Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“.

UAB „CIE LT Forge“ generalinis direktorius Darius Masionis.

UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos procesas – karštas metalo kalimas, terminis ir mechaninis apdirbimas. Vidutinis darbuotojų amžius – 30–32-eji metai. Tai amžius, kuomet žmonės nevengia iššūkių – dirbti su modernia įranga, nuolat mokytis, tobulėti, daryti karjerą. Šiuolaikiškas bendrovės valdymas suteikia šias galimybes. Tikimasi, kad krizės ir karas Ukrainoje nesutrikdys darbo ritmo. Apie tai kalbamės su įmonės vadovu Dariumi Masioniu.

– 2020-aisiais Jūsų vadovaujama įmonė buvo išrinkta į TOP 10 stipriausiųjų (metalo apdirbimo srityje). O kaip jums sekasi dabar, kai daugelis gamintojų skundžiasi tiekimo sutrikimais ir kylančiomis žaliavų kainomis?

– Prasidėjus COVID-19 pandemijai, krito užsakymų skaičius, dirbome nevisu pajėgumu, tai buvo išties sunkus metas. Dar nesibaigus pandemijai prasidėjo puslaidininkių krizė, jų ėmė trūkti visame pasaulyje, tai ryškiai pajuto automobilių pramonė. Dabar prie šios krizės prisidėjo dar ir karo situacija. Kol kas gamybos apimtys dar negrįžo į buvusį lygį iki pandemijos, bet pagal pardavimus ir apimtis nuo savo planų daug ir neatsiliekame. Įmonei geriausiais metais (2019-aisiais) buvome pasiekę 45 mln. apyvartą, 2020-uosius baigėme turėdami 30 mln., 2021-aisiais atsigavome iki 34 mln., o šiemet turime planą pasiekti 40 mln. apyvartą. Tai pakankamai ambicingas tikslas. Įmonėje dirba apie 230 darbuotojų, neturime planų mažintis, atvirkščiai – yra ir atvirų pozicijų, jas nuolat skelbiame. Bendradarbiaujame su Marijampolės profesinio rengimo centru, Kauno technologijos universitetu, ieškome sąlyčio taškų ir su Marijampolės kolegija, bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba. Šiais laikais reikia pastangų, kad prisikviestum darbuotoją. Kadangi įmonės veikla specifinė, specialistus tenka ruošti ir patiems pagal atitinkamą mokymo programą. Net ir diplomuotas inžinierius, pradėdamas dirbti tokioje įmonėje, turi perprasti jos specifiką.

– Ankstesniais metais UAB „CIE LT Forge“ garsėjo gerais atlyginimais. Ar minėtų krizių suma nekeičia šios situacijos?

– „Verslo žinios“ buvo atlikusios tyrimą ir parengusios geidžiamiausių darbdavių 20-tuką. Tyrime dalyvavo įmonės, kuriose atlyginimų vidurkiai – nuo įspūdingų skaičių iki 1500–1600 eurų. Mūsų įmonė į šį tyrimą nebuvo įtraukta, bet (įdomumo dėlei) pas mus mediana – 1638 eurai (neatskaičius mokesčių). Taigi manyčiau, kad situacija nebloga.

– Jūsų įmonė įdiegė verslo valdymo filosofiją LEAN, investavote į ją 20 tūkst. eurų. Jau pirmaisiais metais, skaičiuojate, sutaupėte daugiau kaip 130 tūkst. eurų. O kiek dabar sutaupote vidutiniškai per metus?

– Mums išties pasiteisino LEAN metodikos, jas nuolatos tobuliname. Jaučiasi įdirbis, gerosios praktikos duoda apčiuopiamus rezultatus.

Pavyzdžiui, viena iš metodikų – darbuotojų siūlymai, ką galima tobulinti darbo vietoje. Jei anksčiau būdavo 200 siūlymų per metus, tai pernai – per 400, šiemet, tikimės, bus dar daugiau. Matome, kad darbuotojai noriai siūlo, ką ir kaip tobulinti. Tai tik vienas iš metodų. Naudodami įvairius metodus, sutaupome daugiau kaip 200 tūkst. eurų per metus. Tai daug.

– Nuo birželio mėn. startuoja nauja (antroji) robotizuota linija mažojoje kalvėje. Kaip tai keis įmonės darbo ritmą?

Naujoji robotizavimo linija, mažojoje kalvėje pradėjusi veikti nuo birželio 1 d.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Taip, baigiame derinimo darbus ir ruošiamės startui. Viena velenų cecho linija mažojoje kalvėje buvo robotizuota praėjusiais metais, šiais metais šioje linijoje jau pasiekėme planuotus efektyvumo rezultatus. Robotizavimai vyksta visame pasaulyje, kaip ir skaitmenizavimo projektai. Robotizuota linija dirba stabiliau nei žmogus, be to, gaminiai dideli, sunkūs, taigi šios naujovės „nukrauna“ daug fizinio krūvio nuo darbuotojo. Mūsų tikslas – nesustoti šioje vietoje. Ilgalaikiame plane numatėme per ateinančius 5–6 metus robotizuoti likusias dar nerobotizuotas linijas. Dabartinė situacija (karas Ukrainoje, krizė) šiek tiek koreguoja planus, viskas užtrunka ilgiau.

– Ar auganti elektromobilių gamyba nesumažins jūsų gaminių poreikio rinkoje?

– Visi tam ruošiasi, mes taip pat. Gaminame detales ne tik vidaus degimo varikliams, bet ir važiuoklėms, vairavimo sistemoms ir kt. Dalyvaudami konkursuose laimime projektus, kurie orientuoti į naujoves, į elektromobilių gamybą. Per porą metų visi vien elektriniais automobiliais nevažinėsime, bus pereinamasis laikotarpis, bus hibridiniai automobiliai. Jau dabar perorganizuojame pardavimų procesus, stengdamiesi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Prisitaikysime prie rinkos, rasime naujų klientų ir produktų.

– Jūsų gaminiai turi būti itin tikslūs, preciziškai pagaminti. Ar daug kokybės auditų sulaukiate?

– Esame išimtinai eksportui produkciją gaminanti įmonė. Automobilių pramonėje viskas griežtai reglamentuota, labai standartizuota ir dokumentuota, negali būti net minimalių nukrypimų nuo standarto. Užsakovai turi teisę bet kada patikrinti, kaip vyksta gamyba, kaip laikomasi gamybos standartų ir technologijų. Taigi auditai mums – kasdienybė, jie vyksta vidutiniškai kas vieną du mėnesius. Auditus vertiname kaip būdą nuolatos tobulėti.

– Minėjote, kad įmonėje šiuo metu dirba apie 230 darbuotojų. Džiaugiatės, kad tai stipri ir motyvuota bendruomenė.

Velenų ceche pirmoji linija robotizuota praėjusiais metais.

– Taip, matėme jų iniciatyvą padėti kariaujančiai Ukrainai. Mūsų darbuotojai dalyvavo akcijoje „Paruošk džipą Ukrainai“, kuomet perdažomi automobiliai ir siunčiami į karą, parėmėme šią akciją ir finansiškai. Taip pat pavyko pasikalbėti su akcininkais ir apie 10 tūkst. eurų skyrėme organizacijai „Blue/Yellow“. Nupirkome naktinio matymo įrangą kariaujantiems ukrainiečiams Zaporižėje – gavome jų padėką bei nuotraukų su šia įranga. Taigi matome ir jaučiame užsimezgusį ryšį. Parėmėme pabėgėlių centrą Marijampolėje. Pradėjome savanoriavimo projektą: suteikiame darbuotojams vieną laisvą dieną – kiekvienas gali pasirinkti, kur savanoriauti. Beje, šiuo neramiu laiku, kai netoliese vyksta karas, organizavome visos dienos pilietinio pasipriešinimo mokymus – galėjo dalyvauti visi darbuotojai, kas tik norėjo.

Kalbant apie pilietiškumą, buvo labai malonu, kad darbuotojai prisidėjo prie paramos įrengiant Marijampolėje Skausmo kliniką, patys surinko daugiau kaip 1600 eurų, prisidėjo ir įmonė. Darbuotojai kiekvieną savaitę gauna jiems svarbią informaciją ne tik iš savo tiesioginių vadovų, bet ir skaitydami įmonės naujienlaiškį – tai tarsi įmonės istorija. Naujienlaiškiuose – naujausia informacija apie tai, kokie naujausi siūlymai gauti iš darbuotojų (kiekvieną ket­virtį išrenkamas geriausias), apie permainas darbo vietose (LED apšvietimas Terminio apdirbimo ceche, įrengta šiuolaikinė rekuperacinė ir ventiliacinė sistema Mechaninio apdirbimo ceche, kuriame reikalinga stabili temperatūra – tai užtikrina ne tik matavimų tikslumą, bet ir darbuotojams karštomis vasaromis leis jaustis komfortiškiau). Įmonėje vyksta ir geriausio darbuotojo rinkimai, įvairios kultūrinės, sportinės iniciatyvos.

– Ačiū už pokalbį ir skirtą laiką.

Daiva KLIMAVIČIENĖ