Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Nuo kelionių iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.

 

Šiais laikais rasti darbuotoją, kuris daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba vienoje įmonėje – ko gero, nėra dažnas atvejis. Teko malonumas tokią „išimtį“ pakalbinti – tai Kęstutis Košuba, 21-us metus dirbantis UAB „Mantinga“. Pradėjęs nuo budinčio mechaniko pareigų, vėliau tapo technikos direktoriumi. Šiuo metu Kęstutis – plėtros projektų grupės techninės dalies vadovas.

Kuklusis pašnekovas mūsų susitikimo metu net neužsiminė apie svarbų profesinės karjeros įvykį – už antrosios „Mantinga“ gamyklos pirmojo plėtros etapo sėkmingą įgyvendinimą Kauno pramonės ir amatų rūmai Kęstutį Košubą ir du jo kolegas apdovanojo „Darbo žvaigždės“ medaliais, o tai nėra dažnas įvykis pramonės srityje. Bet šį kartą kalbėjomės beveik „nedarbinėmis“ temomis. 

Kęstučio rankose – prancūziškas 1886/93 metų „Lebel“ sistemos karabino durtuvas. Prancūzai liaudiškai juos vadindavo moters vardu „Rozali“, o vokiečiai – pašiepiamai: „mezgimo virbalais“.

 Kelionių nekolekcionuoja, bet…

Įžengus į Kęstučio darbo kabinetą, pirmiausia į akis krito du dalykai: daugybė (kaip mums atrodė) rašiklių ir konferencijų bei parodų dalyvio kortelių. Buvome iš anksto girdėję, kad pašnekovo aistra – kolekcionuoti įvairius dalykus. Na, ne tiek jau įvairius, kaip paaiškėjo vėliau. Dėl rašiklių – jis net ranka moja: „Ai, čia tik vos vos, dabar jau išdalinu kolegoms, nekaupiu“. O dėl įvairiomis kalbomis išrašytų kortelių – tik šypsosi: tegul būna, negi išmesi? Bet tai buvo akstinas paklausti, ar visas pasaulis aplankytas, važinėjant į parodas?

– Liko kokios keturios šalys Europoje, kuriose nebuvau – Moldova, Airija, Monakas ir Islandija. Lankytasi ir Kinijoje. Daug kur pasaulyje vyksta kepimo įrangos, logistikos, pakavimo parodos, bet į visas nuvykti neįmanoma, atsirenkam, kur gali būti vertinga, – pokalbį apie keliones pradeda Kęstutis.

Vis dėlto kelionių jis nekolekcionuoja – jomis (ypač tomis, atostoginėmis) tiesiog mėgaujasi! Štai kad ir paviršinis nardymas Egipte – sako, tai jau tapo pomėgiu. O kartais kelionės įdomios būna tuo, kad iš jų parsiveži kokį „kitokesnį“ dalyką savo kolekcijai. Taip iš Lenkijos ir iš Norvegijos parkeliavo durtuvai, iš Kinijos – puodelis arbatai ir t. t. Bet pagrindinė Košubų šeimos kolekcija – knygos.

Kęstutis džiaugiasi Vytauto Didžiojo 500 metų mirties metinių proga išleisto albumo kopija – tai rimtas leidinys visomis prasmėmis.

Nuo vaikiškų – iki enciklopedijų

Paklaustas, ar vaikystėje pajuto norą ką nors kolekcionuoti, Kęstutis sako, kad tada rinko vaikiškas knygas, vėliau ėmėsi klasikos. Knygų skaičius vis augo, o kai vedė, tai jų padaugėjo gal dvigubai, nes žmona Liuda, pasirodo, taip pat jų mėgėja ir skaitytoja. Taigi jų namuose vis prireikdavo naujų knygų spintų.

Kęstutis dalyvauja įvairiose feisbuko grupėse, kuriose keičiamasi knygomis. Paklaustas, kokią knygą pirko pastaruoju metu, pašnekovas sakė, kad užsisakė ir jau laukia dviejų leidinių iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Šiomis dienomis jį jau pasiekė Čikagoje 1984 m. išleista Juozo Daumanto (slapyvardis Lukša) knyga „Partizanai“. Apskritai rezistencijos, tremties temos jam labai artimos ir įdomios, ir apmaudu, kad jos nepelnytai užmirštamos. Juk tų, siaubus iškentėjusiųjų, tautiečių dėka Lietuva galėjo turėti ateitį, išlikome homogeniška tauta. O viena emociškai sunkiausių knygų, kurias teko pastaruoju metu skaityti – partizano Jono Kadžionio-Bėdos „Per skausmo pelkes“. Iki šiol Kęstutis stebisi, kiek stiprus gali būti žmogus.

Paklaustas, ar mėgsta skaityti kiek lengvesnio turinio knygas, Kęstutis paminėjo, jog labai mėgsta ir fantastiką – štai Andžėjaus Sapkovskio knygų serija „Raganius“: septynias knygas tiesiog „suvalgai“, koks įdomumas! O štai žmona Liuda, medikė, labai mėgsta detektyvus.

Paklaustas, ar šeima nemėgsta skaityti internetinių knygų, pašnekovas prisipažino, kad skaito ir e-knygas. Bet popierinė, sako, yra „tikresnė“, ir jei anksčiau pagalvodavęs, kad internetas pražudys popierinę spaudą, tai dabar mato, kad ji tikrai neišnyks.

Enciklopedijos – knygos „ne skaitymui“

Kęstutis didžiuojasi Nepriklausomos Lietuvos laikais išleista Vaclovo Biržiškos redaguota „Lietuviškąja enciklopedija“ (9 tomai, dalis jų iš Vilkaviškio vyskupijos bibliotekos). Išeivijos leidėjo Juozo Kapočiaus išleista vadinamoji Bostono enciklopedija („Lietuvių enciklopedija“), pasak K. Košubos, buvo kuriama kaip išeivijos inteligentijos dovana atgimsiančiai Lietuvai (dalis tomų yra iš daktaro K. Bobelio bibliotekos). Tai didžiausias XX a. lietuvių išeivijos išleistas enciklopedinis leidinys. Ir jis tai turi! Taip pat, kaip ir visas kitas, sovietiniais laikais ir atgavus Nepriklausomybę, išleistas enciklopedijas.

Kol kas trūksta keleto knygų, kad būtų pilna Lituanistinės bibliotekos kolekcija.

– Bet gausiu tas knygas, – įsitikinęs pašnekovas.

Vyresnei kartai gerai žinoma knygų serija „Drąsiųjų keliai“ (166 knygos) – jau surinkta. Ir tai dar ne viskas. Paklaustas, ar teko kada skaičiuoti, kiek knygų yra namuose, Kęstutis sakė iš pradžių skaičiavęs, o paskui jau numojo ranka – neverta. Ir, ko gero, nusipirko dar vieną knygų spintą. Nes knygų namuose vis daugėja.

Kęstučio  rankose – iš Šanchajaus parsivežtas arbatos puodelis.

„Cukreliai“, puodeliai ir durtuvai

Kęstutis „cukrelių“ (na, tokių, kur kavinėse prie kavos gauname) turi taip pat visą kolekciją, bet kolekcija to nevadina, greičiau – tik žaidimu. Kai dar buvo mažas sūnus Andrius, tėčiui paklausus, ką parvežti lauktuvių, vis sakydavo: „cukrelių“. Netrukus tėvai tapo šio sūnaus žaidimo įkaitais. Netrukus „užsikabino“ ir kolegos – žinojo, kad kur bevažiuotų, Kęstučiui reikia parvežti „cukrelių“. Sūnui po kokių metų visa tai nusibodo, bet įprotis, žinome, dalykas rimtas – tie „cukreliai“ vis dar atkeliauja į Košubų namus. Vienetais pakelių neskaičiuoja, bet kažkada pasvėrė – susidarė apie 16 kilogramų! Sako, kai visai nusibos, bus galima virti uogienę.

Dar viena (ne itin didelė, bet daili) kolekcija – arbatos puodeliai. Juos Kęstutis parsiveža iš kitų šalių. Stengiasi rinktis įdomesnius, gražesnius. Štai jo rankose – parsivežtas iš Šanchajaus. Lentynėlėse vietos dar yra, tad kolekcija, sako pašnekovas, didės.

Paklaustas, ar mėgsta gerti iš šių puodelių, atsako neigiamai – jis turi savo kavos puodelį. Tokį visai paprastą – „Luminarc“– sesers prieš gabalą metų dovanotą. Jų rastume turbūt dažnuose namuose. Šis puodelis Kęstučiui geriausias, kava jame skaniausia. Gal ją dar „paskanina“ ir sentimentai – juk dovana, o ir pavyko išsaugoti nesudužusį tiek metų. Darbe kavą geria iš metalinio puodelio – kaip tikras technikas!

Dar viena Kęstučio aistra – durtuvai (naudojami ant šaunamojo ginklo). Nors jų turi palyginti nedaug (12), bet visi jie įdomūs, skirtingi, dekoratyvūs, su istorija.

– Tai nepigus malonumas, – prisipažįsta pašnekovas. – Kai pamatai, jog tai daro neigiamą įtaką šeimos biudžetui, nustoji kolekcionuoti.

Durtuvus Kęstutis perka ir aukcionuose, ir lankydamasis užsienyje. Štai amerikietišką durtuvą pirko Norvegijoje, vokišką – Lenkijoje, o dekoratyviausias iš turimų yra austriškas.

…ir apie Duoną

Nors pokalbis vyko apie įdomius ir vertybinius dalykus, kurie randa vietą Košubų namuose, pats  Kęstutis to nesureikšmina. Ir, sako, ne visą laiką skiria vien knygoms ir jų skaitymui.

– Kaip ir daugelis mano amžiaus vyrų, pamėgau barbekiu gaminimo meną. Turime daug tam reikalingos įrangos. Ši maisto kultūros atšaka ir gaminimo būdas reikalauja daug laiko, tikslumo ir žinių, susijusių ne tik su mėsa, bet ir su mediena – tai vienas iš trijų svarbiausių komponentų barbekiu srityje (žinoma, be kokybiškos mėsos pasirinkimo ir gero padažo)“, – „skani“ tema gimė  bebaigiant pokalbį su Kęstučiu.

O pats gražiausias sakinys nuskambėjo susitikimo pabaigoje. Ir jis buvo apie duoną. Nors Kęstučio pareigos „Mantingoje“ ir techninės krypties, nors jis ceche duonos nekepa, bet įdeda daug patirties, darbo, kad įmonėje gaminama duona būtų skani ir tikrai gera. Sako, žinios apie duoną yra begalinės kaip pasaulis. Šį žodį reikėtų rašyti didžiąja raide. „Duona – koks tai gylis ir platumas!“, – jau beveik mums atsisveikinant „atrakino“ be galo svarbią šiuo sudėtingu laikotarpiu temą Kęstutis Košuba.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Redos BRAZYTĖS nuotraukos

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

    2022-08-12„Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda
    J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė. Rugpjūčio 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje, šalies Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kurio gimimo 101-ąsias metines paminėjome rugpjūčio 4 d. ,,Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka. Parodos pristatyme dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Lukšaitė – Maciukevičienė ir sūnus Kęstutis Lukša, Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė. ,,Šiandienos pasaulyje, kuomet vyksta karas Ukrainoje, Juozas Lukša buvo ir yra svarbus pavyzdys žmogaus, atsisakiusio asmeninės naudos ir patogumo, ryžtingai paaukojusio visą savo gyvenimą, meilę, šeimą ir ...
  • Ukrainos pergalės kaina

    2022-08-12Ukrainos pergalės kaina
    Pastarasis pusmetis praėjo kaip pusdienis. Nuo vasario 24-osios paryčių, kai kremlius įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo vykdyti savo ilgai planuotą ukrainiečių tautos genocidą, mėnesiai, dienos ir valandos tiesiog ištirpo. Ukrainos pergalės, kuri neišvengiamai artėja, kaina bus milžiniška, bet savo kaimynų kraują liejančios rusijos, tokios, kokia ji yra dabar, neišvengiamai laukia totalus kolapsas: putino režimas neturi šansų išgyventi, tuo esu daugiau nei tikras. Žinoma, lengva pamesti esmę, kai tiek daug įvykių, kurie žaibiškai keičia vienas kitą. Kai kas klausia: o ką aš asmeniškai padariau vardan laisvos Ukrainos, ir ne tik jos? Su kuo atsiranda džiugi proga pasikalbėti – būtinai supažindinu su jau ...
  • „Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje

    2022-08-12„Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje
    Dainius Čėplos nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžta su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Tuo įsitikinti marijampoliečiai ir miesto svečiai galės jau pirmadienį, rugpjūčio 15 d., iškilmingame „Malonny‘9“ atidarymo vakare. Netradiciniais sprendimais žadantis nustebinti atidarymo vakaras vyks netikėtoje ir unikalioje miesto vietoje – vienintelėje Lietuvoje esančioje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Architektūriniu požiūriu unikalioje vietoje pasirodymą atliks du ilgamečiai draugai, gerai žinomi Niujorko ir Lietuvos muzikos pasaulyje – Dalius Naujokaitis bei saksofonistas Džonatonas Hafneris (Jonathon Haffner). Kartu su muzikos virtuozais scenoje parodys specialiai „Vilnius Jazz 2022“ ...
  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.