Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

ES fondų parama gerokai pakeitė ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus

Kalvarijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis šį darbą dirba dar palyginti neseniai, bet patirties jis turi pakankamai – jau nemažai metų jis vadovauja Mockavos kaimo bendruomenei, tad puikiai žino bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Žino jis ir tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kaimą pasiekianti Europos Sąjungos fondų parama gyvenimą jame pakeitė iš esmės, leido atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti viešąsias erdves, galų gale ir labiau suvienijo pačius bendruomenių žmones.

Didesnė pusė narių – fiziniai asmenys

Kalvarijos VVG komanda (iš kairės): viešųjų ryšių specialistė Jurgita Ivoškienė, pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis ir projekto administratorė Evelina Didvalienė.

Kalvarijos VVG komanda (iš kairės): viešųjų ryšių specialistė Jurgita Ivoškienė, pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis ir projekto administratorė Evelina Didvalienė.

Kalvarijos VVG buvo įsteigta 2006 metais, kai buvo susitarta nutraukti iki tol veikusios Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės, apėmusios Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, Vilkaviškio ir Šakių rajonų teritoriją, veik­lą. 2015 m. liepą buvo patvirtinti naujos redakcijos Kalvarijos VVG įstatai, vėliau jie dar papildyti. Šiuo metu VVG turi 24 narius, tarp jų yra penkios kaimo bendruomenės, keturi verslo atstovai, o didesnė pusė – fiziniai asmenys. Šis skaičius per pastaruosius metus beveik nesikeičia. V. Skilandis džiaugiasi, kad neseniai į VVG gretas įsijungė gerai šiame krašte žinoma bendrovė „Rimedis“, kuri užsiima medienos perdirbimu.

– Naujų narių sulaukiame, nes žmones domina galimybės Europos Sąjungos finansuojamais projektais gerinti darbo kokybę, plėsti veiklą. Mes esame tarsi koordinuojanti, informuojanti institucija, nes žemdirbiai ir ūkininkai turi Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, o bendruomenėms, smulkiojo verslo atstovams esame išties reikalingi tarpininkai tarp jų ir aukštesnės valdžios grandžių, – sakė V. Skilandis.

Parama leido pagražinti gyvenamąją aplinką

ES fondų parama per pastaruosius metus įgyvendinant LEADER programos projektus gerokai pakeitė šalia Lenkijos pasienio esančios savivaldybės kaimo bendruomenių veidą. Pasak Kalvarijos VVG projekto administratorės Evelinos Didvalienės, gerųjų pavyzdžių yra tikrai nemažai. Štai Sangrūdos kaimo bendruomenė, gavusi 28,7 tūkst. eurų paramą atnaujino savo parką, sutvarkė infrastruktūrą, įrengė jaukią aplinką. Aistiškių kaimo bendruomenė įgyvendino jau kelis projektus: gavusi paramą susitvarkė bendruomenės namų pastatą, įsirengė verslo virtuvę, kaime atsirado vaikų žaidimo aikštelė ir lauko treniruokliai, buvo surengti edukaciniai dailės užsiėmimai, šventės, padėjusios stiprinti ryšius su kraštiečiais ir sumažinusios socialinę atskirtį.

Gavus ES fondų paramą labai išgražėjo ir Sangrūda.

Gavus ES fondų paramą labai išgražėjo ir Sangrūda.

Akmenynų kaimo bendruomenė įgyvendino projektą, kurio metu suorganizuotos keturios dieninės stovyklos Sangrūdos, Jusevičių, Akmenynų, Liubavo kaimuose. Trakėnų kaimo bendruomenė, realizuodama 12 tūkstančių eurų vertės ES finansuojamą projektą, suteikė kaimo bendruomeninių organizacijų vadovams ir kitiems kaimo vietovėse veikiantiems subjektams reikiamų žinių ir įgūdžių nuosavo verslo pradžiai ir plėtrai, buvo surengti 8 praktiniai-informaciniai seminarai.

Dėmesys verslo projektams

Įgyvendinami ir šeši novatoriško bei trys socialinio verslo projektai, penki iš jų jau baigti, sukurta 15,2 darbo vietos. Pagraužių dvare įgyvendinus 92,2 tūkstančių eurų vertės projektą, kuriame paramos lėšos sudarė 53,3 tūkst. eurų, buvo sukurtos dvi darbo vietos, įrengtos garso ir kvapų terapijai skirtos zonos, įsigyta įranga, sutvarkyta infrastruktūra. Mažoji bendrija „Klimesta“, gavusi 52,4 tūkst. eurų paramą, išplėtojo unikalių statybinių paslaugų tiekimo centrą, sukūrė dvi darbo vietas.

– Aš pats asmeniškai ne kartą sutikęs vieną ar kitą pažįstamą pasakoju apie VVG galimybes įgyvendinti projektus ir gauti paramą smulkiajam verslui. Štai kalbėjausi su verslininku Aivaru Sakalausku, jis parengė projektą ir tas projektas šiuo metu yra vertinamas, – pasakojo V. Skilandis.

Jis pasidžiaugė, kad mažoji bendrija „Plastiko sprendimai“ Jungėnuose gavo 53,1 tūkstančio eurų ir sukūrė darbo vietą, be to, įsigijo įrangą, kuri leidžia gaminti oro rekuperacijos sistemose naudojamas polietileno alkūnes. „Plastiko sprendimai“ yra geras pavyzdys, kad verslo atstovai nenuleidžia rankų, negavę paramos nepraranda vilties – bendrija teikė paraišką 2019 metais, tada dėl lėšų trūkumo buvo įtraukta į rezervinį sąrašą ir paramos negavo, o 2020 m. vėl paskelbus kvietimą pateikė paraišką ir paramą gavo. Ši bendrija sėkmingai veikia ir galvoja apie plėtrą.
E. Didvalienė skaičiuoja, kad iš viso buvo parengti 39 projektai, iš jų 34 jau yra visiškai įgyvendinti. Bendra paramos suma iš viso siekia apie 827 tūkstančius eurų.

Ne visos bendruomenės aktyvios

– Europos Sąjungos lėšos iš tiesų pakeitė kaimo vaizdą ir leido realizuoti daug puikių sumanymų ir idėjų. Kadangi esu Mockavos bendruomenės pirmininkas, pamenu, kaip patys panaudodami paramos lėšas turėjome galimybę apleistą, be langų buvusį mokyklos pastatą atnaujinti, sutvarkyti ir pritaikyti veikloms. Žinoma, ne visos kaimo bendruomenės yra vienodai aktyvios, bet tam yra įvairių priežasčių. Kalvarijos savivaldybėje turime 22 kaimo bendruomenes, bet tikrai aktyvių, turinčių iniciatyvius vadovus yra mažiau kaip pusė, – sakė Kalvarijos VVG vadovas.

Pasak jo, jau galvojama apie būsimus projektus, akivaizdu, kad juos rengiant ypatingas dėmesys bus skiriamas žaliajam kursui, ir tai nebūtinai tik saulės baterijos – svarbu yra ir švietimas, paskaitos, edukacinė veikla. Vis daugiau dėmesio skiriama ir informacinių technologijų vystymui, ir būsimuosiuose projektuose ši sritis tikrai atsispindės ir bus skatinama. Labai svarbu ir aplinkosauginė veikla, priemonės jai įgyvendinti. Ir V. Skilandis, ir E. Didvalienė įsitikinę, kad vietos veiklos grupės ir toliau bus reikalingos pagalbininkės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?

    2022-12-20Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?
    Kiekviena šalis turi kažką įpatingo ir savito. Ne išimtis ir Lietuva. Jeigu keliaujate pas draugus į užsienį, greičiausiai norėsite jiems ką nors padovanoti. Geriausia dovana yra unikali to krašto dovana, dar geriau, jeigu ji būtų rankų darbo. Medžio raižiniai Lietuva turi nemažą natūralų miško plotą. Kadangi šalis turi daug miškų, daugelis menininkų ėmėsi medžio drožybos ir skulptūros. Sostinėje ir kitose šalies vietose galite rinktis medinį dekorą ir statulas. Kadangi medžio raižiniai yra puiki dovana, galite įsigyti raižinį, kuris primins apie geriausią laiką, kurį praleidote šalyje. Yra keletas raižinių, kuriuos galite pasirinkti iš šaukštų, dubenėlių ir įvairių tipų dėžučių. Lietuvių vaizdiniai vaizduojami vietinių ...
  • Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik…

    2022-12-19Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik...
    Ši autorė pirmą kartą savo kūrybą eksponuoja Marijampolėje – ir tokio žanro iki šiol nebuvome parodose matę. Kažką tai be abejo sužavės. Kitus nustebins. Gal – net papiktins (tačiau tai ne visada blogai). Ne vienas veikiausiai paklaus: o kam jai šito reikia? Pirmoji paroda Marijampolėje: Augusta Berta Klišytė (centre), modelis Kamilė ir fotografas Naglis Dzinga. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Nes Augustos Bertos Klišytės kūrybos paroda „Kūno tapyba: mitologinės būtybės“, atidaryta M. B. Stankūnienės menų galerijoje Kultūros centre, lankytoją nuveda į daugeliui mūsų mažai žinomus (juolab – tikrai neišbandytus) ieškojimų ir fantazijos bekraščius plotus… Pristatydama autorę parodų organizatorė Onutė Surdokienė pasidžiaugė, kad dvejus ...
  • Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?

    2022-12-19Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?
    Kurdami namų interjerą stengiamės, kad jis ne tik estetiškai atrodytų, bet ir turėtų praktinę naudą. Pavyzdžiui, šiltuosiuose kraštuose plytelės būna klojamos visose namų patalpose, nes jos savo vėsumu padeda ištverti karščius. Tuo tarpu mūsų krašte plytelės dažniausiai naudojamos vonios kambaryje ir virtuvėje, rečiau svetainėje ar židinio apdailai. Jos būna keraminės, natūralaus akmens, akmens masės, dekoratyvinės ir mozaikinės. Kokios plytelės labiau tinka vonios kambaryje? Vonios kambaryje labiausiai yra paklausios keraminės plytelės. Grindims geriau rinktis plyteles su įspaustomis rievėmis, kad jomis galėtumėte saugiai vaikščioti ir išvengti traumų. Plytelėms, kurios skirtos sienoms, slidumas nėra svarbus. Vonios kambaryje ant sienų įprastai klijuojamos šviesių spalvų plytelės, o ...
  • Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte

    2022-12-17Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį  ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte
    Konferencijos dalyvius skambia liaudiška daina pasveikino (iš kairės) E. Alenskaitė, D. Venckienė ir T. Mockevičius. Autoriaus nuotrauka Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste“. Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir draugijos leidžiamo žurnalo „Donelaičio žemė“ 30-metis. Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų „Donelaičio žemės“ numerių paroda. Ištrauka iš K. Donelaičio „Metų“ poemos „Žiemos rūpesčiai“ visus pasveikino draugijos ...
  • Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė

    2022-12-14Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui  Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė
    Šaulių sąjungos būstinėje Marijampolėje įvairių veiklų netrūksta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbant apie karą Ukrainoje dažnai akcentuojamas nekarinių struktūrų ir visuomenės vaidmuo ginkluoto konflikto atveju. Lietuvoje tokia yra šaulių organizacija, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tada jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šios organizacijos įkūrėjai ir idėjiniai vadai buvo Vladas Putvinskis bei Matas Šalčius. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo ...
  • Karybos ekspertas Egidijus Papečkys: „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“

    2022-12-14Karybos ekspertas Egidijus Papečkys:  „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“
    E. Papečkys socialiniuose tinkluose kasdien komentuoja karo Ukrainoje eigą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Karybos ekspertas, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, šias pareigas einantis nuo praėjusių metų sausio, yra vienas iš tų, kurie labai atidžiai seka Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Ir ne tik seka, bet nuo pat agresijos pradžios vasario 24-ąją kiekvieną dieną išsamiai ir labai profesionaliai juos komentuoja savo „Facebook“ paskyroje, kur turi apie 18 tūkstančių stebėtojų. Tai, kad jo, kaip šios srities eksperto, nuomonė domina ir užsienio žiniasklaidos atstovus, puikiai iliustruoja ir faktas, jog per tuos beveik dešimt karo Ukrainoje mėnesių jį kalbino apie 40 žurnalistų ...
  • Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina

    2022-12-14Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina
    Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Specialistai pripažįsta – žmogaus teisės vis dažniau tampa Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų taikiniu. Puolamos mažumos, tarp jų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Kremliaus propagandoje ukrainiečiai vaizduojami kaip eikvojantys šalies resursų vietos žmonių sąskaita. Tokie naratyvai pasakojami net tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. Nors propaganda, ypač dažnai kartojama, gali paveikti mūsų mąstymą ir skatinti kurstyti neapykantą kitoms grupėms – vis dėlto jai pasiduoti nereikėtų. Ne tik dėl to, kad apsaugotume Lietuvoje prieglobstį radusius ukrainiečius, bet ir save pačius. Neapykantos kurstymas – tai viešas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, ...
  • Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare

    2022-12-14Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare
    Didelį dėmesį Rusijos kare prieš Ukrainą vaidina ir žiniasklaida. Operatyvios ir teisingos bei tikslios informacijos pateikimas yra itin svarbus, nes priešas naudoja daugybę dezinformacijos būdų ir taip siekia iškreipti tikrąją padėtį. Apie tai, kad dezinformacija šiame kare yra galingas ginklas, susitikimuose su Lietuvos bei Latvijos žurnalistais Briuselyje kalbėjo Europos Parlamento (EP) spaudos atašė Jakobas Lolkas (Jacob Lolck). Jis savo pranešime detaliai išanalizavo, kokias dezinformacijos priemones naudoja Rusijos propaganda, kaip ta informacija yra manipuliuojama. Žurnalistai Europos Parlamente turi puikias sąlygas dirbti ir skleisti teisingą informaciją. Autoriaus nuotraukos Pasak jo, neseniai buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar ES piliečiai lengvai atpažįsta dezinformaciją. Paaiškėjo, kad ...
  • Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais

    2022-12-14Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais
    Dar 2020 metų sausio pabaigoje Lietuva ir Lenkija sutarė priskirti po vieną savo karinių brigadų NATO štabui Lenkijoje, kad galėtų paprasčiau vykdyti bendras pratybas. Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui tada Vilniuje pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai, o brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio. „Tai leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse. Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – tada sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak). Tuometis Lietuvos ...
  • Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti

    2022-12-10Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti
    Jau rašėme apie tai, kad Savivaldybės administracijai pakvietus visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti, buvo sulaukta gana didelio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojų aktyvumo siūlant savo idėjas. Iš viso įgyvendinti buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Neseniai užbaigtas projektas Antanavo seniūnijoje. Antanavo seniūnas A. Urbonas džiaugiasi, kad gyvenvietėje atsigauna verslai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Antanavo seniūnas Artūras Urbonas sakė, jog šios seniūnijos gyventojai pasiūlė dviejų projektų idėjas, o finansavimą gavo viena iš jų, kuria buvo siekiama sukurti Antanavo dvaro parke papildomą aktyvaus laisvalaikio erdvę. Dabar šioje ...
  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.