Pokalbis su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininke Kristina ŠVEDAITE.
– Kaip galima būtų apibūdinti ES paramos reikšmę bendruomenių gyvenimui?
– Bendruomeninis judėjimas užaugo ir sustiprėjo kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos, konkrečiai LEADER metodo, per Vietos veiklos grupes įgyvendinimu. Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti. Jos pačios sprendžia savo gyvenamosios vietos problemas, stiprina bendruomeniškumą, kuria socialinius ir bendruomeninius verslus.
– Gal tą paramą būtų galima įvertinti finansiškai ir įgyvendintų projektų skaičiais?
– Šiuo laikotarpiu pagal LEADER priemonę jau įgyvendinama daugiau nei 2 tūkstančiai vietos projektų, iš jų beveik 200 – bendruomeninio verslo ir beveik 100 – socialinio verslo projektų. Iš viso 2014–2020 m. LEADER priemonei skirta 113,5 mln. eurų, o pereinamuoju laikotarpiu – dar 21 milijonas eurų.
– Kokie svarbiausi paramos prioritetai vyrauja, ar jie bėgant laikui keičiasi?
– Paramos prioritetus diktuoja fondo administratoriai, šiuo atveju – Žemės ūkio ministerija. Jie 2014–2020 m. laikotarpio LEADER programai apibrėžė, kad iki 75 procentų nuo visos paramos būtų skiriama įgyvendinamiems projektams, darbo vietoms steigti, todėl paramos galėjo kreiptis ne tik bendruomenės, kuriančios bendruomeninius ir socialinius verslus, bet ir smulkieji kaimo verslininkai.
Taigi, skelbdami kvietimus teikti paraiškas VVG prioritetą skyrė projektams, kuriantiems darbo vietas. Jeigu kalbėtume apie paramos pirmumo prioritetus, VVG skyrė paramą su inovacijomis susijusiems projektams ir jau mano minėtiems socialinio bei bendruomeninio verslo projektams.
– Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus?
– Galiu atsakyti labai aiškiai ir konkrečiai – biurokratizmu. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paramos administravimo sistema yra sudėtinga, nepritaikyta XXI amžiui. VVG pagal NMA procedūras vertindama vietos projektų paraiškų tinkamumą susidūrė su tikrai sudėtingais niuansais, o pareiškėjams ir projektų vykdytojams taip pat yra sudėtinga įvykdyti visus reikalavimus, nes teisės aktų, kurie reglamentuoja projekto įgyvendinimą, yra tikrai nemažai.
Trūksta paprastos, aiškios skaitmenizuotos sistemos. Šiuo metu daug apie tai diskutuojame ir tikime, kad kitą laikotarpį viskas bus daug paprasčiau.
– Kaip įvairūs projektai sustiprino pačias bendruomenes, jų narių bendruomeniškumą?
– Bendruomenės, nors ir nedidele apimtimi, bet turėjo galimybę įgyvendinti veiklų projektus. Jie buvo skirti įvairiems renginiams, mokymams, šventėms. Bendruomenės tokiu būdu galėjo bendrauti ir pasidalinti patirtimi su kitomis bendruomenėmis. Jų nariai vyko apžiūrėti, kaip veiklą organizuoja kitos bendruomenės, o tai yra svarbiausia – pamatyti, kad jie nėra vieni, „užsikrėsti“ tais geraisiais pavyzdžiais.
– Kokius projektus, vykdytus ir finansuotus ES lėšomis Marijampolės krašte jūs galėtumėte išskirti?
– Kalbant apie Marijampolės kraštą, galiu paminėti kelis projektus, kuriuos žinau. Tai Sūduvos VVG Sasnavos bendruomenės Zuikių muziejaus ir edukacinio kiemo įrengimas. Čia gali apsilankyti visi norintys ir susipažinti su pačiais įvairiausiais zuikiais.
Kitas įdomus pavyzdys – Marijampolės VVG Šunskų bendruomenės centro Amatų dirbtuvių įrengimas. Šiuo projektu sprendžiama problema – užimtumo veiklų trūkumas socialinę atskirtį patiriantiems jauniems asmenims (socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos vaikams, daugiavaikių šeimų vaikams), senyvo amžiaus asmenims, globos namų gyventojams, neįgaliesiems ir jų šeimų nariams. Projekto metu sutvarkytose patalpose veikia ir bendruomenės vaikų dienos centras „Fazaniukas“, taip pat vyksta medžio amatų dirbtuvių užsiėmimai. Įdomių projektų, gavusių europinę paramą, yra ir daugiau.