Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

„Daug reiškia ir vienas žmogus“

Įvertinimas, kuriuo pašnekovas apibūdino ne vieną dešimtmetį pažįstamą, daug savo kraštui nuveikusį žmogų, bendramintį, labai tinka ir jam pačiam. Žinia: visai vienas didžiulio akmens gal ir nepajudinsi, tačiau pasitelkęs bendraminčių, nuosekliai dirbdamas, per ilgesnį laiką gali pasiekti labai daug. Kai pirmą kartą išgirdau apie Kupiškio krašto enciklopediją ir ją išvydau (3 solidūs tomai, trečiasis, pavyzdžiui, sveria 2,3 kilogramo!), 20 metų leidžiamą almanachą bei kitus, giliausius šio krašto istorijos, kultūros klodus bei žmones nušviečiančius leidinius – tūkstančiai faktų, tūkstančiai dokumentų ir nuotraukų – ištiko nemažas šokas. Ir pasidarė liūdnoka, nes sunku buvo įsivaizduoti, jog kažkas, kad ir mažesnio formato – galėtų atsirasti pas mus…

Kodėl Kupiškis?

Alvydas Totoris prie paveikslo, kuriame pavaizduota dabartinio muziejaus vieta, už jo – naujos parodos ekspozicija.

Alvydas Totoris prie paveikslo, kuriame pavaizduota dabartinio muziejaus vieta, už jo – naujos parodos ekspozicija. Autorės nuotraukos

Žmogus, prieš keletą metų papasakojęs ir tuos stulbinančius leidinius parodęs, yra Alvydas Totoris. „Taigi jis mūsų!“ – gali pasipiktinti kalvarijiečiai ir bus teisūs: niekas kitas nėra tiek nuveikęs (tegul neįsižeidžia tie, kurie irgi daug padarę ir neabejingi) šio krašto istorijos pažinimui, niekas kitas nėra tiek kartų apie tai kalbėjęs visokiausiai auditorijai, kaskart vis praturtindamas pateikiamą medžiagą naujais, dažnai netikėtais atradimais ir faktais. Tarsi jau ir tapo nekvestionuojama, kad bet kokiais su istorija susijusiais klausimais dažniausiai kreipiamasi į šį žmogų. Jei tuo metu nežinos (nors tai ir retai būna), tikrai netrukus jau bus suradęs atsakymą. O kur dar pedagoginis darbas, rašymas, leidiniai – mažesni ir dideli? Tačiau Kupiškį minime neatsitiktinai: čia jo gimtinė, šaknys, mokykla – ir nuo pat mažų dienų ramiai gyventi neduodantis smalsumo genas, vėliau nuvedęs istoriko keliu. Per dešimt-mečius, kurie nuspalvinti įvairiomis spalvomis, ryšiai su Aukštaitija nenutrūko – dažname iš minėtų leidinių po publikacijomis figūruoja ir A. Totorio pavardė, jį pamatysime tarp kitų entuziastų leidinių pristatymuose, šventėse.

Jį džiugina, kad „Kupiškėnų enciklopedija“ pripažinta antrąja tarp geriausių regioninių enciklopedijų, kurių jau yra ne viena, šalyje (pirmoje vietoje – Mažosios Lietuvos enciklopedija), kad čia visada buvo daug dėmesio ir lėšų skiriama kultūros reikalams. Nepaisant nieko. „Mums partijos nieko nereiškia, mes – kupiškėnai. Ir čia nesvarbu, koks meras ar kokia dauguma: kultūros dalykai visada yra pirmoje vietoje “. Mums sunkiai įsivaizduojamos apimties leidiniai leidžiami savivaldybės lėšomis, didžiausi entuziastai dirba be jokio atlygio. Vienas tokių, visus buriančių – Vidmantas Jankauskas. Tai apie jį buvo pasakyti pradžioje minėti žodžiai.

Jubiliejai

Šių metų pavasarį Alvydas Totoris paminėjo ryškų ir solidų (nors ir nelengva patikėti) asmeninį jubiliejų. Fanfaros į visas puses šios žinios neskelbė, išskirtinės šventės (nors gal buvo verta?) nebuvo, tad žinojo tie, kas nuolat su juo bendrauja. Artimieji – ir bendrus darbus dirbantys. Nesureikšmindamas savosios sukakties pašnekovas pasidžiaugė, kad metai išskirtiniai visai šeimai – tų jubiliejų „ištiko“ net trys. „Gal atrodys keista ar nerimta, bet daug svarbių mano gyvenimo įvykių buvo būtent tais metais, kai datoje figūruoja skaičius 2. Ir šie metai ypatingi: ne tik mano jubiliejus, bet ir sūnaus, ir anūko! Ar ne didelė šventė?“

Istorikas visada dalyvauja reikšmingų istorinių datų, nusipelniusių šiam kraštui žmonių paminėjimuose. Nuotraukoje (ketvirtas iš kairės) A. Totoris kartu su Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo giminaičiais, kalvarijiečiais signataro tėviškėje 2018 metų Vasario 16-ąją.

Istorikas visada dalyvauja reikšmingų istorinių datų, nusipelniusių šiam kraštui žmonių paminėjimuose. Nuotraukoje (ketvirtas iš kairės) A. Totoris kartu su Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo giminaičiais, kalvarijiečiais signataro tėviškėje 2018 metų Vasario 16-ąją.

O dar vienas, neką už paminėtus menkesnis jubiliejus svarbus ne tik pačiam: šiemet sukanka lygiai 40 metų, kai 1982-aisiais istorijos mokytojas Alvydas Totoris atvyko į Kalvariją. Sako, pradžioje daug kas atrodė keistai, nes buvo kitaip, nei Aukštaitijoje. Reikėjo laiko, kad apsiprastų ir su visur skambančia nors lietuviška, taisyklinga, bet „kitokia“ kalba: kitoks tarimas, intonacija, mažybinių žodelių gausa…

Tačiau buvo darbas mokykloje, aišku – šeimos reikalai, ir – tas begalinis noras daugiau sužinoti. Koks gi šis Lietuvos kraštas, kas dar, be to, ką kasdien girdi ir patiri, jau žinai, kas jau kitų pastebėta ir užfiksuota, čia yra? Kitokio, ypatingo, to, ką galbūt ne kiekvienas pamato… Gal tai reikėtų vadinti pašaukimu, noru pažinti, o gal – tiesiog ieškotojo ir kūrėjo genu, įgimtu ir suvešėjusiu besimokant, bestudijuojant. Šį geną turintieji kopia į menų (ir kalnų) viršukalnes, padaro pasaulį stebinančius mokslo atradimus ir išradimus.

Pradžioje buvo nuotraukos…

Jei kam atrodo, kad pasakyta per skambiai, tiems reikėtų pasiklausyti, kaip entuziastingai Alvydas Totoris pasakoja apie istoriją – ar tai būtų tolimiausia praeitis (giliai į ją betyrinėdamas nubrido), ar 1988-ieji, kai rugsėjo pirmąją Kalvarijos vidurinės mokyklos šventinėje eisenoje plazdėjo Trispalvė. Susirinko žmonių, stebėjosi… „To Kalvarijoje dar nebuvo buvę – mes buvome pirmieji! Niekas nežinojo, kaip viskas bus, juk dar tik pirmieji Sąjūdžio metai, o ir kolegų nuomonės išsiskyrė… Bet aš visada tikėjau, kad ateis tas laikas, kai bus galima apie istoriją kalbėti visą tiesą. Ir muziejuje (tada mokyklos) rodyti viską.“

Taigi – muziejus. Kampelis mokykloje buvo įsteigtas anksčiau, išaugo į muziejėlį, tačiau reikėjo eksponuoti tai, „kas priklauso“. Kitką saugojo rūsyje, bet vis rinko, rinko, pasitelkdamas ir mokinius… Pradžioje, sako, buvo senosios nuotraukos. Pašnekovas įsitikinęs, kad nuotrauka – geriausias dokumentas. Kaip, beje, ir žemėlapiai, bet apie juo vėliau. Pradėjus domėtis senosiomis Kalvarijos nuotraukomis jų tebuvo viena kita, paskui atsirado daugiau. Žmonės, nors ir turėjo, ne visada norėjo viešai rodyti. „Atrandi nuotrauką – atrandi ne tik vaizdą, faktą, bet daug daugiau. Štampai, adresai, pavardės – taip naujos žinios pamažu papildo tai, ką jau žinai, tampa gabalėliu istorijos. Kai tų nuotraukų prisirinko daugiau, jau daug ką žinojau ir apie patį miestą, pats braižiau planus, žemėlapius. O apie 1990-uosius kreipiausi į profesorių Algimantą Miškinį, kuris rašė, leido knygas apie Lietuvos miestų architektūrą, istoriją. Kodėl neparašius apie Kalvariją? Ir jis atsiliepė, bet knygelė išėjo nepalankiu metu, tokia „blokadinė“ („Kalvarijos miestas. Istorija ir architektūra“, 1994 m. – red.). Bet vis tiek gerai. Kaupėme ne tik senas nuotraukas, bet ir tas, kuriose užfiksuota tai, kas vyksta aplink (dabar – jau irgi praeitis, istorija). Labai gerų nuotraukų pamokose padarė Donatas Valinčius, darėme albumus, daug dėmesio skyrėme mokytojams veteranams…“ Visa tai – ne tik mokyklai. Visada labai rūpėjo miestas ir visas šis kraštas.

„Čia yra turtas“

Kalvarijos krašto muziejuje/Informaciniame centre su muziejininku Alvydu Totoriu dirbanti Aistė Čerkauskienė (ją kalbinome anksčiau) vadina jį Mokytoju ir nepaliauja stebėtis tiek žinių gausa, tiek entuziazmu. Sako, mokosi iš jo kiekvieną dieną, nes jos rūpestis – skleisti žinią apie Kalvariją ir visą kraštą, o tam reikia begalės žinių…

Be nuolatinės ekspozicijos, muziejuje galima pamatyti vis naują parodą. Ir ne bet kokią. Pastaruoju metu – „Kalvarijos kraštas XIX a.“. Čia yra dokumentų, niekur nerodytų žemėlapių. Kartografija – tai sritis, į kurią pašnekovas nirte paniręs: turi visus šio krašto žemėlapius, kokie tik iki šiol kur nors rasti, nuolat domisi, bendrauja su istorikais iš Lenkijos ir kitur. „Čia yra turtas“, – sako A. Totoris, galintis ne tik papasakoti, kaip vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu atrodė šis kraštas. Jam ne mažiau įdomu, kaip gimdavo senieji žemėlapiai (beje, dar ir šiandien stebinantys tikslumu), jis turi daug informacijos, kaip atsakingai dirbo žmonės, juos sudarinėję… Tų pasakojimų gali klausytis tarsi legendų, nes jie kupini detalių – kiekvienas naujai sudarinėjamas žemėlapis be tiesioginės dažnai turėjo ir kitą misiją. Aukščiausio lygio, pasak pašnekovo, yra anglų kartografija.

Muziejus

A. Totoris pasidžiaugė, kad buvo rekonstruotas, 2011 metais pertvarkytas gimnazijos muziejus, atnaujinta ekspozicija. Tiesa, nuo 2015-ųjų jis mokykloje nebedirba. Poilsiavo, kaip įvardija su lengva ironija, pusantrų metų (tai reiškia – tebekaupė istorinę medžiagą, gilinosi į ją, bendravo su kolegomis), o 2019-aisias buvo atidarytas Kalvarijos krašto muziejus. Džiaugiasi, kad per porą metų buvo restauruotas arklių pašto stoties komplekso vienas pastatų – pats buvo įsitraukęs į šį darbą, gilinosi į istorinius dokumentus. 1829 metais ši stotis buvo pastatyta per 8 mėnesius, dirbo 40 žmonių, kainavo viskas 4800 carinių rublių. Sąmatos – iki smulkmenų: pvz., langas kainavo 80 centų…

Daugybę labai įdomių ir svarbių dalykų istorikai randa senuosiuose dokumentuose. Su kitu šio krašto istoriku Algimantu Babecku, dabar rengiančio knygą apie kaimus, bendraudamas A. Totoris sako sužinojęs daug įdomių dalykų, slypinčių iš pirmo žvilgsnio biurokratiniuose dokumentuose: sąrašuose, registracijos knygose…

Savo turima medžiaga pašnekovas mielai dalijasi: jo nuotraukų yra albumuose ir kituose leidiniuose apie Kalvariją. Nemažai parašęs ir pats, o pats naujausias darbas – ruošiama knyga apie… Kalvariją.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...
  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...
  • Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?

    2022-12-04Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?
    Kenny Eliason, Unsplash nuotrauka. Dantų implantavimas yra vienas iš efektyviausių būdų norint atstatyti prarastus dantis. Tinkamai atkurti dantys kartu atkuria ne tik efektyvią kramtymo funkciją, bet ir estetiškai atrodančią šypseną. Be to, procedūros rezultatai – ilgalaikiai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, leisiantys tinkamai pasiruošti implantacijai. Aptariamas ir pooperacinis laikotarpis. Pasiruošimas implantavimui Dažnai dėl informacijos stokos gali kilti stresas, nerimas ar kiti ne itin malonūs jausmai. Prieš pasiryžtant implantavimui, patariama ne tik įvertinti procedūros eigą, trukmę, bet ir atsižvelgti, kokia dantų implantacijos kaina. Skyrus pakankamai laiko ir tinkamai įvertinus visus operacijos aspektus bei asmeninius poreikius, galima pradėti ruoštis procedūrai. Keli naudingi patarimai: ...
  • Ar beprisimename?

    2022-12-03Ar beprisimename?
    Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas kvietė prisiminti miestą ir mus pačius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Koks mūsų miestas buvo praėjusiame amžiuje – tarsi neseniai, tik prieš dešimtmečius, tačiau daugelio dalykų dabartinė karta tiesiog nežino. Prisiminti ir priminti – tam buvo skirta fotografijų paroda „Kapsukas (Marijampolė) 1970– 1989“. Jos autoriai – fotografai, žurnalistai Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas miestą, kaip ir kitus objektus, fotografavo nuo vaikystės, besimokydami šio amato paslapčių iš vyresniųjų kolegų. Sumanymas kilo ne dėl nostalgijos sovietmečiui (parodoje šis laiko tarpsnis), bet norint parodyti, koks buvo miestas, teigė abu autoriai. „Marijampolė gražėja, keičiasi. Bet – galima tai priimti kaip komplimentą, kaip ...
  • Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?

    2022-12-03Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?
    Jana Sabeth, Unsplash nuotrauka Vis daugiau žmonių atsižvelgia į gamtos taršos problemą, todėl stengiasi keisti kasdienius įpročius. Dažnai kartojama – svarbu vengti plastiko naudojimo, naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau kur kas daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir elementarios buitinės atliekos. Tinkamam jų apdorojimui yra skirtas ne vienas įrenginys. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai ir talpos. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama, kada geriau rinktis valymo įrenginius, o kada – talpas. Valymo įrenginiai Buitinėse nuotekose gausu azoto ir fosforo, kurie patekę į aplinką neigiamai veikia gamtą. Dėl šios priežasties svarbu pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai apdorojamos. Norint įsigyti nuotekų įrenginius, svarbu atsižvelgti į sklypo plotą ir galimybes ...
  • Greitis – 230! Ar atlaikysime?

    2022-12-03Greitis – 230! Ar atlaikysime?
    Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje praūžęs jau tradicinis realios virtualybės festivalis, kurio šūkis „Greitis – 230!“ atsirado ne šiaip sau. Marijampolei baigiant jubiliejinius metus nutarta, pasitelkus mokslo naujoves ne tik panardyti virtualioje dabartyje, pažvelgti į ateitį, bet ir pavartyti senus albumus – kad naujieji vaizdiniai neišstumtų iš atminties (ir iš po kojų) pagrindo. Nes kiek beskraidytume, tenka grįžti į žemę… Viską nelengva aprėpti… Visos šeštadienio dienos programa buvo sudėliota kiek įmanoma racionaliau, tačiau norint kuo daugiau aprėpti reikėjo nemažo greičio – ir geros orientacijos. Kai kas veikiausiai liko nusivylęs, nes nepamatė virtualios realybės filmo „Angelų takais“, apie kurį jau senokai kalbama visoje Lietuvoje. ...
  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.