Seimo opozicinių frakcijų nariai stojo ginti kaimo mokyklų
Remiantis Konstitucinio Teismo informacija, priimtas nagrinėti prašymas ištirti teisinio reguliavimo, susijusio su Vyriausybės įgaliojimais nustatyti kriterijus, lemiančius savivaldybių mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą, atitiktį Konstitucijai.
Bus nagrinėjamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės iniciatyva parengtas Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar 2021 metų gruodžio 22 dienos Vyriausybės nutarimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo neprieštarauja Konstitucijai, ar nepaneigia joje įtvirtintų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principų.
Minėtu nutarimu Vyriausybė nusprendė, kad pradines mokyklas, progimnazijas ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, savivaldybės privalo reorganizuoti arba likviduoti, išskyrus nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus ir specialiojo ugdymo centrus. Vyriausybės nutarimu patvirtintose mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse valstybinėms pradinėms mokykloms, progimnazijoms ar pagrindinės mokyklos tipo mokykloms nėra numatyta išlygų šiam reorganizavimo arba likvidavimo pagrindui.
„Abejoju, ar Vyriausybė priimdama tokį nutarimą, neviršijo savo, kaip vykdomosios valdžios, įgaliojimų ir nepažeidė Konstitucijoje įtvirtintų principų, susijusių su švietimu ir savivaldybių savarankiškumu. Tikimės Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar Vyriausybės nustatyti teisiniai reikalavimai nepaneigia ir savivaldybių veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją bei neprieštarauja pačiai Konstitucijai“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.
Kreipimąsi pasirašę 57 Seimo opozicinių frakcijų nariai Konstitucinio Teismo taip pat prašo ištirti, ar Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse nustatytas reikalavimas valstybinėse gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių prašyme atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks reikalavimas tiesiogiai sietinas su valstybinės mokyklos veikla ir jos reorganizavimo, likvidavimo pagrindu. Tai lemia, kad savivaldybės gimnazijos, kuriose nėra pakankamai mokinių, sudaryti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, būtų reorganizuojamos arba likviduojamos.
Be to, Seimo narių teigimu, abejonių kelia ir naujojoje tinklo kūrimo taisyklių redakcijoje nustatyto imperatyvaus minimalaus mokinių skaičiaus klasėje reikalavimo teisėtumas. Pažymėtina, kad ankstesnėse mokyklų tinklo kūrimo taisyklių redakcijose buvo nurodomi tik maksimalūs galimi mokinių skaičiai.
Pasak parlamentarų, visi šie abejonių keliantys Vyriausybės nutarimu įtvirtinti mokyklų tinklo kūrimo reikalavimai ir sąlygos Švietimo įstatyme ar jokiame kitame įstatyme nėra nustatyti.
Taip pat, kreipimąsi pateikusių Seimo narių nuomone, pagrįstą abejonę kelia ir tai, ar Švietimo įstatymas tiek, kiek jame nustatyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus, jų niekaip įstatyme neapibrėžus, neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be to, abejotina ir dėl to, ar toks teisinis reguliavimas, kuomet neatitiktis vienam kiekybiniam kriterijui nulemia privalomą mokyklos reorganizavimą ar likvidavimą, nepaneigia savivaldybių teisės reorganizuoti ir likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas.
Tai – kaimo gimnazijų nužudymas
Kaip Vyriausybės nutarimu patvirtintas taisykles vertina tie, kuriuos tai liečia tiesiogiai, „Suvalkietis“ klausė Marijampolės savivaldybės kaimiškų gimnazijų vadovų, bendruomenės. Visi pašnekovai Seimo opozicinių frakcijų kreipimąsi į Konstitucinį teismą vertina teigiamai, su viltimi, kad galbūt šių taisyklių įgyvendinimas bus sustabdytas.
Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos direktorė Nijolė Latvaitienė žodžių į vatą nevyniojo. Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse nustatytą reikalavimą valstybinėse gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, ji vertina, kaip ilgųjų gimnazijų nužudymą. „Tai tam tikras susidorojimas su miesteliuose veikiančiomis kaimo mokyklomis. Aš suprantu reikalavimą, kad mokyklose neliktų jungtinių klasių. Gal vaikams iš tiesų mokytis ne jungtinėje klasėje lengviau, gal jie išmoks daugiau, nes turės daugiau mokytojo dėmesio, lengviau bus dirbti ir pačiam pedagogui. Tačiau, kuo grindžiama nuomonė, kad mokinys išmoksta mažiau kaimiškose vietovėse esančiose gimnazijose. Juk kaip tik kuo vaikų mažiau, tuo mokytojui daugiau galimybių skirti dėmesį kiekvieno poreikiams. Sakykime, šiais metais gimnaziją baigia 14 abiturientų, kitais turėsime daugiau kaip dvidešimt, bet iš kur dar kitais metais paimti ilgosioms kaimų gimnazijoms po 31 mokinį III gimnazijos klasėms dviem komplektams suformuoti. Tai neįmanoma, toks reikalavimas žudo ilgąsias kaimų gimnazijas“, – sakė N. Latvaitienė.
Pasak mokymo įstaigos vadovės, tokių nedidelių gimnazijų Lietuvoje kaimo vietovėse daug. Vien tik Marijampolės regione tai, ko gero, palies ir Plutiškių, ir Igliaukos, Pilviškių, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių miesteliuose įsikūrusias mokymo įstaigas. Jas reorganizuojant iki pagrindinės ar progimnazijos lygio, išauga mokyklos išlaikymo kaštai. Iš kur tada paimti specialistų dėstyti chemijos ar fizikos, jeigu krūvio mokytojui tesudarai dvi, keturias valandas. Kas už tokį atlygį eis dirbti, be to, gimnazijų pastatai renovuoti, sukurta moderni mokymo bazė, visiškai sukomplektuoti specialistai, tad negi protinga viską sugriauti. „Tokio sprendimo nesuprantu ir kategoriškai jam nepritariu. Taip pat mano ir visa mokyklos bendruomenė“, – sakė N. Latvaitienė.
Pasak Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos direktorės Editos Miklovienės, reikalavimas turėti dvi paralelines mokinių klases nerealus kaimiškoms gimnazijoms. Jos teturi po vieną klasę ir džiaugiasi surinkę reikiamą mokinių skaičių. „Nežinau dėl ko taip sugalvojo, bet įgyvendinti neįmanoma. Šiuo sprendimu kaimo vaikams užkertamas kelias baigti vidurinę mokyklą, ten, kur jie gyvena, kur renkasi mokytis, kur tėvai nori, kad vaikas mokytųsi. Atimamas pasirinkimas, primetamos sąlygos važinėti į kitą mokymo įstaigą 20 kilometrų“, – sakė gimnazijos vadovė. Anot jos, dokumento rengėjai aiškina, kad pasikeitimai garantuos kokybiškesnį ugdymą.
Tačiau neaišku, kaip kas tą kokybę vertina. „Mūsų gimnazijoje vaikai taip pat kokybiškai paruošiami, gauna gerus valstybinių egzaminų įvertinimus, dirba profesionalūs pedagogai. Tad manau, kol mes sudarome bent 15 mokinių klasę, galėtume puikiai gyvuoti kaip ilgoji gimnazija, mums turėtų būti leista įgyvendinti vidurinio ugdymo programą. Nutikus taip, kad nesurinktume 15 moksleivių, klasės savaime nunyktų, be dirbtinio griovimo ir skausmingų padarinių“, – kalbėjo E. Miklovienė. Įstaigos vadovė stebisi, kodėl Vyriausybė iš vienos pusės deklaruoja kuo didesnį švietimo prieinamumą kiekvienam vaikui, o iš kitos pusės tą prieinamumą mažina. Juk ne kiekvienas norės važinėti mokytis į gimnaziją 20 kilometrų. Argumentuojama, kad kaimo vietovių vaikai renkasi mažiau gamtamokslių dalykų. Bet jeigu suteikiama galimybė rinktis, tai reikia ir priimti mokinių pasirinkimą.
Pasak gimnazijos direktorės, jų mokymo įstaiga turi geras sąlygas mokymui, kompetentingus pedagogus ir galimybes užtikrinti kokybišką ugdymą. Mokinių skaičius keičiasi greitai. Žiūrėk, čia mažėja, o čia jau pastebi didėjimą.
„Labai gaila, jeigu gimnazija neišliks. Tai bus sunaikintos ir bendruomenės tradicijos, didės kaimiškų vietovių atskirtis“, – sakė E. Miklovienė.
Loreta TUMELIENĖ