Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Džiazo dainininkė sako, kad kūryba jai įdomesnė negu dainavimas

Rašyti apie jaunimą apskritai ar išgryninti kažkurios kartos identitetą nėra paprasta, kadangi visos kartos skirtingos, o ir kiekvienas individas taip pat turi išskirtinių bruožų. Kalbėdama su džiazo dainininke ir mokytoja marijampoliete Žemyna KRUKONYTE-ZALCE (25 m.) ne kartą pagalvojau, kad nors mūsų kartas skiria keli dešimtmečiai, kai kurios pažiūros stebėtinai sutampa.

Džiazo dainininkė Žemyna Krukonytė-Zalcė sako, kad atlikėjui labai svarbu perteikti emociją.

Džiazo dainininkė Žemyna Krukonytė-Zalcė sako, kad atlikėjui labai svarbu perteikti emociją. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Dainuoja, rašo muziką, aranžuoja, moko vaikus

Ž. Krukonytė-Zalcė dabar su šeima gyvena Kaune, kur ir baigė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Baigė džiazo dainavimo programą, o muzika ją lydėjo nuo mažens, nes tėtis – muzikantas. Sako, kad muzika atėjo natūraliai, ir niekada niekuo kitu ji nenorėjo būti. Štai sesė studijavo fotografiją ir ilgokai ieškojo, ką nori veikti. O Žemyna dvejonių dėl muzikos nepatyrė.

Jauna moteris papasakojo, kad ne tik dainuoja, bet ir rašo muziką, aranžuoja, moko vaikus dainavimo – žodžiu, daro daug dalykų. Visgi kūryba jai įdomesnė negu dainavimas ir visa kita.
Žemyna dirba dainavimo pedagoge Marijampolės meno mokykloje, tik šiuo metu išėjusi dukros auginimo atostogų. Taip pat mokytojauja ir Kauno „Yamaha“ mokykloje. Dirbti prisimena norėjusi dar būdama III kurso studentė, taip ir atėjo į Meno mokyklą, kur dirba nuo 2018 metų. Pati irgi yra baigusi Marijampolės muzikos mokyklą, smuiko specialybę, jos pedagogė – Laimutė Krivickienė. „Nors nesu profesionali smuikininkė, kartais praverčia. Štai neseniai dalyvavau konkurse „Ryga Jazz“, prisiminiau įgūdžius ir pagrojau“, – pasakoja ji.

Įdomiausia – muzikos teorija

Darbas su mokiniais nėra lengvas, reikia daug psichologijos žinių. Pasirodo, vaikai, ypač paaugliai, yra labai susikaustę, turi baimių, nevisavertiškumo, o tai būtina įveikti, nes labai svarbu atsipalaiduoti, ypač dainuojant. Kai mokinys atsipalaiduoja, ir techniniai dalykai pavyksta.

 Scenoje Ž. Krukonytė-Zalcė nuo pradžių jautėsi gerai, nebuvo didelio jaudulio.

Scenoje Ž. Krukonytė-Zalcė nuo pradžių jautėsi gerai, nebuvo didelio jaudulio.

Studijų kokybe VDU Žemyna patenkinta, buvo stiprūs dėstytojai, ypač jos vokalo pedagogė Justė Sakalytė. Pasirodo, dėl jos Žemyna ir pasirinko studijas Kaune. Mąstė ir apie studijas užsienyje, bet pasiliko mūsų šalyje ir visai nesigaili. Pasak jos, pas mus atlikėjams mažiau konkurencijos. O džiazas visose pasaulio šalyse nėra labai populiarus. Žemyna sako, kad jai visgi įdomiausia muzikos teorija: kūrinių aranžavimas, harmonija ir kita, ko reikia, kad galėtum kurti.

Dabar Ž. Krukonytė-Zalcė dar studijuoja magistrantūroje tame pačiame universitete ir taip pat džiazinio dainavimo programoje, nes rinktis kitų nebuvo galimybės. „Nenorėjau atidėti studijų ar rinktis kitą universitetą. Dainavimo studijos – labiau praktinis dalykas, turint gerą pedagogą galima to išmokti ir be universiteto“, – sako Žemyna.

Ruošiasi įrašyti autorinį albumą

Žemyna netrukus rengiasi įrašyti savo albumą, kur skambės jos sukurti kūriniai. Rėmėjų neturi, bet atlikimo teisių organizacija „Agata“ skelbia projektus, kur galima laimėti 20–30 tūkst. eurų finansavimą, taigi pabandys. Aišku, reikės ir savo lėšų pridėti, nes, kaip sako jos vyras, taip pat muzikantas Audrius, muzika – brangus hobis, ypač jei nekomercinė.

Žemyna sakė daranti tai, kas patinka, ir pinigų neskaičiuoja. Jos vyras A. Zalcas baigęs džiazo trimito studijas, groja daugybe pučiamųjų instrumentų: valtorna, saksofonu, trombonu ir kt. Jis muzikuos ir naujame žmonos albume. Pasak Žemynos, jie gerai supranta vienas kitą. Pasirodo, moteris kitaip nė neplanavo – vyras turi būti muzikantas.

Žemynos kuriamos dainos – modernaus soul stiliaus. Sukūrė jau nemažai, bet tokių, kurios jau ištobulintos ir patinka pačiai autorei, yra keturios. „Kartais gali įkvėpti gamta, labai patinka į rašomus tekstus įtraukti gamtos objektus. Sunkiausia būna sukurti tekstą. Man pirmiausia gimsta melodija, kad ir tiesiog prisėdus prie pianino improvizuojant. Nors rašau įvairiai, neturiu kokio šablono, bet retai tekstas gimsta pirma. Kitų autorių rašytais tekstais kurti dainų nedrąsu, nes jei paprašysiu sukurti eiles, o man nepatiks, bus nekas. Taip pat tektų derintis prie rimo, svetimo teksto, tai būtų sudėtinga“, – apie kūrybinius dalykus pasakoja moteris.

Vienintelė angliška daina

O Žemynos dainų tekstai lietuviški. Dabar ji įsitikinusi, kad nereikia kurti angliškai, nes niekam čia nebus įdomu. Pasak kūrėjos, tik lietuvių nevisavertiškumas skatina kurti ne gimtąja kalba. Kai gali savo kalba parašyti ir išleisti tokį albumą, kokių Lietuvoje (tokio muzikos stiliaus) daugiau nėra išleista, tai kurti anglų kalba būtų tiesiog gaila, atrodytų, lyg ne lietuvio kūryba. Lietuviškas tekstas mūsų klausytoją labiau paliečia, o dainuojant anglų kalba priimama jau kitaip. Tiesa, Žemyna užsienyje nedaug koncertuoja, bet jei ir pakviestų, galima juk dainuoti savo kalba – prancūzai, italai taip ir daro, jie niekada nedainuotų angliškai.

Visgi vieną dainą Žemyna yra parašiusi anglų kalba. Naujame albume tai bus vienintelė nelietuviška daina. Ji gimė netikėtai, kai prieš kurį laiką Žemyna dirbo JAV pagal studentų mainų programą „Dirbk ir keliauk“. Istorija verta dėmesio: pasirodo, ji visada prisibijojo rašyti angliškai, o ten buvo pirmas kartas. Pavadinimą „Lietuviškas saulėtekis“ sugalvojo amerikietis, o su juo Žemyna susipažino Marijampolėje. Jis čia vedė meistriškumo pamoką Meno mokykloje, o Žemyna, tada antrakursė, išdrįso prieiti ir pakalbinti gražiai grojusį muzikantą. Tą pačią vasarą ji nuvažiavo į Valstijas dirbti ir jį ten aplankė, va tada ir gimė angliška daina.

Apie tobulybę

Lietuvoje tarp išgarsėjusių dainininkų mažai tokių, kurie baigę dainavimo studijas – dažniausiai visai nesimokę muzikos. Visgi būna, kad akademinis mokslas net sugadina atlikėją, išugdo didelį savikritiškumą, perfekcionizmo siekį, o jei ir asmeninės jo savybės panašios, ta įtampa sustiprėja: imama lyginti save su kitais, bijoma pasirodyti nekaip.

Džiazas, aišku, labiau išlaisvina, o klasikinės muzikos atstovai itin suvaržyti, nejaučia laisvės. Visgi Žemyna dalijasi savo patirtimi apie tai, kad atlikėjui negalima rūpintis, kaip atrodysi, ką apie tave pagalvos, nes tada bijosi žengti kiekvieną žingsnį. Jai yra buvę įvairių nutikimų, kai pamiršo koncerte žodžius ir panašiai, bet visada išsisuka, sugalvoja kažką, nes juk negalima tiesiog sustoti ar apsiverkti scenoje. „Nereikia įsivaizduoti, kad tu toks vienintelis, nepakartojamas, kad visi tik į tave žiūrės. Klausytojai paklauso ir pamiršta, dėl jokios klaidos gyvenimas nesustoja – šį patarimą, kad viskas eina ir praeina, pasimiršta greičiau nei norėtųsi, gavau iš tėčio. Pasak jo, tik nedaugelis klausytojų supranta, kad atlikėjas suklydo. Man tėvas įdiegė šį požiūrį, bet akademijoje ėmė atrodyti kitaip. Visgi baigusi ją galiausiai vėl grįžau prie to, jog nereikia krimstis dėl nepasiektos tobulybės. Nelabai kas ir begali įvertinti, ar buvo tobula. O labiausiai žmonės pastebi ir pajunta atlikėjo emocijas, perteikiamas per kūrinį. Visgi man perteikti emociją kartais atrodo sunkoka, nes atėjus iš akademinio pasaulio ne visada lengva atsipalaiduoti, be to, savikritiškumas ima viršų“, – apie atlikimo subtilybes pasakojo dainininkė ir pedagogė.

Kūrybiškumas per pandemiją

Ž. Krukonytė-Zalcė iki pandemijos turėjo daug koncertų, bet prasidėjus karantinui viskas sustojo. Be to, dvejų metų pertrauką lėmė dar viena priežastis – dukrytės Rusnės gimimas. Dabar pamažu atsiranda galimybių padainuoti ir atlikėja bei kūrėja grįžta į priešpandeminį ritmą. Tiesa, tas grįžimas nėra lengvas. Žemyna pasakojo, kad neseniai nuvykusi į Rygos džiazo konkursą, kuris buvo atidėtas dėl pandemijos, scenoje jautė nerimą, baimę, jaudinosi taip, lyg tai būtų pirmas kartas. Anksčiau scenoje niekada nejautusi jaudulio, Rygoje ji patyrė didelį stresą būtent dėl užsisėdėjimo namie.

Karantino laiką jauna moteris sako nelabai išnaudojusi kūrybai, nes gimus Rusnei ėmė stigti laiko sau. Bet dabar jau galima kažką nuveikti, mergytė paaugusi, o ir įkvėpimas grįžta.
23 metų tapusi mama (o šiais laikais tai nelabai įprasta) Žemyna džiaugiasi, nes viskas dar priešaky. „Vaikas – didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis. Jo gimimas pakeičia gyvenimą ir tave patį. Kitaip imi matyti pasaulį, o tą patirtį ir jausmus sunku su kuo nors palyginti. Tokio gerumo niekur nepatirsi, ant jokios scenos“, – sako jauna mama.

Žemyna ir Audrius Zalcai augina dukrytę Rusnę, kuri jiems yra didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis.

Žemyna ir Audrius Zalcai augina dukrytę Rusnę, kuri jiems yra didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis.

Per karantiną Žemyna labai pasiilgo lankytis koncertuose. Pasak jos, Lietuvos džiaze yra puikių, ypač jaunųjų, atlikėjų, grįžtančių iš užsienio po studijų. Taip pat čia kokybiškai dirba įrašų studijos.
Moteris sako, kad atlikėja Monika Liu, kuri labai patinka ir yra išskirtinė, kadangi dainuoja lietuviškai ir turi savo stilių, yra jai pavyzdys, kad reikia eiti savo keliu: net jei keistai atrodysi, vis tiek surasi savo klausytoją. Svarbiausia jausti malonumą nuo to, ką atlieki. Žemyna prisimena, kad ir ją tėvai gąsdino dėl džiazo pasirinkimo, sakė, bus sunku. „Nemoku apsimetinėti, o niekas ir nepatikėtų, net jei bandyčiau. Negaliu dainuoti to, kas man nepatinka, juk nieko neapgausiu“, – sako ji.

O menas – labai egoistiškas dalykas, jame matyti daug atlikėjo ego. „Čia viskas apie tave, tavo kūrybą, žiūrovų dėmesys – tau. Kartais sunku tai numalšinti, nes iš to ir kyla savikritiškumas. Visgi mene svarbus šis produktyvus egoizmas“, – sako dainininkė ir pedagogė. Artimiausiuose jos planuose – koncertas su Marijampolės pučiamųjų orkestru liepos 24-ąją Šunskuose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

    2022-08-12„Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda
    J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė. Rugpjūčio 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje, šalies Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kurio gimimo 101-ąsias metines paminėjome rugpjūčio 4 d. ,,Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka. Parodos pristatyme dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Lukšaitė – Maciukevičienė ir sūnus Kęstutis Lukša, Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė. ,,Šiandienos pasaulyje, kuomet vyksta karas Ukrainoje, Juozas Lukša buvo ir yra svarbus pavyzdys žmogaus, atsisakiusio asmeninės naudos ir patogumo, ryžtingai paaukojusio visą savo gyvenimą, meilę, šeimą ir ...
  • Ukrainos pergalės kaina

    2022-08-12Ukrainos pergalės kaina
    Pastarasis pusmetis praėjo kaip pusdienis. Nuo vasario 24-osios paryčių, kai kremlius įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo vykdyti savo ilgai planuotą ukrainiečių tautos genocidą, mėnesiai, dienos ir valandos tiesiog ištirpo. Ukrainos pergalės, kuri neišvengiamai artėja, kaina bus milžiniška, bet savo kaimynų kraują liejančios rusijos, tokios, kokia ji yra dabar, neišvengiamai laukia totalus kolapsas: putino režimas neturi šansų išgyventi, tuo esu daugiau nei tikras. Žinoma, lengva pamesti esmę, kai tiek daug įvykių, kurie žaibiškai keičia vienas kitą. Kai kas klausia: o ką aš asmeniškai padariau vardan laisvos Ukrainos, ir ne tik jos? Su kuo atsiranda džiugi proga pasikalbėti – būtinai supažindinu su jau ...
  • „Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje

    2022-08-12„Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje
    Dainius Čėplos nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžta su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Tuo įsitikinti marijampoliečiai ir miesto svečiai galės jau pirmadienį, rugpjūčio 15 d., iškilmingame „Malonny‘9“ atidarymo vakare. Netradiciniais sprendimais žadantis nustebinti atidarymo vakaras vyks netikėtoje ir unikalioje miesto vietoje – vienintelėje Lietuvoje esančioje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Architektūriniu požiūriu unikalioje vietoje pasirodymą atliks du ilgamečiai draugai, gerai žinomi Niujorko ir Lietuvos muzikos pasaulyje – Dalius Naujokaitis bei saksofonistas Džonatonas Hafneris (Jonathon Haffner). Kartu su muzikos virtuozais scenoje parodys specialiai „Vilnius Jazz 2022“ ...
  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.