiui, vokiečių, italų ar prancūzų) kalbai yra septyni ar šeši šimtai metų, joms ne taip „pavojingos“ kitų kalbų įtakos, o mes, patyrę didesnę kitų kalbų įtaką, galėtume labai greitai prarasi gimtąją.

– Gegužės 1-ąją įsigaliojo Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Jame nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Teisingumo ministrė jau spėjo pasikeisti savo vardą į pavardę – dabar ji Ewelina Dobrowolska. Kokia Jūsų nuomonė apie šį įstatymą?

– Tai nekokybiškas įstatymas. Konstitucinis teismas labai aiškiai yra pasakęs, kad dokumentuose asmenvardžiai rašomi lietuvių kalba, kitaip būtų pažeistas valstybinės kalbos statusas. Minėtas teismas konstatavo, kad priimdamas įstatymą Seimas turi jį derinti su VLKK. Seimas derino, mes, VLKK, savo nuomonę pasakėme: taip neturėtų būti. Bet į tai nebuvo atsižvelgta. Tai reiškia, kad pasielgta priešingai, nei numato Konstitucinio teismo nutarimas, kitaip sakant, buvo galimai pažeista Konstitucija. Tačiau „dura lex, sed lex“. Įstatymas priimtas, jo reikia laikytis. Ir piliečiai gali naudotis jo teikiamomis teisėmis. O Seimas tegul aiškinasi su Konstituciniu teismu, ką daryti.

– Ar pagalvojate, kokia būtų mūsų tautos istorija, jei, pavyzdžiui, dar Vytauto laikais būtume turėję valstybinę kalbą?

– Istorikai nesako, kas būtų, jei būtų. Manau, jei būtume turėję savo kalbą valstybėje, Vytauto laikais įkurtą universitetą, kuriame lietuviškai būtų pradėtos leisti knygos, mūsų istorija būtų kitokia. Bet mes nesupratome kalbos vaidmens. Ir tai mūsų tautos nelaimė. Sukūrėme didelę imperiją ir, deja, nesupratome, kad ją gali padėti išlaikyti kalba. Kiekviena imperija savo kalbą diegia, savo kalba kuria istoriją ir imperijos legendą, kurią primeta kitoms tautoms. Mes neturėjome ko primesti užkariautoms tautoms, nes neturėjome valstybinės kalbos. Todėl kitos tautos primetė mums savo istoriją, kalbą ir galiausiai mus nugalėjo. Rusai buvo iš esmės laukiniai, bet jie vartojo savo kalbą. Taigi jų barbariškos ordos nugalėjo mūsų kultūringą tautą (tauta tais laikais buvo suprantama tik kaip kilmingųjų sluoksnis), vartojusią ne savo, o lenkų kalbą. Tai buvo antras didelis istorinis pralaimėjimas. Pirmiausia pralaimėjome lenkams kultūrinę kovą dėl kalbos, o po to rusams karinę kovą dėl valstybės. Viskas susiję.

– Ar negresia, kad Lietuvoje vis dažniau vartojama anglų kalba nuskurdins mūsų gimtąją kalbą?

– Gresia, kad gatvėje mašina mus numuš, bet dėl to mašinų nesustoja gaminę. Visada buvo tarptautinės kalbos, net esperanto kalba buvo sukurta, nors ji netapo tarptautinė. Negalima gyventi pasaulyje be tarptautinės kalbos. Ir mes turime Lietuvoje išmokti su ja gyventi. Anglų kalbą reikia mokėti, vartoti ją laiku ir vietoje, tik ji neturi pakeisti lietuvių kalbos. Nemanau, kad gerai, jei mama su mažu vaiku kalba daugiausia angliškai ir didžiuojasi, kad vaikas geriau kalba angliškai negu lietuviškai. Tai vaiko luošinimas, nes pasaulyje žmonės mąsto ir kuria gimtąja kalba, ji formuoja žmonių įsitikinimus, tradicijas, ryšius visuomenėje. Nėra įgimtos dvikalbystės, ir niekada antros kalbos neišmoksi taip, kaip gimtosios, nors ir kalbėtum absoliučiai laisvai. Su mamos pienu gimtoji kalba ateina. Tik vartodami savo gimtąją lietuvių kalbą kuriame valstybinį gyvenimą, esame savimi ir galime būti įdomūs pasauliui.

– Ką asmeniškai Jums reiškia konstitucinis lietuvių kalbos įtvirtinimas?

– Tai reiškia galimybę būti savimi, lygiateisiu piliečiu laisvoje Lietuvoje. Be kalbos neturėtume valstybės, kurią patys sukūrėme. Dažnai paburbame, kad tas negerai, anas negerai, bet kai pasižiūrime į kitus kraštus, tai ačiū Dievui, kad turime tokią Lietuvą, kokią turime. Kalba kuria mūsų valstybės gyvenimą, mūsų pasaulį, be kalbos pakriktume kaip Grigo bitės. Be kalbos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tiesiog išsivaikščiojo. Man dar nesinori išsivaikščioti.

− Ačiū už Jūsų laiką ir pasidalinimą svarbiomis įžvalgomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999 ir 2009 m. yra pabrėžęs, kad „lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija. Lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą. Valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė“.

Keletas datų

• Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 m., pakartotinai – 1928, 1938 m. Per pirmuosius nepriklausomos valstybės dešimtmečius jos vartojimas buvo įtvirtintas visose viešojo gyvenimo srityse. Lietuvių kalba buvo kodifikuota, susiformavo bendrinės kalbos stiliai, galintys patenkinti mokslo, administravimo, spaudos poreikius. Taisyklingos kalbos reikalavimai buvo privalomi visiems valstybės tarnautojams.

• Nuo 1940 m. valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, lietuvių bendrinės kalbos raidą paveikė planingai vykdyta rusinimo politika, nes Sovietų sąjungai aneksavus Lietuvą ypač aktyviai stengtasi lietuvių kalbą išstumti iš valstybės oficialaus gyvenimo. Vyraujant dvikalbystei, lietuvių kalbos vartojimo sritys buvo nuolat siaurintos, viešajame gyvenime pirmenybę teikiant rusų kalbai.

• 1988 m. lapkričio 18 d., prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui, vykstant protestams prieš tautos rusinimą, lietuvių kalbai grąžintas valstybinės kalbos statusas. Tai turėjo užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą valstybės ir visuomenės institucijų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu.

• Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija teisiškai įtvirtino valstybinį lietuvių kalbos statusą. 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, įteisinantis valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. Šio įstatymo įgyvendinimu rūpinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Startuoja pirmasis šalyje Nacionalinis IT iššūkis: įgyti programavimo žinių kvies visos Lietuvos moksleivius ir mokytojus

    2023-02-07Startuoja pirmasis šalyje Nacionalinis IT iššūkis: įgyti programavimo žinių kvies visos Lietuvos moksleivius ir mokytojus
    Šią savaitę visoje Lietuvoje startuoja Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas technologijų švietimo projektas Nacionalinis IT iššūkis. Jo metu šalies moksleiviai ir mokytojai galės nemokamai įgyti šiandien nepakeičiamomis tampančių IT ir programavimo žinių ir iš arti susipažinti su šios srities specialybėmis. „Telia Global Services Lithuania“ iniciatyva, orientuota į 7-9 klasių moksleivius vyks iki mokslo metų pabaigos ir bus įgyvendinama trimis etapais. Pirmajame projekto etape mokymų kursą sudarys 12 teminių pamokų, į kurių nemokamą turinį moksleiviai galės gilintis tiek informacinių technologijų pamokose, tiek savarankiškai namuose. Projekto tikslai – sudominti moksleivius ateityje rinktis tiksliuosius mokslus, papildyti mokymų programą naujausiomis žiniomis ir suvienodinti prieigą ...
  • Plytas bokšto statytojai sunešiojo ant nugarų

    2023-02-06Plytas bokšto statytojai sunešiojo ant nugarų
    Po to, kai „Suvalkietyje“ buvo išspausdinta žinutė apie Marijampolėje, Kvietiškyje, esantį vandens bokštą, svajojantį tapti turistų traukos centru, sulaukėme mūsų skaitytojos Vidos Slankauskienės telefono skambučio: jos dėdė Vincentas Martinavičius (g. 1933 m.) buvo vienas iš statybininkų, stačiusių šį bokštą. Moteris perskaitė jam laikraščio straipsnį, o Vincentas pasidalijo prisiminimais apie 1950-uosius, kuomet bokštas pradėtas statyti. Dukterėčiai rekomendavus, p. Vincentą telefonu pakalbinome ir mes. Vincentas Martinavičius: „Fotografuokit. Kiba iškada?“ Deivido Tumelio nuotrauka Vincentas Martinavičius šiais metais švęs 90-ąjį gimtadienį. Gyvena jis dabar Aukštadvaryje, Trakų r., bet gimęs, kaip pats sakė, Kvietiškio dvare, ten ir augęs. Iki pat 1987-ųjų gyvenęs Marijampolėje. Paklaustas, kada ir kaip jis ...
  • Nominacija – plaukimo treneriams

    2023-02-02Nominacija –  plaukimo treneriams
    Kaune išdalyti Lietuvos plaukimo federacijos apdovanojimai. Ceremonijoje buvo pagerbti geriausi 2022 metų sportininkai ir treneriai. Metų vaikų trenerio nominacija atiteko Marijampolės sporto centro treneriams Aurimui ir Daliai Kadūnams. Jų tandemas įvertintas už sėkmingai taikomas treniruočių metodikas, aukštus auklėtinių laimėjimus vaikų ir jaunučių amžiaus grupių varžybose, nuoseklų ir nenutrūkstamą plaukimo vystymą Marijampolėje. Manto Daškevičiaus / LPF nuotrauka – Neseniai varčiau senus varžybų protokolus ir radau kažkurio labai seno plaukimo čempionato rezultatus, kuriuose Danas Rapšys buvo lentelės apačioje. Apsidžiaugusi nunešiau parodyti vaikams ir pasakiau jiems: „Vaikai, ir jis buvo toks, kaip jūs“. Tad, treneriai, dirbkime, ruoškime kitus danus rapšius. Ačiū visiems, – kalbėjo ...
  • Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė

    2023-01-30Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė
    Visur gerai, bet namuose geriausia. Tuo įsitikinusi 24-erių marijampolietė Miglė Pečkytė. Mergina, kuri jau buvo kojas apšilusi Vilniuje, pagal kultūrinių mainų programą metams išvyko į JAV, pusmetį gyveno Floridoje, likusį laiką – pačiame Niujorke! Vos tik grįžusi į Lietuvą, lagaminą išsikrovė tėvų namuose Marijampolėje. Po savaitės jau buvo išsinuomojusi patalpas fotostudijai ir pernai rugsėjo 22-ąją atvėrė ją kalėdinėms fotosesijoms. – Pamačiau, kad Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje: ir kainos, ir patalpos tenkino, tad mano planas susidėliojo labai greitai, – džiaugiasi Miglė. Miglė Pečkytė: „Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje.“ Nuotrauka iš asmeninio Miglės Pečkytės archyvo Netikėta? Miglė yra baigusi kosmetikės specialybę. ...
  • „Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui

    2023-01-30„Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui
    Šešios savaitės lieka iki naujo Lietuvos futbolo A lygos čempionato pradžios. Jam ruošiasi ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolo komanda. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netrūksta įvairių spėjimų ir gandų, kokia padėtis yra komandoje. Sirgaliai nerimauja dėl to, kad sunkiai vyksta komandos komplektavimas, nėra trenerio, kalbama ir apie tai, kad klubo prezidentas Vidmantas Murauskas ieško ir gal jau surado naują komandos šeimininką. V. Murauskas teigia, kad pasiruošti naujajam sezonui bus suspėta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Galima suprasti komandos sirgalių nerimą, nes jie pastaruoju metu nuolat girdi apie komandą paliekančius buvusius žaidėjus. Kita vertus, iki sezono pradžios lieka ne tiek daug laiko, o klaustukų dar daug. Kai ...
  • Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa

    2023-01-30Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa
    Dekoratyvinė skalda – elegantišku žavesiu pasižymintis funkcionalus aplinkos tvarkybos elementas, kurį galima puikiai panaudoti įvairiausiems projektams įgyvendinti. Dekoratyvinė skalda idealiai tinka sodo landšaftui, nuogrindoms, takeliams, gėlynams, populiariesiems alpinariumams įrengti, kiemui dekoruoti ar amžino poilsio vietoms papuošti. Dekoratyvinių skaldos rūšių priskaičiuojama daugiau nei 200. Šiandien trumpai susipažinsime tik su 6. Granito skalda Iš ypatingu tvirtumu pasižyminčios granito uolienos yra gaminama oro sąlygoms atspari, įvairių spalvų bei dydžių gausa išsiskirianti granito skalda. Įvairiais metų laikais tinkama naudoti skalda yra tvarus bei ekonomiškas pasirinkimas, nes, išlaikydama savo puikią išvaizdą, skalda gali tarnauti daugybę metų, o tai reiškia, kad taupote ne tik laiko sąnaudas dangos atnaujinimui, ...
  • Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro

    2023-01-28Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro
    Marijampolės Sūduvos gimnazijoje vėl savanoriauja dvi praktikantės – ukrainietė ir kartvelė. Jau rašėme, kad praėjusiais mokslo metais čia taip pat savanoriavo mergina iš Sakartvelo ir vaikinas iš Danijos. Ukrainietė Anastasija Kremezna praktiką pradėjo pernai rugsėjį, o iš Sakartvelo atvykusi Mariam Kokašvili – lapkritį. Abi planuoja būti Marijampolėje iki liepos mėnesio. Abi merginos atvyko pagal Europos solidarumo korpuso programą, tad gali būti 9 mėnesius, o paskutinius iš jų ir paatostogauti, pakeliauti po šalį. Mariam ir Anastasija labai susidraugavo. Kaip sakė jų praktikos vadovė anglų kalbos mokytoja Gintarė Baltrūnienė, merginos bendrauja kaip seserys ir planuoja toliau draugauti pasibaigus praktikai Lietuvoje. Vienintelė turi akreditaciją Dar 2020 m. ...
  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    Jei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.