Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje pasidalijo džiugia žinia apie pirmo Lietuvoje regioninio logistikos centro kūrimą. Tikimasi, kad, pramušus ledus, tokių centrų atsiras ir daugiau. O nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš norinčių vystyti smulkų ir vidutinį verslą, kurti vieną ar kelis rajonus apimančias trumpas tiekimo grandines arba steigti regioninius logistikos centrus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiemet priemonės taisyklėse įsigaliojo ir tam tikri pakeitimai, susiję su infliacija šalyje ir kainų šuoliu.
ŽŪKB BIO LEUA archyvo nuotr.
Įsigaliojo pakeitimai
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė pirmiausia pasidžiaugė Kauno rajone, Karmėlavoje, planuojamu įkurti regioniniu logistikos centru. „Vienam regioniniam logistikos centrui yra patvirtinta paraiška ir skirta parama“, – sakė pašnekovė.
Vyr. specialistė taip pat informavo, jog birželio 2 d. įvertinus turėtą patirtį buvo pakeistos šios veiklos srities įgyvendinimo taisyk-lės – padidintos sumos per visas tris paramos schemas, atnaujinti (padidinti) fiksuotieji įkainiai interneto svetainei ir elektroninei parduotuvei kurti, padidinti projekto grandinės dalyvių užaugintos ir (arba) pagamintos produkcijos realizuojami kiekiai per metus bei atlikti kiti smulkūs patobulinimai.
20–30 proc. padidintos paramos sumos
Kaip vardijo N. Padvaiskaitė, labiausiai išaugs parama statomų arba rekonstruojamų žemės ūkio produkcijos regioninių logistikos centrų projektams – ji didėjo nuo 700 tūkst. eurų iki 1,5 mln. eurų projektui, jei logistikos centras statomas. Jei patalpos tokiam centrui bus nuomojamos, maksimali paramos suma vienam projektui kaip ir iki šiol sieks 700 tūkst. eurų.
Anot ŽŪM atstovės, 50 tūkst. eurų didesnė paramos suma teks kuriantiems vieno ar kelių rajonų vietos lygmens vystymo trumpą tiekimo grandinę, kai žemės ūkio produkcija tiekiama vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms, restoranams ir t. t. Maksimali parama vienam projektui įgyvendinti – 250 tūkst. eurų.
Parama kuriantiems smulkaus ar vidutinio verslo vystymo trumpą tiekimo grandinę padidinta iki 150 tūkst. eurų.
Pasiūlė šokoladinį medų
Pasinaudoję šia parama džiaugiasi ne tik smulkūs ūkininkai, bet ir įmonės bei kooperatinės bendrovės.
Štai bitininkai iš Rokiškio rajono, Juodupės miestelio, Rimantas Petras ir Zita Rušėnai, besisukantys bityne „Devyni medūs“, kuriame dirba tik šeimos nariai, pasinaudoję šia parama, rinkai pradėjo tiekti neįprastus produktus: medaus šokoladą su mėtomis, avietėmis ir vyšniomis, saldainius, medaus skanėstus bei medaus šaukštelius – mėtos, citrinos ir kreminio medaus mišinius, įlietus į specialų užsandarintą šaukštelį. Visomis šiomis gėrybėmis bitininkai prekiauja savo interneto svetainėje „9 medūs“ ir džiaugiasi galintys pasiūlyti išrankiems klientams kažką naujo ir neįprasto.
Iš pirmų rankų
Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas sakė, kad bendrovė taip pat pasinaudojo šia parama ir dabar ne tik tiesiogiai parduoda savo kooperatyvo narių užaugintą produkciją klientams, bet ir planuoja plėsti savo veiklos galimybes – išbandyti jėgas viešojo maitinimo sektoriuje. Kaip pasakojo bendrovės direktorius, pasinaudojęs KPP parama kooperatyvas Kaune išsinuomojo patalpas, kuriose įsikūrė parduotuvė „Rupūs miltai“.
Anot N. Dubnikovo, parduotuvėje prekiaujama įvairiomis lietuviškomis prekėmis – beveik viskuo, ką užaugina Lietuvoje veikiantys ekologiniai ūkiai: mėsa, pieno produktais, grūdais ir jų gaminiais, duonos gaminiais, aliejumi, medumi. „Pagrindinis mūsų išskirtinumas, lyginant su kitais šioje nišoje veikiančiais konkurentais, – lietuviškos kilmės, nacionalinės kokybės ekologinė produkcija, – sakė pašnekovas. – Mūsų pirkėjai – eiliniai Lietuvos žmonės, vertinantys kokybiškus gaminius.“
Užs. 780.
