Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Džiazo dainininkė sako, kad kūryba jai įdomesnė negu dainavimas

Rašyti apie jaunimą apskritai ar išgryninti kažkurios kartos identitetą nėra paprasta, kadangi visos kartos skirtingos, o ir kiekvienas individas taip pat turi išskirtinių bruožų. Kalbėdama su džiazo dainininke ir mokytoja marijampoliete Žemyna KRUKONYTE-ZALCE (25 m.) ne kartą pagalvojau, kad nors mūsų kartas skiria keli dešimtmečiai, kai kurios pažiūros stebėtinai sutampa.

Džiazo dainininkė Žemyna Krukonytė-Zalcė sako, kad atlikėjui labai svarbu perteikti emociją.

Džiazo dainininkė Žemyna Krukonytė-Zalcė sako, kad atlikėjui labai svarbu perteikti emociją. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Dainuoja, rašo muziką, aranžuoja, moko vaikus

Ž. Krukonytė-Zalcė dabar su šeima gyvena Kaune, kur ir baigė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Baigė džiazo dainavimo programą, o muzika ją lydėjo nuo mažens, nes tėtis – muzikantas. Sako, kad muzika atėjo natūraliai, ir niekada niekuo kitu ji nenorėjo būti. Štai sesė studijavo fotografiją ir ilgokai ieškojo, ką nori veikti. O Žemyna dvejonių dėl muzikos nepatyrė.

Jauna moteris papasakojo, kad ne tik dainuoja, bet ir rašo muziką, aranžuoja, moko vaikus dainavimo – žodžiu, daro daug dalykų. Visgi kūryba jai įdomesnė negu dainavimas ir visa kita.
Žemyna dirba dainavimo pedagoge Marijampolės meno mokykloje, tik šiuo metu išėjusi dukros auginimo atostogų. Taip pat mokytojauja ir Kauno „Yamaha“ mokykloje. Dirbti prisimena norėjusi dar būdama III kurso studentė, taip ir atėjo į Meno mokyklą, kur dirba nuo 2018 metų. Pati irgi yra baigusi Marijampolės muzikos mokyklą, smuiko specialybę, jos pedagogė – Laimutė Krivickienė. „Nors nesu profesionali smuikininkė, kartais praverčia. Štai neseniai dalyvavau konkurse „Ryga Jazz“, prisiminiau įgūdžius ir pagrojau“, – pasakoja ji.

Įdomiausia – muzikos teorija

Darbas su mokiniais nėra lengvas, reikia daug psichologijos žinių. Pasirodo, vaikai, ypač paaugliai, yra labai susikaustę, turi baimių, nevisavertiškumo, o tai būtina įveikti, nes labai svarbu atsipalaiduoti, ypač dainuojant. Kai mokinys atsipalaiduoja, ir techniniai dalykai pavyksta.

 Scenoje Ž. Krukonytė-Zalcė nuo pradžių jautėsi gerai, nebuvo didelio jaudulio.

Scenoje Ž. Krukonytė-Zalcė nuo pradžių jautėsi gerai, nebuvo didelio jaudulio.

Studijų kokybe VDU Žemyna patenkinta, buvo stiprūs dėstytojai, ypač jos vokalo pedagogė Justė Sakalytė. Pasirodo, dėl jos Žemyna ir pasirinko studijas Kaune. Mąstė ir apie studijas užsienyje, bet pasiliko mūsų šalyje ir visai nesigaili. Pasak jos, pas mus atlikėjams mažiau konkurencijos. O džiazas visose pasaulio šalyse nėra labai populiarus. Žemyna sako, kad jai visgi įdomiausia muzikos teorija: kūrinių aranžavimas, harmonija ir kita, ko reikia, kad galėtum kurti.

Dabar Ž. Krukonytė-Zalcė dar studijuoja magistrantūroje tame pačiame universitete ir taip pat džiazinio dainavimo programoje, nes rinktis kitų nebuvo galimybės. „Nenorėjau atidėti studijų ar rinktis kitą universitetą. Dainavimo studijos – labiau praktinis dalykas, turint gerą pedagogą galima to išmokti ir be universiteto“, – sako Žemyna.

Ruošiasi įrašyti autorinį albumą

Žemyna netrukus rengiasi įrašyti savo albumą, kur skambės jos sukurti kūriniai. Rėmėjų neturi, bet atlikimo teisių organizacija „Agata“ skelbia projektus, kur galima laimėti 20–30 tūkst. eurų finansavimą, taigi pabandys. Aišku, reikės ir savo lėšų pridėti, nes, kaip sako jos vyras, taip pat muzikantas Audrius, muzika – brangus hobis, ypač jei nekomercinė.

Žemyna sakė daranti tai, kas patinka, ir pinigų neskaičiuoja. Jos vyras A. Zalcas baigęs džiazo trimito studijas, groja daugybe pučiamųjų instrumentų: valtorna, saksofonu, trombonu ir kt. Jis muzikuos ir naujame žmonos albume. Pasak Žemynos, jie gerai supranta vienas kitą. Pasirodo, moteris kitaip nė neplanavo – vyras turi būti muzikantas.

Žemynos kuriamos dainos – modernaus soul stiliaus. Sukūrė jau nemažai, bet tokių, kurios jau ištobulintos ir patinka pačiai autorei, yra keturios. „Kartais gali įkvėpti gamta, labai patinka į rašomus tekstus įtraukti gamtos objektus. Sunkiausia būna sukurti tekstą. Man pirmiausia gimsta melodija, kad ir tiesiog prisėdus prie pianino improvizuojant. Nors rašau įvairiai, neturiu kokio šablono, bet retai tekstas gimsta pirma. Kitų autorių rašytais tekstais kurti dainų nedrąsu, nes jei paprašysiu sukurti eiles, o man nepatiks, bus nekas. Taip pat tektų derintis prie rimo, svetimo teksto, tai būtų sudėtinga“, – apie kūrybinius dalykus pasakoja moteris.

Vienintelė angliška daina

O Žemynos dainų tekstai lietuviški. Dabar ji įsitikinusi, kad nereikia kurti angliškai, nes niekam čia nebus įdomu. Pasak kūrėjos, tik lietuvių nevisavertiškumas skatina kurti ne gimtąja kalba. Kai gali savo kalba parašyti ir išleisti tokį albumą, kokių Lietuvoje (tokio muzikos stiliaus) daugiau nėra išleista, tai kurti anglų kalba būtų tiesiog gaila, atrodytų, lyg ne lietuvio kūryba. Lietuviškas tekstas mūsų klausytoją labiau paliečia, o dainuojant anglų kalba priimama jau kitaip. Tiesa, Žemyna užsienyje nedaug koncertuoja, bet jei ir pakviestų, galima juk dainuoti savo kalba – prancūzai, italai taip ir daro, jie niekada nedainuotų angliškai.

Visgi vieną dainą Žemyna yra parašiusi anglų kalba. Naujame albume tai bus vienintelė nelietuviška daina. Ji gimė netikėtai, kai prieš kurį laiką Žemyna dirbo JAV pagal studentų mainų programą „Dirbk ir keliauk“. Istorija verta dėmesio: pasirodo, ji visada prisibijojo rašyti angliškai, o ten buvo pirmas kartas. Pavadinimą „Lietuviškas saulėtekis“ sugalvojo amerikietis, o su juo Žemyna susipažino Marijampolėje. Jis čia vedė meistriškumo pamoką Meno mokykloje, o Žemyna, tada antrakursė, išdrįso prieiti ir pakalbinti gražiai grojusį muzikantą. Tą pačią vasarą ji nuvažiavo į Valstijas dirbti ir jį ten aplankė, va tada ir gimė angliška daina.

Apie tobulybę

Lietuvoje tarp išgarsėjusių dainininkų mažai tokių, kurie baigę dainavimo studijas – dažniausiai visai nesimokę muzikos. Visgi būna, kad akademinis mokslas net sugadina atlikėją, išugdo didelį savikritiškumą, perfekcionizmo siekį, o jei ir asmeninės jo savybės panašios, ta įtampa sustiprėja: imama lyginti save su kitais, bijoma pasirodyti nekaip.

Džiazas, aišku, labiau išlaisvina, o klasikinės muzikos atstovai itin suvaržyti, nejaučia laisvės. Visgi Žemyna dalijasi savo patirtimi apie tai, kad atlikėjui negalima rūpintis, kaip atrodysi, ką apie tave pagalvos, nes tada bijosi žengti kiekvieną žingsnį. Jai yra buvę įvairių nutikimų, kai pamiršo koncerte žodžius ir panašiai, bet visada išsisuka, sugalvoja kažką, nes juk negalima tiesiog sustoti ar apsiverkti scenoje. „Nereikia įsivaizduoti, kad tu toks vienintelis, nepakartojamas, kad visi tik į tave žiūrės. Klausytojai paklauso ir pamiršta, dėl jokios klaidos gyvenimas nesustoja – šį patarimą, kad viskas eina ir praeina, pasimiršta greičiau nei norėtųsi, gavau iš tėčio. Pasak jo, tik nedaugelis klausytojų supranta, kad atlikėjas suklydo. Man tėvas įdiegė šį požiūrį, bet akademijoje ėmė atrodyti kitaip. Visgi baigusi ją galiausiai vėl grįžau prie to, jog nereikia krimstis dėl nepasiektos tobulybės. Nelabai kas ir begali įvertinti, ar buvo tobula. O labiausiai žmonės pastebi ir pajunta atlikėjo emocijas, perteikiamas per kūrinį. Visgi man perteikti emociją kartais atrodo sunkoka, nes atėjus iš akademinio pasaulio ne visada lengva atsipalaiduoti, be to, savikritiškumas ima viršų“, – apie atlikimo subtilybes pasakojo dainininkė ir pedagogė.

Kūrybiškumas per pandemiją

Ž. Krukonytė-Zalcė iki pandemijos turėjo daug koncertų, bet prasidėjus karantinui viskas sustojo. Be to, dvejų metų pertrauką lėmė dar viena priežastis – dukrytės Rusnės gimimas. Dabar pamažu atsiranda galimybių padainuoti ir atlikėja bei kūrėja grįžta į priešpandeminį ritmą. Tiesa, tas grįžimas nėra lengvas. Žemyna pasakojo, kad neseniai nuvykusi į Rygos džiazo konkursą, kuris buvo atidėtas dėl pandemijos, scenoje jautė nerimą, baimę, jaudinosi taip, lyg tai būtų pirmas kartas. Anksčiau scenoje niekada nejautusi jaudulio, Rygoje ji patyrė didelį stresą būtent dėl užsisėdėjimo namie.

Karantino laiką jauna moteris sako nelabai išnaudojusi kūrybai, nes gimus Rusnei ėmė stigti laiko sau. Bet dabar jau galima kažką nuveikti, mergytė paaugusi, o ir įkvėpimas grįžta.
23 metų tapusi mama (o šiais laikais tai nelabai įprasta) Žemyna džiaugiasi, nes viskas dar priešaky. „Vaikas – didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis. Jo gimimas pakeičia gyvenimą ir tave patį. Kitaip imi matyti pasaulį, o tą patirtį ir jausmus sunku su kuo nors palyginti. Tokio gerumo niekur nepatirsi, ant jokios scenos“, – sako jauna mama.

Žemyna ir Audrius Zalcai augina dukrytę Rusnę, kuri jiems yra didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis.

Žemyna ir Audrius Zalcai augina dukrytę Rusnę, kuri jiems yra didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis.

Per karantiną Žemyna labai pasiilgo lankytis koncertuose. Pasak jos, Lietuvos džiaze yra puikių, ypač jaunųjų, atlikėjų, grįžtančių iš užsienio po studijų. Taip pat čia kokybiškai dirba įrašų studijos.
Moteris sako, kad atlikėja Monika Liu, kuri labai patinka ir yra išskirtinė, kadangi dainuoja lietuviškai ir turi savo stilių, yra jai pavyzdys, kad reikia eiti savo keliu: net jei keistai atrodysi, vis tiek surasi savo klausytoją. Svarbiausia jausti malonumą nuo to, ką atlieki. Žemyna prisimena, kad ir ją tėvai gąsdino dėl džiazo pasirinkimo, sakė, bus sunku. „Nemoku apsimetinėti, o niekas ir nepatikėtų, net jei bandyčiau. Negaliu dainuoti to, kas man nepatinka, juk nieko neapgausiu“, – sako ji.

O menas – labai egoistiškas dalykas, jame matyti daug atlikėjo ego. „Čia viskas apie tave, tavo kūrybą, žiūrovų dėmesys – tau. Kartais sunku tai numalšinti, nes iš to ir kyla savikritiškumas. Visgi mene svarbus šis produktyvus egoizmas“, – sako dainininkė ir pedagogė. Artimiausiuose jos planuose – koncertas su Marijampolės pučiamųjų orkestru liepos 24-ąją Šunskuose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)

    2018-06-26Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)
      Koks įvykis ir kur užfiksuotas šioje senoje nuotraukoje? Atsakymų lauksime iki liepos 6 dienos adresu kultura@suvalkietis.lt.     Gaila, kad į gegužės mėnesio fotomįslę atsakymo nesulaukėme. Ten buvo užfiksuotas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Marijampolėje, ūkininkų suvažiavime 1928 m. gegužės 28 dieną (I. Fridbergo nuotrauka).
  • Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

    2018-06-26Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono
    Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...
  • Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

    2018-06-26Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)
    Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...
  • „Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)

    2018-06-26„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)
    Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...
  • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

    2018-06-26Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje
    Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-19Eksperto komentaras
    Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...
  • Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

    2018-06-19Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką
    Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...
  • Žemės likimas – planetos piliečių rankose

    2018-06-19Žemės likimas – planetos piliečių rankose
    Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...
  • Kviečia parodos

    2018-06-12Kviečia parodos
    Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...
  • Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

    2018-06-12Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“
    Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...
  • Belėkdama trumpam nutūpė…

    2018-06-05Belėkdama trumpam nutūpė...
    Ne bet kas, o Poezijos paukštė, kuri gegužę skrisdama per Lietuvą tradiciškai nusileido Zomčinėje, poeto Anzelmo Matučio gimtinėje. Minint poeto 95-ųjų gimimo metinių sukaktį čia jau dvidešimt trečią kartą vyko vaikų poezijos šventė: festivalis ir konkurso „Moksleivių kūryba Tėvynei # 100“ baigiamoji dalis. Dalyvauti konkurse buvo kviečiama nuo kovo, o dabar ne tik susumuoti rezultatai, bet ir išleista taip pat pavadinta rinktinė. Šventę tradiciškai organizuoja VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Šventės mecenatas – „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, yra visas būrys rėmėjų, kurių dėka buvo galima ne tik ...
  • Skambėjo miestas ir dar toli aplink…

    2018-06-05Skambėjo miestas ir dar toli aplink...
    Visą praėjusio šeštadienio popietę orą ir pačios vasaros pradžios padangę drebino muzikos pliūpsniai: geriausi šalies orkestrai suvažiavo į Lietuvos kultūros sostinę, į didelę fiestą. Tie, kas pasirinko ne daržą ar paežerę, tikrai nepasigailėjo. Nes išgirdome ir pamatėme elitinius šio žanro muzikos kolektyvus, kiekvieno pasirodymą puošė šokėjų viražai… Pamarširavę J. Basanavičiaus aikšte ir aplinkinėmis gatvelėmis orkestrai parodė savo individualias programas, o kol gausūs kolektyvai keitė vienas kitą, smagiai savo (ir daugybės neįprastų instrumentų) galimybes demonstravo grupė „Rit-mas kitaip“. …Koncertą, trukusį kone tris valandas, pradėjo legendinis „Trimitas“ su fantastiška šokėjų grupe, tačiau šis kolektyvas tikrai neužgožė vėliau pasirodžiusių. Ypač smagu, kad daugelyje kolektyvų ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-05Eksperto komentaras
    Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE. – Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti? – Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia ...
  • Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

    2018-06-05Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai
    Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia ...
  • Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi

    2018-05-29Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi
    Jau ketvirtą vasarą į Vytauto parką kviečia garsiniai teatralizuoti pasakų skaitymai „Po saulėtu dangum“ mažiesiems marijampoliečiams. Kaip ir ankstesniais kartais, juos rengia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro darbuotojai, taip pat šiemet prisijungė ir suaugusiųjų biblioteka. Skaitomos pačios įdomiausios pasakos ar istorijos, žaidžiami žaidimai ir sprendžiamos užduotys. Į pirmą susitikimą praėjusį ket-virtadienį susirinko daug įvairaus amžiaus vaikų ir jų tėvelių, senelių. Vieni įsitaisė ant sėdmaišių, kitiems įdomiau buvo viską stebėti užlipus ant medinių žaidimų aikštelės statinių – juk parke tiek erdvės, kad vieni kitiems nei klausytis, nei žiūrėti netrukdo. Visi nuščiuvo išgirdę muziką – šoko Meno mokyklos ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.