Dalis paštininkų neteks darbo. Kiti persės į automobilius
Atmintyje išlikęs prisiminimas apie mano vaikystės paštininką – drūtą vyrą su sunkiausiu krepšiu ant peties ir prakaituotu veidu. Gyvenome daugiabutyje, trečiame aukšte, ir jis beveik kasdien (prenumeruodavome nemažai laikraščių ir žurnalų) užlipdavo stačiais laiptais ir į pašto dėžutę, esančią prie durų, įmesdavo spaudą ir laiškus. Paskui paštininkams kiek palengvėjo – pašto dėžutės buvo įrengtos daugiabučių pirmuose aukštuose. Kiek vėliau jau ėmė rodytis dviračiais važinėjantys paštininkai (ypač kaimo vietovėse), dar vėliau jie persėdo ant elektrinių dviračių.
Pastaruoju metu Lietuvos paštas planuoja, kad paštininkai kaimo vietovėse važinės automobiliais. Ir nors atrodo, kad viskas tik geryn, tobulyn, Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė kalba nelinksmai.
„Sustojęs laikas“ skaičiuoja trečią dešimtmetį
Kai beveik prieš tris dešimtmečius Marijampolė tapo neoficialiu automobilininkų miestu, marijampoliečiui Mindaugui Kubiliui taip pat kilo noras užsiimti šia veikla – įkurti įmonę, nusipirkti automobilvežių ir jais į Lietuvą iš Vakarų Europos gabenti automobilius.
Idėjų nestokojantys Buktos gyventojai nuolat gražina savąjį kaimą
Bukta – viena iš didesnių Liudvinavo seniūnijos gyvenviečių. Ši vietovė garsėja dar XVI amžiuje statytu dvaru, čia buvo kunigaikščių medžioklės plotai, čia ošia Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“ priklausanti Buktos giria, kuri yra Žuvinto biosferos rezervato dalis. Įdomu tai, kad ir XIX, ir praėjusiame amžiuje, ir dabar gyventojų skaičius Buktoje mažai keitėsi ir siekė tarp dviejų ir trijų šimtų.
Įmonė nubausta už ukrainiečių išnaudojimą
„Suvalkietis“ ne kartą rašė apie prasidėjus karui Ukrainoje Marijampolėje įkurto pabėgėlių centro registracijos veiklą. Centre dirbę savanoriai registravo daugiau nei 2000 iš Ukrainos nuo karo pabėgusių moterų ir vaikų. Ieškota, kur pabėgėlius apgyvendinti, taip pat padėta įsidarbinti, mokyklinio amžiaus vaikai nukreipti į mokyklas, mažesni – į darželius.
Gyventojai pabėgėliams aukojo drabužių, avalynės, buityje reikalingų priemonių, suteikė pastogę, rūpinosi, kad ukrainiečiams būtų lengviau išgyventi jų šalyje vykstančius baisumus. Deja, ne visi. Kaip visada, atsirado ir norinčių pasipelnyti. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojai, baimindamiesi ukrainiečių išnaudojimo atvejų, akylai seka situaciją visoje Lietuvoje.
