Jei įsivaizduojame, kad žodynai – tai čia tiems, kurie laisvalaikį leidžia bibliotekose, giliai klystame. Šiuolaikinės technologijos kalbą „atneša“ ir prabangiai patiekia tiek mokiniui ar mokytojui, tiek verslininkui, tiek bet kuriam lietuvių kalbą gerbiančiam piliečiui. Dabartiniuose žodynuose rasime ir mūsų vartosenoje atsiradusių naujų žodžių, tokių kaip feisbukas, gūglas, jutubas ir kt. O juk dar neseniai svarstėme, ar jie vartotini, gal juos kaip nors sulietuvinti? Apie tai kalbamės su dr. Anželika GAIDIENE, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadove, mokslo darbuotoja.

Anželika Gaidienė: „E. kalba“ – informacinė sistema, kurią išbandyti verta!“ Nuotrauka iš asmeninio Anželikos Gaidienės archyvo

– Taigi, kas yra toji „E. kalba“?

– „E. kalba“ – tai visuomenei nemokamai prieinama lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema, pradėta kurti 2015 m., o 2018–2021 m. vykdyta jos plėtra. „E. kalboje“ galima rasti devynis vienakalbius lietuvių kalbos žodynus: „Lietuvių kalbos žodyną“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, „Sinonimų žodyną“, „Antonimų žodyną“ ir kt., taip pat dvikalbių žodynų (iš viso dešimt): „Lietuvių–anglų kalbų žodyną“, „Lietuvių–latvių kalbų žodyną“, „Lietuvių–vokiečių kalbų žodyną“ ir kt. „E. kalboje“ yra prieinamos įvairios elektroninės kartotekos ir duomenų bazės – Pavardžių duomenų bazė, Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė ir kt. Nuo 2021 m. šioje sistemoje pateikiamos unikalios elektroninės paslaugos – paieška Žodžių prasmių tinkle, E. sąvokos, E. pavadinimas, Naudotojų užklausų analizė, Nuomonių analizė, Žodžių darybos vedlys ir Kalbos patarimai. Ši sistema kurta Lietuvių kalbos institute bendradarbiaujant su pažangiųjų informacinių technologijų specialistais. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

– Labai svarbu, kad „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ yra nuolat atnaujinamas. Akcentavote, kad tai norminamasis žodynas – kaip tai suprasti ne lituanistui, o paprastam skaitytojui, ir kam jis jam gali būti reikalingas?

– „E. kalboje“ galima rasti rengiamą aiškinamąjį žodyną – „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ (internete jau paskelbti visi B, C, Č, D, E, Ę, Ė, F, G, H, J, O, R, Z, Ž raidėmis prasidedančių žodžių straipsniai ir visas antraštynas). Į šį žodyną įtraukta tūkstančiai naujų žodžių ir naujų reikšmių, antraštiniai žodžiai gausiai iliustruojami autentiškais vartosenos pavyzdžiais. Nenorminių, neteiktinų ar vengtinų žodžių jame nėra, todėl jis vadinamas norminamuoju. Taip, žodynas nuolat atnaujinamas, jo redaktoriai sparčiai reaguoja į naujausius kalbos pokyčius, įvairius kalbos normų pakeitimus ir pan. Paprastam vartotojui šis žodynas gali būti naudingas, kai norima sužinoti žodžio reikšmę (-es), rašybą, kirčiavimą, gramatines formas ir pan. Suintriguosiu – žodyne galite rasti ir tokių žodžių kaip feisbukas, gūglas, jutubas apibrėžtis.

– Kuo „Lietuvių kalbos žodynas“, kurio yra 20 tomų, skiriasi nuo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“? Kiek apytikriai žodžių jame yra?

– Jūsų minimi du žodynai yra visiškai skirtingi. „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ atspindi naujausią lietuvių kalbos leksiką, o „Lietuvių kalbos žodyne“ atspindėta lietuvių kalbos leksika nuo XVI iki XX a. pabaigos. Pastarojo žodyno rengimo darbai baigti 2002 m., kai buvo išleistas 20-as tomas. Taigi „Lietuvių kalbos žodynas“ – šimtą metų trukęs kelių leksikografų kartų (pradedant Kazimieru Būga) darbas.

Kalbant apie žodžių skaičių – visame „Lietuvių kalbos žodyno“ tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.) pavartota daugiau kaip 11 mln. žodžių. Aprašyta apie 0,5 mln. antraštinių ir paantraštinių žodžių leksikografiniuose straipsniuose, kurių apimtis įvairuoja nuo vienos eilutės iki keliasdešimties ar net beveik 100 puslapių.

– Įdomus ir vertingas darbas – „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ – kam jis reikalingas?

– Taip, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ šiuo metu pateikiama daugiau kaip 7500 įrašų, tačiau jis nuolat pildomas. Jame kaupiami nuo XX a. pabaigos lietuvių kalboje atsiradę ir dabartinėje viešojoje vartosenoje atsirandantys nauji žodžiai (skoliniai ir naujadarai), žodžių junginiai ir santrumpos, naujos žodžių reikšmės. Duomenyne vartotojai gali rasti informaciją apie naujažodžių kilmę, vartojimą, norminimą ir kt. Duomenynas jau yra tapęs naudinga faktų sankaupa mokytojams, vertėjams, redaktoriams, žurnalistams ir visiems kitiems, kurie domisi naujais lietuvių kalbos reiškiniais. Svarbu, kad prie duomenyno tobulinimo gali prisidėti visi norintys, siųsdami savo pastabas ir siūlymus.

– Minėjote, kad „E. kalboje“ galima rasti ir „E. sąvokas“ – kam ši „E. kalbos“ dalis gali būti naudinga?

– Elektroninė paslauga „E. sąvokos“ apima trijų sričių ontologijas: Žmogaus anatomijos sąvokų ontologiją (sudaro 7500 sąvokų), Ekonomikos sąvokų ontologiją (sudaro 500 sąvokų) ir Kompiuterinės technikos ir jos dalių sąvokų ontologiją (sudaro 1000 sąvokų). Ši elektroninė paslauga gali būti naudinga visiems, kuriems aktuali šių trijų sričių terminija.

– Galbūt verslui taip pat „E. kalba“ gali būti naudinga, pavyzdžiui, kuriant įmonės pavadinimą?

– Taip, „E. kalboje“ galima rasti elektroninę paslaugą „E. pavadinimas“, kuri gali padėti susikurti lietuvišką įmonės, gaminio, paslaugos ar kitą rūpimą pavadinimą. Vartotojui bus pasiūlyta įprastų, retesnių, naujų ar netikėtų žodžių ar žodžių junginių, įvairiais prasminiais ryšiais susijusių su pateikta užklausa. Gauti rezultatai bus pateikti vadinamoje nuotaikų lentoje, iš kurios duomenų, net neabejojame, kiekvienas ras tai, ko ieško.

– Minėjote dar vieną intriguojančią elektroninę paslaugą – „Nuomonių analizę“. Gal galėtumėte trumpai ją pristatyti?

– Tai pažangiausias technologijas naudojantis įrankis, kuris pateiktą tekstą ar jo segmentus automatiškai įvertina pagal teigiamą, neutralų ir neigiamą emocinį atspalvį. Kuo įrankis gali būti naudingas? Nuomonių iš internetinių pokalbių, komentarų, atsiliepimų ar pan. analizė leidžia nustatyti visuomenės nuomonę apie asmenis ar įvykius, įmonėms išsiaiškinti savo klientų požiūrį į jų prekės ženklą, gaminamus produktus, teikiamas paslaugas ir kt. Įrankio tikslumas siekia 76 proc. Tai gana aukštas rezultatas.

Apie „E. kalbą“ galima kalbėti daug, bet geriau ją išbandyti patiems. Taigi Lietuvių kalbos institutas linki vaisingo naudojimosi šia sistema!

– Ačiū Jums už įdomią informaciją.