Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

ES fondų parama gerokai pakeitė ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus

Kalvarijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis šį darbą dirba dar palyginti neseniai, bet patirties jis turi pakankamai – jau nemažai metų jis vadovauja Mockavos kaimo bendruomenei, tad puikiai žino bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Žino jis ir tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kaimą pasiekianti Europos Sąjungos fondų parama gyvenimą jame pakeitė iš esmės, leido atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti viešąsias erdves, galų gale ir labiau suvienijo pačius bendruomenių žmones.

Didesnė pusė narių – fiziniai asmenys

Kalvarijos VVG komanda (iš kairės): viešųjų ryšių specialistė Jurgita Ivoškienė, pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis ir projekto administratorė Evelina Didvalienė.

Kalvarijos VVG komanda (iš kairės): viešųjų ryšių specialistė Jurgita Ivoškienė, pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis ir projekto administratorė Evelina Didvalienė.

Kalvarijos VVG buvo įsteigta 2006 metais, kai buvo susitarta nutraukti iki tol veikusios Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės, apėmusios Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, Vilkaviškio ir Šakių rajonų teritoriją, veik­lą. 2015 m. liepą buvo patvirtinti naujos redakcijos Kalvarijos VVG įstatai, vėliau jie dar papildyti. Šiuo metu VVG turi 24 narius, tarp jų yra penkios kaimo bendruomenės, keturi verslo atstovai, o didesnė pusė – fiziniai asmenys. Šis skaičius per pastaruosius metus beveik nesikeičia. V. Skilandis džiaugiasi, kad neseniai į VVG gretas įsijungė gerai šiame krašte žinoma bendrovė „Rimedis“, kuri užsiima medienos perdirbimu.

– Naujų narių sulaukiame, nes žmones domina galimybės Europos Sąjungos finansuojamais projektais gerinti darbo kokybę, plėsti veiklą. Mes esame tarsi koordinuojanti, informuojanti institucija, nes žemdirbiai ir ūkininkai turi Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, o bendruomenėms, smulkiojo verslo atstovams esame išties reikalingi tarpininkai tarp jų ir aukštesnės valdžios grandžių, – sakė V. Skilandis.

Parama leido pagražinti gyvenamąją aplinką

ES fondų parama per pastaruosius metus įgyvendinant LEADER programos projektus gerokai pakeitė šalia Lenkijos pasienio esančios savivaldybės kaimo bendruomenių veidą. Pasak Kalvarijos VVG projekto administratorės Evelinos Didvalienės, gerųjų pavyzdžių yra tikrai nemažai. Štai Sangrūdos kaimo bendruomenė, gavusi 28,7 tūkst. eurų paramą atnaujino savo parką, sutvarkė infrastruktūrą, įrengė jaukią aplinką. Aistiškių kaimo bendruomenė įgyvendino jau kelis projektus: gavusi paramą susitvarkė bendruomenės namų pastatą, įsirengė verslo virtuvę, kaime atsirado vaikų žaidimo aikštelė ir lauko treniruokliai, buvo surengti edukaciniai dailės užsiėmimai, šventės, padėjusios stiprinti ryšius su kraštiečiais ir sumažinusios socialinę atskirtį.

Gavus ES fondų paramą labai išgražėjo ir Sangrūda.

Gavus ES fondų paramą labai išgražėjo ir Sangrūda.

Akmenynų kaimo bendruomenė įgyvendino projektą, kurio metu suorganizuotos keturios dieninės stovyklos Sangrūdos, Jusevičių, Akmenynų, Liubavo kaimuose. Trakėnų kaimo bendruomenė, realizuodama 12 tūkstančių eurų vertės ES finansuojamą projektą, suteikė kaimo bendruomeninių organizacijų vadovams ir kitiems kaimo vietovėse veikiantiems subjektams reikiamų žinių ir įgūdžių nuosavo verslo pradžiai ir plėtrai, buvo surengti 8 praktiniai-informaciniai seminarai.

Dėmesys verslo projektams

Įgyvendinami ir šeši novatoriško bei trys socialinio verslo projektai, penki iš jų jau baigti, sukurta 15,2 darbo vietos. Pagraužių dvare įgyvendinus 92,2 tūkstančių eurų vertės projektą, kuriame paramos lėšos sudarė 53,3 tūkst. eurų, buvo sukurtos dvi darbo vietos, įrengtos garso ir kvapų terapijai skirtos zonos, įsigyta įranga, sutvarkyta infrastruktūra. Mažoji bendrija „Klimesta“, gavusi 52,4 tūkst. eurų paramą, išplėtojo unikalių statybinių paslaugų tiekimo centrą, sukūrė dvi darbo vietas.

– Aš pats asmeniškai ne kartą sutikęs vieną ar kitą pažįstamą pasakoju apie VVG galimybes įgyvendinti projektus ir gauti paramą smulkiajam verslui. Štai kalbėjausi su verslininku Aivaru Sakalausku, jis parengė projektą ir tas projektas šiuo metu yra vertinamas, – pasakojo V. Skilandis.

Jis pasidžiaugė, kad mažoji bendrija „Plastiko sprendimai“ Jungėnuose gavo 53,1 tūkstančio eurų ir sukūrė darbo vietą, be to, įsigijo įrangą, kuri leidžia gaminti oro rekuperacijos sistemose naudojamas polietileno alkūnes. „Plastiko sprendimai“ yra geras pavyzdys, kad verslo atstovai nenuleidžia rankų, negavę paramos nepraranda vilties – bendrija teikė paraišką 2019 metais, tada dėl lėšų trūkumo buvo įtraukta į rezervinį sąrašą ir paramos negavo, o 2020 m. vėl paskelbus kvietimą pateikė paraišką ir paramą gavo. Ši bendrija sėkmingai veikia ir galvoja apie plėtrą.
E. Didvalienė skaičiuoja, kad iš viso buvo parengti 39 projektai, iš jų 34 jau yra visiškai įgyvendinti. Bendra paramos suma iš viso siekia apie 827 tūkstančius eurų.

Ne visos bendruomenės aktyvios

– Europos Sąjungos lėšos iš tiesų pakeitė kaimo vaizdą ir leido realizuoti daug puikių sumanymų ir idėjų. Kadangi esu Mockavos bendruomenės pirmininkas, pamenu, kaip patys panaudodami paramos lėšas turėjome galimybę apleistą, be langų buvusį mokyklos pastatą atnaujinti, sutvarkyti ir pritaikyti veikloms. Žinoma, ne visos kaimo bendruomenės yra vienodai aktyvios, bet tam yra įvairių priežasčių. Kalvarijos savivaldybėje turime 22 kaimo bendruomenes, bet tikrai aktyvių, turinčių iniciatyvius vadovus yra mažiau kaip pusė, – sakė Kalvarijos VVG vadovas.

Pasak jo, jau galvojama apie būsimus projektus, akivaizdu, kad juos rengiant ypatingas dėmesys bus skiriamas žaliajam kursui, ir tai nebūtinai tik saulės baterijos – svarbu yra ir švietimas, paskaitos, edukacinė veikla. Vis daugiau dėmesio skiriama ir informacinių technologijų vystymui, ir būsimuosiuose projektuose ši sritis tikrai atsispindės ir bus skatinama. Labai svarbu ir aplinkosauginė veikla, priemonės jai įgyvendinti. Ir V. Skilandis, ir E. Didvalienė įsitikinę, kad vietos veiklos grupės ir toliau bus reikalingos pagalbininkės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Konstruktorius, brigados generolas Antanas Gustaitis. Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.