Vienos ilgiausių dienų metuose pavakarė tokia ir buvo: visą dieną švietus saulei (laukėme jos kone kasdien nesulaukdami…) oras buvo skaidrus ir pilnas kvapų. Birželio antroje pusėje – dar ir vėlyvo pavasario, ir jau vasaros pradžios atodūsiai. O tokioje vietoje, kaip Zomčinė, poeto Anzelmo Matučio gimtinė, kur gaivia žaluma džiugina medžiai milžinai, o žvilgsnis klaidžioja po gėlynus ir paslaptingus kampelius, visai nenustebtum ir pačią Vasarą išvydęs…
Jos pasveikinti ir drauge gražią birželio pavakarę drauge pabūti čia rinkosi Igliaukos ir aplinkinių vietų žmonės, sukviesti į dainuojamosios poezijos popietę „Kas žmogiuko širdyje“. Renginio sumanytojas – kultūros darbuotojas Dovydas Stralkus, o jam talkino aktyvūs pagalbininkai. Besirenkančių laukė ir maloniai sveikino poeto gimtinėje šeimininkaujantis ir erdvia aplinka bei jos grožiu besirūpinantis Algimantas Lanauskas. Renginys pavadintas taip pat, kaip ir Anzelmo Matučio paskutinioji knyga, jis skirtas kitais metais būsiančiam H. K. Anderseno premijos laureato, garsiausio mūsų vaikų poeto, gimimo 100-mečiui, tarsi įžanga į jubiliejinius metus.
Skambėjo gitaros muzika ir dažnai autorinės atlikėjų dainos. Susirinkusieji klausėsi paties organizatoriaus, Antano Maziliausko, Remigijaus Maceinos ir moterų dueto iš Kybartų KC Girėnų skyriaus. Buvo ramu, jauku, kvepėjo verdama žolelių arbata…
Lina VOLUNGYTĖ