www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Liepos 16 d. „Suvalkietyje“ skaitykite:

Lietus ūkininkams tapo galvos skausmu

Šių metų vasara kol kas karščiais ir šiluma nelepino. Lietus trukdė šienauti pievas ir ruošti šieno atsargas žiemai, tačiau žmonės ėmėsi atsargumo priemonių.

Ar reikėjo nugriauti sovietų paminklus Marijampolėje?


„Suvalkietyje“ jau rašėme, kad šiemet balandžio mėnesį Marijampolėje buvo nugriautas paminklas sovietų kariams prie Meno mokyklos. Taip buvo reaguota į Lietuvos kultūros ministro pasirašytą įsakymą, kuris leido savivaldybėms sparčiau demontuoti paminklus viešosiose erdvėse. Marijampolės savivaldybės administracija jau anksčiau buvo kreipusis į Kultūros paveldo departamentą dėl sovietinių paminklų apsaugos naikinimo, o darbų imtasi gavus atsakymą, jog minėtas paminklas nėra laikomas kapinių dalimi, nėra vertinga palaidojimo vietos savybė ir jo likimą gali spręsti pačios savivaldybės.

Nuo kelionių iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.

Šiais laikais rasti darbuotoją, kuris daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba vienoje įmonėje – ko gero, nėra dažnas atvejis. Teko malonumas tokią „išimtį“ pakalbinti – tai Kęstutis Košuba, 21-us metus dirbantis UAB „Mantinga“. Pradėjęs nuo budinčio mechaniko pareigų, vėliau tapo technikos direktoriumi. Šiuo metu Kęstutis – plėtros projektų grupės techninės dalies vadovas.
Kuklusis pašnekovas mūsų susitikimo metu net neužsiminė apie svarbų profesinės karjeros įvykį – už antrosios „Mantinga“ gamyklos pirmojo plėtros etapo sėkmingą įgyvendinimą Kauno pramonės ir amatų rūmai Kęstutį Košubą ir du jo kolegas apdovanojo „Darbo žvaigždės“ medaliais, o tai nėra dažnas įvykis pramonės srityje. Bet šį kartą kalbėjomės beveik „nedarbinėmis“ temomis.

Jaunosios solistės kelias svajonės link

Pokalbį su atostogų iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Ąžuolų Būdą sugrįžusia Estela Aleknavičiūte pradėjome nuo netikėto prisipažinimo: „Aš visada buvau „plaukiojanti“, tai man labai tiko ir viskas atrodė paprasta. Kitaip, aišku, mano tą „plaukiojimą“ vertina mama. Ji svajojo, kad būčiau gydytoja, bet mano norai buvo kitokie“.
Apie tai, kaip kelias nuo Suvalkijos miškų nusidriekė iki piečiausio Afrikos taško, su kokiais iššūkiais tenka susidurti šalyje, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai, kaip sekasi skintis kelią svajonės link, ir kalbamės su Estela.

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika