Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Jaunosios solistės kelias svajonės link

Pokalbį su atostogų iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Ąžuolų Būdą sugrįžusia Estela Aleknavičiūte pradėjome nuo netikėto prisipažinimo: „Aš visada buvau „plaukiojanti“, tai man labai tiko ir viskas atrodė paprasta. Kitaip, aišku, mano tą „plaukiojimą“ vertina mama. Ji svajojo, kad būčiau gydytoja, bet mano norai buvo kitokie“.

Estela Aleknavičiūtė ir Rubenas Mbonambi džiaugiasi į Lietuvą pabėgę nuo PAR žiemos.

Estela Aleknavičiūtė ir Rubenas Mbonambi džiaugiasi į Lietuvą pabėgę nuo PAR žiemos. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Apie tai, kaip kelias nuo Suvalkijos miškų nusidriekė iki piečiausio Afrikos taško, su kokiais iššūkiais tenka susidurti šalyje, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai, kaip sekasi skintis kelią svajonės link, ir kalbamės su Estela.

Per tris mėnesius išmoko latvių kalbą

Estelos istorija – įkvepiantis pavyzdys, kad jaunatviškas entuziazmas ir kūrybiškumas atveria kelius svajonėms ir siekiams realizuoti.

Besimokydama Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje Estela mokėsi ir muzikos – griežė smuiku, lavino balsą. Sekėsi puikiai, bet jaunam žmogui visada norisi iššūkių, o jiems paskatino vienos garsios Latvijos operos solistės patarimas mokytis dainavimo ir pasiūlymas atvažiuoti į Rygą.

– Man buvo 15 metų, balsas jau buvo susiformavęs, pasiūlymas – viliojantis, taip ir pakėliau sparnus tolyn nuo namų, – skrydį prieš 6-erius metus prisimena Estela. – Prieš išvažiuodama savarankiškai išmokau rusiškai, manydama, kad šia kalba teks bendrauti koledže. Deja, tai negelbėjo – visos paskaitos vyko latviškai! Dėstytojai net nebuvo informuoti, kad mokysis užsienietė. Iš pirmo dalyko – filosofijos – gavau dvejetą. Norėdama išlikti, direktoriaus paliepimu, privalėjau per pusę metų išmokti latvių kalbą. Daug gelbėjo studentai, o ypač vokalo mokytoja Natalija Kozlova. Ačiū ir garsiam režisieriui Modriui Tenisonui, kuris priėmė gyventi ir visus studijų metus globojo. Ir aš stengiausi – per tris mėnesius kalbėjau ir rašiau latviškai, o po ketverių metų laisvai išlaikiau valstybinį latvių kalbos egzaminą.

„Vaikystėj sakydavau, kad gyvensiu Afrikoje“

– Kai iš Rygos sugrįžau į tėviškę ir įsidarbinau Kardokų gamtos mokykloje muzikos mokytoja, supratau, jog esu teisingame kelyje. Kartu suvokiau, kad norint mokyti kitus, būtina pačiai pastovėti scenoje. Apie galimybę mokytis solinio dainavimo Pietų Afrikos Respublikoje sužinojau 2020-aisiais ir kitų metų vasarį jau buvau ten, pirmą kartą palydėta mamos, kuri turėjo pamatyti, kokia ta nežinoma žemė, paviliojusi jos mergaitę, – pasakoja Estela.

Koncertas PAR, Rybiko amfiteatre.

Koncertas PAR, Rybiko amfiteatre.

Prieš prasidedant mokslams Keiptauno universiteto Muzikos katedroje reikėjo išlaikyti anglų kalbos egzaminą tarptautiniu lygiu. PAR reikėjo kelių mėnesių, kad bendramoksliai pradėtų bendrauti su europiete. Kaip vėliau paaiškėjo – jie tiesiog skaisčiaveidės geltonplaukės prisibijojo, nors universitete po lygiai yra ir baltaodžių, ir juodaodžių. Kita vertus, buvo antra kovido banga, visi laikėsi atstumo, dėvėjo kaukes, nebuvo susibūrimų.

Pamažu įsiliejusi į anglakalbę studentų bendruomenę Estela domisi ir kitomis nacionalinėmis kalbomis, o jų PAR iš viso vienuolika. Lengviau sekasi įsiminti ir pakartoti zulu žodžius, mat ši kalba – gimtoji draugo ir scenos partnerio Rubeno Mbonambi (Reuben Rhuu Mbonambi).

– Į porą mudu suvedė pianino profesorė. Pusę metų mudu nė karto nesusitikome, nors vaikščiojome tais pačiais koridoriais, mokėmės pas tuos pačius dėstytojus. Rubenas – bosas, turintis reto grožio balsą, jo gali klausyti ir klausyti, – šypsodamasi pasakoja Estela.

Ir tai ne vien draugiškas pagyrimas. R. Mbonambi dainavimas sužavėjo ir šiemet Jūrmaloje (Latvija) vykusio Hanso Gaboro Belvedere konkurso komisiją – tarp jame dalyvavusių 900 operos solistų Rubenui atiteko trečia vieta.

Iš vakarinės PAR pakrantės kilusio vaikino šeimoje profesionalių dainininkų, kaip, beje, ir Estelos šeimoje, nėra. Pastoriaus sūnus nuo mažens giedojo bažnytiniame chore, bet jo tėvai nemanė, kad muzika yra profesija. Tėvų paskatintas Rubenas buvo pasirinkęs rinkodaros studijas, įgijo bakalauro diplomą, bet visgi nugalėjo muzika ir viską metęs išvažiavo į Keiptauną mokytis Muzikos akademijoje.

Kurse, kuriame Estela mokosi operos dainavimo, mokosi tik aštuoni studentai, kuriems dėstytojai skiria daug dėmesio. Vieni kitiems padeda, paskatina ir studentai.

– Deja, tobulėti galimybės menkos, o konkurencija, kaip ir Lietuvoje, didelė, – pastebi Estela, neslėpdama, kad būtent tai ir lems, ar dar po dvejų metų Keiptauno universitete lietuvaitė liks tolimoje šalyje. – Ten – žemė, kur norėčiau grįžti po karjeros, ten – tikras rojus žemėje. Tinka man ir kultūra, ir žmonės.

Džiaugiasi pabėgę nuo Afrikos žiemos

Estelos ir Rubeno svajonėse – Europa, koncertai Austrijoje, Vokietijoje. Gražiai derantys balsai – jo bosas, jos dramatinis sopranas – nepalieka abejingų. Dainuoja anglų, italų, ispanų, prancūzų, čekų ir rusų kalbomis. Visas jas Estela sako suprantanti, nes atlikėjui labai svarbu įsijausti ne tik į muziką, bet ir į tekstą, ypač suprasti originalią operos kalbą. Merginos ateities planuose – išmokti ir zulu kalbą, kuria taip pat norėtų dainuoti kartu su Rubenu.

Hanso Gaboro Belvedere operos solistų konkursas 2022, Jūrmala (Estela ir Rubenas – centre).

Hanso Gaboro Belvedere operos solistų konkursas 2022, Jūrmala (Estela ir Rubenas – centre).

– Jis irgi mokosi lietuviškai. Pirmą kartą dainą „Tu ateik į pasimatymą“ mudu lietuviškai uždainavome užkopę į pačią aukščiausią Keiptauno vietą, – prisiminusi juokiasi Estela. – Šiaip repertuarą deriname pagal tai, ką nori girdėti koncerto organizatoriai – operų arijų, šiuolaikiškų dainų ar ir to, ir to. Esame lankstūs ir dainuoti norime kuo daugiau. Šiltai buvome sutikti Druskininkuose, liepos 17-ąją koncertuosime Maljorkoje (Ispanija).

Rubenas pirmą kartą Europoje. Lietuvoje jam labai gražu, ypač didelį įspūdį paliko miškų žaluma. Patiko ir Baltijos jūra, ir Vištyčio bei Dusios ežerai.

Abu labai džiaugiasi, kad iš Afrikos žiemos pabėgo į vasarą, o jūros vanduo netgi šiltesnis, nei Atlanto vandenyno, į kurio vandenį įbridę 30-čiai minučių (net ir žiemą!) dainininkai grūdina balsą.

Svajonėse – Europos scenos

– Mes mokomės vienas iš kito. Koncertuose vienas kitą papildome, o repeticijose vienas klausome, o kitas komentuojame, pasakome, kas negerai, nejausdami konkurencijos, o priešingai – paskatindami tobulėti, – sako Rubenas.

– Kūrinyje galiu būti visokia, o gyvenime esu ugnis. Rubenas nebuvo pratęs prie mano tiesumo, nes PAR žmonės bijo sakyti tiesą į akis, nenori veltis į diskusijas, bijo reikšti savo nuomonę. Dabar jau ir Rubenas man pasako, kas negerai, – atviras draugo pastabas vertina Estela.

Abu turi numylėtinius operos dainininkus. Rubeno favoritas – italų dainininkas Feručio Furlanetto, o išsvajotasis vaidmuo – žaismingasis Dulkamara G. Donisečio operoje „Meilės eliksyras“. Estelai imponuoja Mirela Freni, Rene Fleming, iš kurių gali daug ko pasimokyti, o atlikti svajoja Violetos vaidmenį garsiojoje Dž. Verdžio „Traviatoje“, norėtų būti ir Grafiene V. A. Mocarto operoje „Figaro vedybos“.

– Renkantis atlikėjus žiūrima ne tik į balsą, bet ir į išvaizdą, – atvirai sako žavioji lietuvaitė. – Rubenui pasisekė, kad jis aukštas ir lieknas, o man, kaip ir daugeliui moterų, tenka ir dietos laikytis, kad patikčiau žiūrovams. Visgi už visus iššūkius esu dėkinga, nes jie suteikia emocinę brandą.

Estela neslepia, kad į Lietuvą iš PAR parskrido su šešiais lagaminais, pilnais sceninių rūbų. Aišku, daugiausia jos pačios.

– Todėl, kad vyrui paprasčiau – scenoje jis privalo vilkėti kostiumą. Jo spalva ne taip svarbi – juodas, raudonas. Svarbu – balti marškiniai ilgomis rankovėmis su sąsagomis ir būtinai odiniai batai. O moteris solistė scenoje žiūrovus pakerėti turi ne tik balsu, bet, sakyčiau, netgi pirmiausia – suknele. Tačiau pagal taisykles ji negali būti trumpesnė nei žemiau kelių. Spalva priklauso nuo koncerto laiko: vakare – juoda, raudona, dieną – geltona. Beje, kiekvienam koncertui privaloma turėti dvi sukneles. Būtina mūvėti pėdkelnes, avėti uždarus batus. Plaukus sušukuoti taip, kad jie nekristų ant veido, lūpas nudažyti ryškiai raudonai, akių makiažas taip pat turi būti ryškus, – apie atsakingą pasiruošimą koncertams pasakoja Estela.

* * *

Iš tolių toliausių, kad ir kur benukeliautų, tikėkimės, Estela visada sugrįš į Lietuvą, nes čia jos namai, kur laukia mama, seneliai ir numylėtinė kalytė Rosalita, kur gimė pačios drąsiausios svajonės – užkariauti pasaulį. Palinkėkime jai sėkmės.

Marija BURBIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lyg viskas buvo vakar

    2023-01-11Lyg viskas buvo vakar
    Šį penktadienį, sausio 13-ąją, tradiciškai minėsime Laisvės gynėjų dieną. Įmonių, įstaigų ir butų bei namų languose uždegsime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes, pagerbsime žuvusius Laisvės gynėjus, jų atminimui suliepsnos laužai. Laužai primena, kas vyko Lietuvoje sausio 13-osios naktį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sausio 13-osios įvykiai. Turbūt sunkiai surastum Lietuvoje žmogų, kuris nežinotų, kas slypi už šios datos, ką ji mums, lietuviams, reiškia. Praėjo trisdešimt dveji metai nuo 1991-ųjų sausio, o prisiminimai apie tai, kas Lietuvoje vyko sausio 13-ąją, žmonių atmintyje tokie gyvi, lyg viskas būtų buvę vakar. Nesvarbu, ar tuo metu žmogus buvo dar moksleivis, studentas, ar garbaus amžiaus sulaukęs pilietis. Jis ...
  • Branginkime laisvę ir nepamirškime

    2023-01-11Branginkime laisvę ir nepamirškime
    Prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius dalijasi buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, Lietuvos policijos istorijos tyrinėtojas Skirmantas Andriušis. Pareigūnus komandiravo į sostinę Pasak S. Andriušio, 1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, Sovietų sąjungos vadovybei buvo it krislas akyje. Ji ne tik kad nepripažino Lietuvos, kaip valstybės, bet visomis išgalėmis stengėsi palaužti ir atsukti istorijos ratą atgal. Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo dislokuota iki dantų ginkluota daugiatūkstantinė sovietų armijos dalis, šalyje aktyviai veikė ir kitos Maskvos vadovaujamos, visokeriopai remiamos prosovietinės jėgos. Skirmantas Andriušis 1991 m. sausio mėnesį. Nuotrauka iš S. Andriušio archyvo Įžūlūs ir brutalūs veiksmai siekiant palaužti Nepriklausomybę atkūrusios mūsų tautos valią ...
  • Technikos metalo apdirbimui. Kuri yra geriausia?

    2023-01-11Technikos metalo apdirbimui. Kuri yra geriausia?
    Metalo apdirbimo technikų yra tikrai gana daug. Kiekviena jų leidžia išgauti konkretaus metalo savybes, apdirbti jį taip, kad medžiaga būtų panaudojama tam tikroms dalims gaminti. Žinoma, tie, kuriems iki šiol neteko plačiau domėtis – dažniausiai ne tik nežino apie technikas, tačiau taip pat ir kokio rezultato tikėtis. Dažniausiai minimi Metalista metalo tekinimo darbai bei metalo frezavimas. Šios dvi apdirbimo technikos padeda tinkamai paruošti metalą tolimesniems darbams. Tačiau yra ir daugiau opcijų. Jas ir bandysime aptarti straipsnyje. Kokio rezultato yra siekiama? Kuomet vertinamos metalo apdirbimo technikos – pirmiausia klientas turi suprasti, sau atsakyti, kokio rezultato jam reikia. Tai yra, kokio patvarumo metalas turi ...
  • Kodėl klasikiniai baldai dažnai brangesni nei modernūs?

    2023-01-11Kodėl klasikiniai baldai dažnai brangesni nei modernūs?
    Norisi, kad Jūsų namuose būtų tokie baldai, kurie ne tik labai gražiai atrodo, tačiau taip pat ir nėra labai brangūs? Tokiu atveju reikia rinktis tokius, kurie jau yra pagaminti. Tai dažniausiai padeda sutaupyti. Tiesa, kartais kaina kinta ne tik dėl gaminimo eigos, tačiau ir dėl to – koks stilius yra kuriamas. Paprasčiausiai klasikiniai baldai dažnai pristatomi kaip brangesni nei modernūs. Tačiau ar tai yra tiesa. Klasikiniai – geros kokybės Galima drąsiai sakyti, kad klasikiniai baldai nuo kitų stilių baldų pirmiausia skiriasi tuo, kad jie yra labai geros kokybės. Lygiai tokie patys yra ir Provanso baldai. Jie dažniausiai gaminami iš kur kas geresnės medžiagos ...
  • Priemonės, kurios padeda kontroliuoti svorį

    2023-01-11Priemonės, kurios padeda kontroliuoti svorį
    Pasiekus tam tikrą amžiaus ribą svorio kontrolė tampa labai sunku ir daug pastangų reikalaujančiu darbu. Tačiau tikrai įmanoma ne tik gabiame amžiuje išlaikyti grakščias kūno linijas. Tikrai ne tik dėl grožio, tačiau pirmiausia dėl sveikatos. Ne veltui yra pateiktos KMI ribos. Nors jos yra orientacinės, tačiau gali padėti žmogui paprasčiau įsivertinti, ar jo KMI yra normalus, taip pat, ra nereikia bandyti kiek priaugti arba numesti svorio. Dažniausiai daugeliui žmonių rūpi svorio metimas. Yra daug priemonių ir metodų, kurie gali padėti padailinti kūno linijas. Aptarsime pagrindines, kurių poveikis dažniausiai patars didžiausias. Papildai Svorio kontrolei skirti divari papildai yra labai įvairūs, tad natūralu, kad poveikis, ...
  • All on 4 implantavimas: kodėl geriau nei kiti būdai?

    2023-01-11All on 4 implantavimas: kodėl geriau nei kiti būdai?
    Visi tikrai sutiktų, kad implantacija yra geriausias dantų susigrąžinimo būdas. Tai yra galimybė ne tik šypsotis plačiai, tačiau ir sveikai. Žinoma, AIK dantų implantacija šiuo metu gali būti atliekama labai įvairiai, kadangi yra daug metodų, kurie turėtų padėti Jums ne tik atkurti dantis, tačiau būtent taip, kaip Jums labiausiai tinka. Vis dažniau minimas yra all on 4 metodas, kuris įvardijamas kaip geriausias pasirinkimas tiems, kurie renkasi inovacijas. Šis straipsnis, tikimės, padės Jums geriau suprasti, kodėl šis metodas yra geriausias ir kodėl apskritai yra būtina atkurti prarastus dantis. All on 4 implantacijos privalumai Visada geriausia dėl implantavimo galimybių yra tartis su specialistais, kurie teikia ...
  • Indija: norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“

    2023-01-09Indija: norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“
    Marijampolėje gimusi ir augusi Ieva Voroneckytė, Vilniaus dailės akademijos absolventė, marijampoliečiams pažįstama: viešąsias miesto erdves (mokyklas, vaikų darželius, išorinius namų fasadus ir kt.) puošia 18 jos piešinių. Ievai Voroneckytei – 32-eji. „Šiuo gyvenimo periodu žmonėse vyksta labai stiprus virsmas. Ne veltui sakoma – „Kristaus amžius“. Jaučiu, kad ir man atėjo laikas per gyvenimą keliauti su dvasinėmis vertybėmis ir nedidele kuprine ant pečių, palikus viską, ką turėjau“, – atviravo Ieva, šiuo metu esanti Indijoje ir planuojanti čia praleisti pusmetį. Po pasinėrimo į Gangą per Kūčias. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Voroneckytės archyvo – Kaip „atsitiko“ Jūsų gyvenime Indija? – Pirmą kartą į čia išvykau spontaniškai ...
  • Sveikiname prenumeratos akcijos laimėtojus

    2023-01-09Sveikiname prenumeratos akcijos laimėtojus
    Lapkričio pradžioje paskelbta „Suvalkiečio“ 2023 metų prenumeratos akcija sulaukė daugybės mūsų ištikimų gerbėjų pritarimo. Jie nešė, siuntė prenumeratos kvitus į redakciją ir puoselėjo viltį laimėti vertingus prizus. O jų šiemet net 73. Loterijos dėžėje rasti 1159 Marijampolės apskrityje gyvenančių „Suvalkiečio“ skaitytojų, laikraštį užsiprenumeravusių pusmečiui arba metams, prenumeratos kvitai. Daugiausia akcijoje dalyvavo Marijampolės savivaldybės gyventojų, jų – 861, taip pat 173 skaitytojai iš Kalvarijos sav., 111 – iš Kazlų Rūdos sav., 14 – iš Vilkaviškio r. sav. Sveikiname laimėtojus ir džiaugiamės kartu. Jums tekusias dovanas kviečiame atsiimti redakcijoje (Ūkininkų g. 6, Marijampolė) iki kovo 1 d. Primename, kad dovanų čekiai į pinigus nekeičiami. Laimėjimai ...
  • LVŽS kandidatas į Marijampolės merus Kęstutis TUMELIS: „Į savivaldybės paslaugas žiūrėsiu pro padidinamąjį stiklą“

    2023-01-07LVŽS kandidatas į Marijampolės merus  Kęstutis TUMELIS: „Į savivaldybės paslaugas žiūrėsiu pro padidinamąjį stiklą“
    „Jeigu versle paslaugos būtų nekokybiškos arba iš viso nebūtų teikiamos, toks verslas sužlugtų kitą dieną, tačiau toleruojama, kai savivaldybės įstatymu nustatytos paslaugos vėluoja arba teikiamos prastai ir žmonės netenka kantrybės. Taip neturi būti“, – sako Kęstutis Tumelis, kurio kandidatūrą į Marijampolės merus iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kitąmet keturiasdešimtmetį švęsiantis verslininkas šiuo metu dirba su Lietuvos ir užsienio kompanijomis duomenų saugumo ir programavimo srityse. Jis pabrėžia, kad tikslumas, atsakingumas ir operatyvumas lemia sėkmę bei teigiamą partnerių požiūrį jo versle. „Ne išimtis ir Savivaldybės reikalai, kuriems taikyčiau tuos pačius principus, nes Savivaldybės „klientai“ – visi miesto žmonės, kurie tikisi žmogiško ...
  • Dainius Gaižauskas: „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“

    2023-01-07Dainius Gaižauskas: „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“
    – Partijų rinkiminės kampanijos į Marijampolės savivaldybės tarybą pamažu įgauna pagreitį. Mieste jau paskelbti kandidatai mero pareigoms užimti. Ne paslaptis, kad miestiečiai labai tikėjosi šiuose rinkimuose matyti ir Jus. Kas nutiko, kad kandidatuoti atsisakėte ir kaip atrinkote Kęstučio Tumelio kandidatūrą? – Rinkimams į savivaldą Marijampolės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skyrius pradėjo ruoštis beveik prieš metus, partija buvo nusprendusi, kad dėl Marijampolės mero posto teks kovoti man, skyriaus pirmininkui. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, rinkiminiai planai pasikeitė. Nuo 2016 metų esu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvau šio komiteto pirmininkas. Šioje kadencijoje esu šio komiteto pirmininko pavaduotojas. Būtent šis ...
  • Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų

    2023-01-07Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų
    Nuotrauka iš https://zum.lrv.lt/ Kaimo bendruomenės nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vasario 17 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Jų projektams finansuoti numatyta skirti apie 0,9 mln. Eur. Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai teikiama pagal 2020 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Remiami projektai, pagal veiklos sritis: – kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas (pirmoji veiklos sritis);– kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams (antroji veiklos sritis); – mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti, ...
  • Apie nacionalinį parką – be aistrų

    2023-01-04Apie nacionalinį parką – be aistrų
    Žiemos pradžioje daugelį pasiekė nauja žinia: pagaliau ir Suvalkija (Sūduva) turės savo nacionalinį parką! Iš tikro ši žinia nėra visai nauja, bandymų jį projektuoti būta ir anksčiau, tačiau visada kažko pritrūkdavo – ryžto, nusiteikimo. Toks trypčiojimas vietoje baigėsi tuo, kad būtent Suvalkija savo nacionalinio parko neturi. Aukštaitijos nacionaliniam parkui greitai bus 50 metų, kitiems – jau po 30. Ar bus įsteigtas dar vienas, jau šeštas, šalies nacionalinis parkas? Kas tuo turėtų būti labiausiai suinteresuotas? Klausimas atrodo lyg ir nereikalingas: nacionalinio parko labiausiai reikia pačiai Suvalkijai (Sūduvai), nes jis gali geriausiai reprezentuoti ir apsaugoti visus vertingiausius kraštovaizdžius, kultūros, etninį paveldą. Taigi, turėtume ...
  • Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti

    2023-01-04Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti
    Asmenis, kurie dėl negalios, senatvės negali pasirūpinti savimi, dažniausiai slaugo artimieji. Tačiau daugeliu atvejų tokiems pacientams gali būti skiriamos ir ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Paslaugų poreikis – pagal klausimyną Šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė sako, kad tiek ji, tiek kiti jos kolegos savo pacientus dažniausiai pažįsta ir mato, kada tokių paslaugų poreikis atsiranda. Tokiais atvejais pacientui ar jo artimiesiems pasiūloma užpildyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą klausimyną. „Jis sudarytas, siekiant įvertinti paciento psichinę ir fizinę būseną, nustatyti, kokių dalykų jis negali atlikti namuose savarankiškai. Kiekvienas atsakymas vertinamas balais ir pagal jų sumą nustatoma, kiek ir kokių paslaugų pacientui reikia“, – sako gydytoja. Paslaugos ...
  • „LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų

    2022-12-30„LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų
    Šiemet gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30 d. Marijampolės aps. Šilavoto vls. Stuomenų kaime. Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Mokėsi netoli tėviškės esančioje Mikališkio pradinėje mokykloje, po to – Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po 1956 m. Vengrijos sukilimo prieš sovietų valdžią ji Vilniuje, per Vėlines dalyvavo mitinge Rasų kapinėse ir po to ...
  • Šeimos konferencijos metodas – kas tai ir ko galiu tikėtis

    2022-12-30
    Šeimos konferencija – tai šeimai svarbių asmenų susirinkimas su tikslu padėti šeimai, atsidūrusiai probleminėje ar krizinėje situacijoje. Šeimos konferencijos metodas turi istorinius pamatus, tačiau kaip metodas buvo pradėtas vystyti nuo 1980 m. Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčo sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 m. Netrukus jis išplito ir 2014 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metodu naudojosi mažiausiai 30 šalių, iš jų Kanada, JAV, Prancūzija, Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys. Šiuo metu šį metodą taiko apie 50 pasaulio valstybių. Šeimos konferencijos metodo tikslas- ieškoti šeimos paramos išteklių tarp artimųjų, į problemos sprendimo priėmimo procesą įtraukti (įgalinti) ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.