Nors tarp gyventojų vis dar yra abejojančių daugiabučių renovacijos nešama nauda, gerieji pavyzdžiai kaimynystėje pakeičia netgi skeptikų nuomonę. Pastatams senstant, prastėjant jų energiniam efektyvumui, o šildymo kainoms nuolat augant, butų savininkams tenka ieškoti sprendimo, kaip kompleksiškai atnaujinti savo namą.
Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 m., todėl daugelio jų inžinerinės sistemos yra pasenusios, o dėl prasto energetinio efektyvumo gyventojai moka vis didesnes sąskaitas už šildymą.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo

„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.

Mokesčiai už šildymą nebegąsdina

Modernizuotų namų gyventojai šaltuoju metų laikotarpiu mėgaujasi šiltais būstais, tačiau atvirkščiai nei renovuotinų daugiabučių gyventojai, mokesčiams neturi skirti didelių sumų. Daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50–70 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Tiek sumažėjusios sąskaitos dažniausiai kompensuoja investicijas į daugiabučio modernizaciją.
Anot G. Burbienės, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesne, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.

Pasikeitusi gyvenimo kokybė

Renovacijos metu atnaujinamos ne tik namo inžinerinės sistemos, kaip šildymas ir vandentiekis, bet ir pakeičiami langai, įstiklinami balkonai, sutvarkoma aplinka. Šie pokyčiai ne tik pagerina gyvenimo sąlygas, bet ir padidina būstų vertę nekilnojamojo turto rinkoje.

„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja G. Burbienė.

Prisideda prie gamtos saugojimo

Daugiabučių modernizacija taip pat turi reikšmingą indėlį kovoje su klimato kaita. Pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų CO2 emisijų visoje Europos Sąjungoje. Vienas efektyviausių būdų mažinti emisijas – pastato energetinio efektyvumo didinimas jį renovuojant. Taip pat prie pažangos šioje srityje prisideda ir atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas.

„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia pašnekovė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.

Užs. 823.