Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Džiazo dainininkė sako, kad kūryba jai įdomesnė negu dainavimas

Rašyti apie jaunimą apskritai ar išgryninti kažkurios kartos identitetą nėra paprasta, kadangi visos kartos skirtingos, o ir kiekvienas individas taip pat turi išskirtinių bruožų. Kalbėdama su džiazo dainininke ir mokytoja marijampoliete Žemyna KRUKONYTE-ZALCE (25 m.) ne kartą pagalvojau, kad nors mūsų kartas skiria keli dešimtmečiai, kai kurios pažiūros stebėtinai sutampa.

Džiazo dainininkė Žemyna Krukonytė-Zalcė sako, kad atlikėjui labai svarbu perteikti emociją.

Džiazo dainininkė Žemyna Krukonytė-Zalcė sako, kad atlikėjui labai svarbu perteikti emociją. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Dainuoja, rašo muziką, aranžuoja, moko vaikus

Ž. Krukonytė-Zalcė dabar su šeima gyvena Kaune, kur ir baigė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Baigė džiazo dainavimo programą, o muzika ją lydėjo nuo mažens, nes tėtis – muzikantas. Sako, kad muzika atėjo natūraliai, ir niekada niekuo kitu ji nenorėjo būti. Štai sesė studijavo fotografiją ir ilgokai ieškojo, ką nori veikti. O Žemyna dvejonių dėl muzikos nepatyrė.

Jauna moteris papasakojo, kad ne tik dainuoja, bet ir rašo muziką, aranžuoja, moko vaikus dainavimo – žodžiu, daro daug dalykų. Visgi kūryba jai įdomesnė negu dainavimas ir visa kita.
Žemyna dirba dainavimo pedagoge Marijampolės meno mokykloje, tik šiuo metu išėjusi dukros auginimo atostogų. Taip pat mokytojauja ir Kauno „Yamaha“ mokykloje. Dirbti prisimena norėjusi dar būdama III kurso studentė, taip ir atėjo į Meno mokyklą, kur dirba nuo 2018 metų. Pati irgi yra baigusi Marijampolės muzikos mokyklą, smuiko specialybę, jos pedagogė – Laimutė Krivickienė. „Nors nesu profesionali smuikininkė, kartais praverčia. Štai neseniai dalyvavau konkurse „Ryga Jazz“, prisiminiau įgūdžius ir pagrojau“, – pasakoja ji.

Įdomiausia – muzikos teorija

Darbas su mokiniais nėra lengvas, reikia daug psichologijos žinių. Pasirodo, vaikai, ypač paaugliai, yra labai susikaustę, turi baimių, nevisavertiškumo, o tai būtina įveikti, nes labai svarbu atsipalaiduoti, ypač dainuojant. Kai mokinys atsipalaiduoja, ir techniniai dalykai pavyksta.

 Scenoje Ž. Krukonytė-Zalcė nuo pradžių jautėsi gerai, nebuvo didelio jaudulio.

Scenoje Ž. Krukonytė-Zalcė nuo pradžių jautėsi gerai, nebuvo didelio jaudulio.

Studijų kokybe VDU Žemyna patenkinta, buvo stiprūs dėstytojai, ypač jos vokalo pedagogė Justė Sakalytė. Pasirodo, dėl jos Žemyna ir pasirinko studijas Kaune. Mąstė ir apie studijas užsienyje, bet pasiliko mūsų šalyje ir visai nesigaili. Pasak jos, pas mus atlikėjams mažiau konkurencijos. O džiazas visose pasaulio šalyse nėra labai populiarus. Žemyna sako, kad jai visgi įdomiausia muzikos teorija: kūrinių aranžavimas, harmonija ir kita, ko reikia, kad galėtum kurti.

Dabar Ž. Krukonytė-Zalcė dar studijuoja magistrantūroje tame pačiame universitete ir taip pat džiazinio dainavimo programoje, nes rinktis kitų nebuvo galimybės. „Nenorėjau atidėti studijų ar rinktis kitą universitetą. Dainavimo studijos – labiau praktinis dalykas, turint gerą pedagogą galima to išmokti ir be universiteto“, – sako Žemyna.

Ruošiasi įrašyti autorinį albumą

Žemyna netrukus rengiasi įrašyti savo albumą, kur skambės jos sukurti kūriniai. Rėmėjų neturi, bet atlikimo teisių organizacija „Agata“ skelbia projektus, kur galima laimėti 20–30 tūkst. eurų finansavimą, taigi pabandys. Aišku, reikės ir savo lėšų pridėti, nes, kaip sako jos vyras, taip pat muzikantas Audrius, muzika – brangus hobis, ypač jei nekomercinė.

Žemyna sakė daranti tai, kas patinka, ir pinigų neskaičiuoja. Jos vyras A. Zalcas baigęs džiazo trimito studijas, groja daugybe pučiamųjų instrumentų: valtorna, saksofonu, trombonu ir kt. Jis muzikuos ir naujame žmonos albume. Pasak Žemynos, jie gerai supranta vienas kitą. Pasirodo, moteris kitaip nė neplanavo – vyras turi būti muzikantas.

Žemynos kuriamos dainos – modernaus soul stiliaus. Sukūrė jau nemažai, bet tokių, kurios jau ištobulintos ir patinka pačiai autorei, yra keturios. „Kartais gali įkvėpti gamta, labai patinka į rašomus tekstus įtraukti gamtos objektus. Sunkiausia būna sukurti tekstą. Man pirmiausia gimsta melodija, kad ir tiesiog prisėdus prie pianino improvizuojant. Nors rašau įvairiai, neturiu kokio šablono, bet retai tekstas gimsta pirma. Kitų autorių rašytais tekstais kurti dainų nedrąsu, nes jei paprašysiu sukurti eiles, o man nepatiks, bus nekas. Taip pat tektų derintis prie rimo, svetimo teksto, tai būtų sudėtinga“, – apie kūrybinius dalykus pasakoja moteris.

Vienintelė angliška daina

O Žemynos dainų tekstai lietuviški. Dabar ji įsitikinusi, kad nereikia kurti angliškai, nes niekam čia nebus įdomu. Pasak kūrėjos, tik lietuvių nevisavertiškumas skatina kurti ne gimtąja kalba. Kai gali savo kalba parašyti ir išleisti tokį albumą, kokių Lietuvoje (tokio muzikos stiliaus) daugiau nėra išleista, tai kurti anglų kalba būtų tiesiog gaila, atrodytų, lyg ne lietuvio kūryba. Lietuviškas tekstas mūsų klausytoją labiau paliečia, o dainuojant anglų kalba priimama jau kitaip. Tiesa, Žemyna užsienyje nedaug koncertuoja, bet jei ir pakviestų, galima juk dainuoti savo kalba – prancūzai, italai taip ir daro, jie niekada nedainuotų angliškai.

Visgi vieną dainą Žemyna yra parašiusi anglų kalba. Naujame albume tai bus vienintelė nelietuviška daina. Ji gimė netikėtai, kai prieš kurį laiką Žemyna dirbo JAV pagal studentų mainų programą „Dirbk ir keliauk“. Istorija verta dėmesio: pasirodo, ji visada prisibijojo rašyti angliškai, o ten buvo pirmas kartas. Pavadinimą „Lietuviškas saulėtekis“ sugalvojo amerikietis, o su juo Žemyna susipažino Marijampolėje. Jis čia vedė meistriškumo pamoką Meno mokykloje, o Žemyna, tada antrakursė, išdrįso prieiti ir pakalbinti gražiai grojusį muzikantą. Tą pačią vasarą ji nuvažiavo į Valstijas dirbti ir jį ten aplankė, va tada ir gimė angliška daina.

Apie tobulybę

Lietuvoje tarp išgarsėjusių dainininkų mažai tokių, kurie baigę dainavimo studijas – dažniausiai visai nesimokę muzikos. Visgi būna, kad akademinis mokslas net sugadina atlikėją, išugdo didelį savikritiškumą, perfekcionizmo siekį, o jei ir asmeninės jo savybės panašios, ta įtampa sustiprėja: imama lyginti save su kitais, bijoma pasirodyti nekaip.

Džiazas, aišku, labiau išlaisvina, o klasikinės muzikos atstovai itin suvaržyti, nejaučia laisvės. Visgi Žemyna dalijasi savo patirtimi apie tai, kad atlikėjui negalima rūpintis, kaip atrodysi, ką apie tave pagalvos, nes tada bijosi žengti kiekvieną žingsnį. Jai yra buvę įvairių nutikimų, kai pamiršo koncerte žodžius ir panašiai, bet visada išsisuka, sugalvoja kažką, nes juk negalima tiesiog sustoti ar apsiverkti scenoje. „Nereikia įsivaizduoti, kad tu toks vienintelis, nepakartojamas, kad visi tik į tave žiūrės. Klausytojai paklauso ir pamiršta, dėl jokios klaidos gyvenimas nesustoja – šį patarimą, kad viskas eina ir praeina, pasimiršta greičiau nei norėtųsi, gavau iš tėčio. Pasak jo, tik nedaugelis klausytojų supranta, kad atlikėjas suklydo. Man tėvas įdiegė šį požiūrį, bet akademijoje ėmė atrodyti kitaip. Visgi baigusi ją galiausiai vėl grįžau prie to, jog nereikia krimstis dėl nepasiektos tobulybės. Nelabai kas ir begali įvertinti, ar buvo tobula. O labiausiai žmonės pastebi ir pajunta atlikėjo emocijas, perteikiamas per kūrinį. Visgi man perteikti emociją kartais atrodo sunkoka, nes atėjus iš akademinio pasaulio ne visada lengva atsipalaiduoti, be to, savikritiškumas ima viršų“, – apie atlikimo subtilybes pasakojo dainininkė ir pedagogė.

Kūrybiškumas per pandemiją

Ž. Krukonytė-Zalcė iki pandemijos turėjo daug koncertų, bet prasidėjus karantinui viskas sustojo. Be to, dvejų metų pertrauką lėmė dar viena priežastis – dukrytės Rusnės gimimas. Dabar pamažu atsiranda galimybių padainuoti ir atlikėja bei kūrėja grįžta į priešpandeminį ritmą. Tiesa, tas grįžimas nėra lengvas. Žemyna pasakojo, kad neseniai nuvykusi į Rygos džiazo konkursą, kuris buvo atidėtas dėl pandemijos, scenoje jautė nerimą, baimę, jaudinosi taip, lyg tai būtų pirmas kartas. Anksčiau scenoje niekada nejautusi jaudulio, Rygoje ji patyrė didelį stresą būtent dėl užsisėdėjimo namie.

Karantino laiką jauna moteris sako nelabai išnaudojusi kūrybai, nes gimus Rusnei ėmė stigti laiko sau. Bet dabar jau galima kažką nuveikti, mergytė paaugusi, o ir įkvėpimas grįžta.
23 metų tapusi mama (o šiais laikais tai nelabai įprasta) Žemyna džiaugiasi, nes viskas dar priešaky. „Vaikas – didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis. Jo gimimas pakeičia gyvenimą ir tave patį. Kitaip imi matyti pasaulį, o tą patirtį ir jausmus sunku su kuo nors palyginti. Tokio gerumo niekur nepatirsi, ant jokios scenos“, – sako jauna mama.

Žemyna ir Audrius Zalcai augina dukrytę Rusnę, kuri jiems yra didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis.

Žemyna ir Audrius Zalcai augina dukrytę Rusnę, kuri jiems yra didelis džiaugsmo ir įkvėpimo šaltinis.

Per karantiną Žemyna labai pasiilgo lankytis koncertuose. Pasak jos, Lietuvos džiaze yra puikių, ypač jaunųjų, atlikėjų, grįžtančių iš užsienio po studijų. Taip pat čia kokybiškai dirba įrašų studijos.
Moteris sako, kad atlikėja Monika Liu, kuri labai patinka ir yra išskirtinė, kadangi dainuoja lietuviškai ir turi savo stilių, yra jai pavyzdys, kad reikia eiti savo keliu: net jei keistai atrodysi, vis tiek surasi savo klausytoją. Svarbiausia jausti malonumą nuo to, ką atlieki. Žemyna prisimena, kad ir ją tėvai gąsdino dėl džiazo pasirinkimo, sakė, bus sunku. „Nemoku apsimetinėti, o niekas ir nepatikėtų, net jei bandyčiau. Negaliu dainuoti to, kas man nepatinka, juk nieko neapgausiu“, – sako ji.

O menas – labai egoistiškas dalykas, jame matyti daug atlikėjo ego. „Čia viskas apie tave, tavo kūrybą, žiūrovų dėmesys – tau. Kartais sunku tai numalšinti, nes iš to ir kyla savikritiškumas. Visgi mene svarbus šis produktyvus egoizmas“, – sako dainininkė ir pedagogė. Artimiausiuose jos planuose – koncertas su Marijampolės pučiamųjų orkestru liepos 24-ąją Šunskuose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų

    2022-11-30Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų
    Neseniai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre surengta Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, karininko Antano Matulaičio (1895–1920) atminimui skirta konferencija „Ukrainos karo pamokos mums“, kurioje daug kalbėta apie mūsų valstybės gynybą. Apie Rusijos karo Ukrainoje pamokas Lietuvai konferencijoje diskutavo organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, neseniai Briuselyje „Europos piliečio apdovanojimą“ už paramą Ukrainai atsiėmęs Jonas Omanas (Jonas Ohman), Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantas Povilionis, karybos apžvalgininkas ir gynybos ekspertas Aurimas Navys, diskusiją vedė Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Diskusijos dalyviai A. Navys, Ž. Povilionis ir J. Omanas kvietė stiprinti krašto gynybą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos J. Omanas teigė, kad jo organizacijos nariai nuolat važiuoja ...
  • JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį

    2022-11-30JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį
    Lietuvoje šį mėnesį lankėsi buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas majoras Džonas Gronskis (John Gronski). Šias pareigas jis ėjo 2016–2019 metais ir tada ne kartą lankėsi Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose, Suvalkų trikampio teritorijoje. Dž. Gronskis mano, kad dėl Suvalkų koridoriaus nerimauti nereikia. Interneto nuotrauka Žurnalistų klausiamas, ar Suvalkų trikampis šiandien yra pakankamai saugi vieta, Dž. Gronskis akcentavo, jog NATO privalo ir toliau labai atidžiai stebėti Suvalkų koridorių, kaip daro iki šiol. Kariškis teigė, jog svarbūs yra ir ten esantys sausumos keliai, ir geležinkelis, kurių infrastruktūrą reikia nuolat kiek įmanoma stiprinti. Jis džiaugėsi, kad kaimyninės Lietuva ir Lenkija ...
  • Svarbi pagalba Ukrainai – ir energetikos sektoriuje

    2022-11-30
    Neseniai vykusių Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidos atstovų apsilankymo Briuselyje metu nemažai kalbėta ir apie energetikos sektorių, iššūkius, kurie laukia artėjant žiemai. Europos komisarė estė Kadri Simson, atsakinga už Europos energetikos rinkos integraciją ir funkcionavimą, sako, kad padėtis šioje srityje yra visiškai kontroliuojama ir Europos Sąjungos šalys gali būti ramios dėl artėjančios žiemos. – Rusijos agresija Ukrainoje palietė daugybę sričių, jos įtaka akivaizdi ir energetikos sektoriui. Suomija, Lenkija buvo pirmosios šalys, išsivadavusios nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Anksčiau apie 40 procentų dujų buvo naudojama iš Rusijos, o dabar tas skaičius siekia mažiau kaip 9 procentus ir toliau mažėja, – sakė komisarė. Pasak jos, šiuo ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.