VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo.
„Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ir baldų, popieriaus, chemijos gaminių, kosmetikos, vaistų gamyboje.
Dalis biologinių išteklių, virtusių šalutiniais produktais ir atliekomis, panaudojami kuro ir elektros gamyboje. Viename ekonomikos sektoriuje susidariusios biologinės atliekos tampa pagrindine žaliava kitame ekonomikos sektoriuje. Pavyzdžiui, gaminant kanapių aliejų susidaro šalutinis produktas – kanapių stiebeliai, kurie panaudojami bioplastiko gamybai. Auginant žuvis naudotu vandeniu laistomi pomidorai. Skirtingai nuo tradicinės ekonomikos, kurioje vyrauja linijiniai ryšiai, bioekonomika pagrįsta tarpsektoriniais ryšiais, ji yra žiedinė ir daugeliu atvejų lokali.
Bioekonomika orientuota į hierarchinį šalutinių produktų panaudojimą ir iškastinių medžiagų pakeitimą biožaliavomis taip, kad būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Jai vystyti būtinas įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas: valstybinių institucijų, mokslo, verslo ir visuomenės“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Aleknevičienė.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad daug vilčių dedama ir į ambicingus, inovatyvias idėjas savarankiškai įgyvendinančius startuolius, pasinaudojančius dabar siūlomomis paramos priemonėmis ir kuriančius savo įmones, rinkai siūlančius aktualias, inovatyviais sprendimais ar technologijomis paremtas paslaugas ar produktus.
Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomikos verslo vystymas reikalauja radikalių inovacijų. Jis susaistytas tarpsektoriniais ryšiais, nes vienuose ekonomikos sektoriuose biologiniai ištekliai yra gaminami, kituose – panaudojami, vienuose susiformuoja šalutiniai produktai ir atliekos, kituose – jie panaudojami. Vystant bioekonomikos verslą svarbu keisti ir vartotojų elgseną, nes nauji bioproduktai gali būti pagaminti iš atliekų, todėl požiūris į tokius produktus gali būti skeptiškas. Šie produktai gali būti ir brangesni, o tai reiškia, kad vartotojas, siekdamas išsaugoti švarią aplinką ateinančioms kartoms, turi sutikti mokėti brangiau. Taigi – bioekonomikos verslų sinergija neišvengiamai duoda ne tik teigiamų efektų, bet ir sukuria naujų konfliktų, o jiems suvaldyti reikia vadybinių žinių ir gebėjimų.