Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus.

Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“.
VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka

Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei

„Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir digestatą (biodujų gamybos proceso metu susidarantį šalutinį produktą biosubstratą) grąžinsime į tą pačią dirvą, iš kurios išėmėme šiaudus, jie jau bus susifermentavę ir visi mikroelementai, humusas grįš į žemę, tai bus be galo darnu. Turėsime socialinę funkciją, nes sukursime darbo vietą, taip pat ekonominę funkciją, nes gausime pridėtinę vertę ir be galo svarbią aplinkosauginę funkciją, nes pagerinsime dirvožemį. Tai – gana iliustratyvus pavyzdys.

Tas pats ir su mėšlu – dabar paplitusi pozicija, kad tai yra atlieka, taršos šaltinis. Naujojoje vizijoje mėšlas yra svarbi žaliava metano gamybai. Gauname metaną ir digestatą, kuris yra trąšų pagrindas, praturtintas mikroelementais. Tyrimai rodo, kad naudojant jį tręšimui, galima gerokai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Taip pat tai sudaro galimybę energetinei nepriklausomybei – kodėl mes turime remti kitas valstybes, kai patys galime pasigaminti dujų“, – apie bioekonomikos verslo principus ir galimybes kalba M. Maciulevičius.

Jis taip pat akcentuoja racionalų žaliavų naudojimą: „Galima kalbėti ir apie miškininkystės sektorių – kirsti medžius ir parduoti rąstus kaip žaliavą – pats primityviausias sprendimas. Reikia galvoti, kaip sukurti pridėtinę vertę, naudoti statybos pramonėje, gaminti baldus ar kitą produkciją. Iš gamybos metu likusios medienos, sekant skandinavų pavyzdžiu, galima gaminti tekstilę. Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas. Arba mes einame šiuo keliu ir klestime, arba toliau gyvename kaip iki dabar – visas žaliavas išparduodame, turime nuskurdusius kaimus. Esu už tai, kad naudotume savo resursus ir turėtume klestinčią ekonomiką, socialinį, ekonominį gyvenimą“.

Bioekonomikos verslo specialybė – auksinė

M. Maciulevičiaus teigimu, esame treti grūdų, kaip žaliavos, eksportuotojai Europoje, o tai yra rimtas signalas, rodantis neracionalų turimų resursų naudojimą. Bioekonomikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad užaugintus grūdus parduodami kaip žaliavą nepasiimame pridėtinės vertės. „Remiantis bioekonomikos koncepcija, reikėtų galvoti apie jų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, baltymų išgryninimą. Augalinių baltymų paklausa nuolat auga, kasmet gamybos įmonėse sukuriama po 700 receptų, kuriuose svarbus augalinis baltymas gali būti išgaunamas iš ankštinių kultūrų ir grūdų.

Duonos, ypač jei ji palanki sveikatai, kepimas taip pat būtų sveikintinas grūdinių kultūrų panaudojimas. Bioekonomika suteiktų mūsų kaimiškosioms vietovėms labai didelį proveržį“, – įžvalgomis dalijasi M. Maciulevičius ir pastebi, kad mūsų klimatinės sąlygos įpareigoja mus ne tik užsiauginti sau, bet ir užauginti likusiam pasauliui, kur klimatas nėra toks palankus.

Anot M. Maciulevičiaus, svarbus ir socialinis dėmuo, kad bioekonomika netaptų kelių verslininkų – vizionierių – pasipelnymo šaltiniu, o nueitų darnos keliu ir pridėtinę vertę gautų ūkininkai. „Turime taip pertvarkyti kaimiškąsias vietoves, kad iš visų įmanomų žaliavų kurtume pridėtinę vertę. Automatiškai gautume ekonominę vertę – būtų kuriamos naujos darbo vietos, augtų kaimo gyvybingumas, žmonės iš miestų važiuotų į kaimus.

Nebūtina galvoti apie dideles gamybines įmones, užtenka ir nedidelių cechų, pasitelkiančių inovatyvias idėjas, technologijas ir kuriančių produktus. Kaip tiesioginių maisto tiekimų grandinių kūrėjas pastebiu – ūkininkų turgeliuose matomas asortimentas įrodo, kad tai jau vyksta – žmonės persikelia į kaimiškąsias vietoves, kuria nedidelius cechus, gerai apmokamas darbo vietas, patys tobulėja, kuria inovacijas“, – apie galimybes suklestėti kaimiškosioms vietovėms kalba M. Maciulevičius.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija, kad mėsa keičiama augaliniais baltymais, kuriami sveikatai palankūs produktai su puikiomis skoninėmis savybėmis.

„Atsikandęs veganiško burgerio gali net nesuprasti, kad paragavai augalinio baltymo pagrindu sukurto mėsos pakaitalo. Tokių produktų poreikis auga ir kasmet didelėse gamybos įmonėse sukuriamų naujų receptų gausa rodo, kad augalinio baltymo paklausa taip pat nuolat auga. Turime būti budrūs, stebėti tendencijas ir eiti ta kryptimi. Čia labai svarbu ir mokslas, be jo pagalbos pramonė bejėgė, reikia, kad būtų paruoštų šios srities inovatorių, ekspertų, ateities numatytojų, kurie galėtų stebėti tendencijas, taikyti inovacijas ir kurti naujas. Neužtenka tik technologijų, investicijų, reikia žmonių – susikooperavusių ūkininkų, kad didžiulę vertę gautų patys ūkininkai, o ne verslininkai. Norisi, kad būtų vis daugiau specialistų tarp ūkininkų, kurie kurtų kooperatyvus ir patys tiesiogiai gautų pridėtinę vertę. Bioekonomika yra galimybė kaimiškąsias vietoves grąžinti į ekonominio klestėjimo kelią“, – mintimis dalijasi M. Maciulevičius.

Ekspertas įžvelgia daug galimybių sėkmingai bioekonomikos specialistų karjerai: „Prieš dvi dešimtis metų visi matė, kad programavimas bus be galo perspektyvi specialybė, kad šių specialistų reikės visame pasaulyje. Dabar tokia pati situacija su bioekonomika, šių specialistų jau dabar labai reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši specialybė – auksinė, nes specia-listų poreikis nuolat augs. Turime pertvarkyti ūkius, tam reikia kvalifikuotų specialistų, atnešančių be galo daug pridėtinės vertės pačiai įmonei, nes racionaliai naudojamos žaliavos, pertvarkoma gamyba, mažėja išlaidų, auga pelningumas, o tai garantuoja ir gerą atlyginimą, ir sąlygas, taip pat plačias karjeros galimybes“.

Anot pašnekovo, bioekonomikos verslo vadybos specialistų itin trūksta visose srityse – reikia, kad žmonės suprastų, kokie mes turtingi vietiniais resursais. „Visko turime ir viską galime pasidaryti – trąšos, kuras, maistas čia pat. Visuomenėje turi keistis mąstymas visose srityse, vartotojai taip pat turi suvokti, kad jų pasirinkimai labai svarbūs. Kai turėsime tūkstantį, kelis tūkstančius specialistų, turinčių suvokimą apie bioekonomiką, keisis visuomenė. Mes viskuo galėtume būti apsirūpinę, jei priimtume teisingus sprendimus. Galime būti žalias kraštas, kur viskas veikia žiediškumo principu“, – viltimi, kad būsimi specialistai padės pagreitinti pokyčius, dalijasi M. Maciulevičius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?

    2023-03-18Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?
    Informacinių technologijų (IT) ir skaitmeninių inovacijų sričių specialistų poreikis šiandienos darbo rinkoje vis dar išgyvena augimą. Todėl pastaraisiais metais šalies universitetuose bei kolegijose didėja tiksliųjų mokslų populiarumas. Tačiau specialistai pažymi – norint tinkamai pasiruošti daugelio geidžiamai karjerai IT srityje, žinių ir praktikos įgyti verta dar mokyklos suole. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, su informacinėmis ir ryšio technologijomis susijusių studijų pasirinkimas 2021 m. siekė 6,8 proc., pernai – 8,2 proc. Panašų augimą stebi ir šalies kolegijos. Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus dr. Valdo Jaskūno teigimu, pastaruosius trejetą metų moksleivių, besirenkančių tiksliuosius (t.y. fizinius, gyvybės, informatikos, inžinerijos, matematikos) mokslus universitete daugėja. 2020 m. jų buvo ...
  • Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme

    2023-03-16Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme
    Marijampolės kultūros centro Mažojoje salėje gražiu renginiu paminėtos Lietuvių kalbos dienos ir surengta paskaita „Lietuvininkų gyvenimo būdas ir tarmė“. Ji buvo skirta ir šiemet minimiems Klaipėdos krašto metams, nes sausį sukako 100 metų nuo to laiko, kai Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Lietuvių kalbos dienos pirmą kartą buvo surengtos 2016 metais. Joms pasirinktas ypatingas laikotarpis tarp dviejų Lietuvai svarbių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Per tą laiką kasmet visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojama daugybė renginių, kurie prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telkia užsienio lietuvių bendruomenes, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didina ...
  • 2023-ieji – Šventojo Juozapato metai

    2023-03-152023-ieji – Šventojo Juozapato metai
    Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Šventojo Juozapato metais – praėjo 400 metų nuo kankiniškos Juozapato mirties. Kuo svarbus Rytų (graikų) apeigų katalikų Šventasis Juozapatas Lietuvai, kodėl mes jį gretiname su vieninteliu Lietuvos šventuoju karalaičiu Kazimieru? Juozapatas (Ivanas Gavrilovičius Kuncevičius) (1580–1623 11 12) – vienintelis ukrainietis, Rytų (graikų) apeigų katalikas (arba unitas), popiežiaus Urbono VIII 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o popiežiaus Pijaus IX – 1867 m. – šventuoju; vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (1617 m.) įkūrėjų, šventumui brendęs Ukrainoje, Lietuvoje (čia gyveno 1596–1617 m.) ir Baltarusijoje. 1963 m. jo palaikai perlaidoti Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Šventasis Juozapatas ir ...
  • Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau

    2023-03-15Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau
    Įvertinus aplinkos ministerijos užsakytą analizę aiškėja, kad modernizuoti daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės nėra taip brangu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Bendros projekto išlaidos padidėja, bet nežymiai, o dėl renovacijos šilumos butuose prarandama net 8 kartus mažiau. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo „Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, jog A klasę pasiekti įmanoma ir jog tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau. Kalbant skaičiais, ...
  • Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą

    2023-03-13Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą
    Visai neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė žinutė apie Žuvinto biosferos rezervato miškus. Šią žinutę paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas ir tai pirmas atvejis, kai Lietuvai ir Žuvinto biosferos rezervate esančiai vertingais augalais garsėjančiai Buktos giriai netoli Marijampolės skirtas toks dėmesys. A. Pivoriūnas sako, kad žinia apie Buktos mišką ir moksleivių veiklą paplito po pasaulį. FSC GD/Mariaus Čepulio nuotrauka Šiek tiek daugiau nei minutę trunkančiame vaizdo įraše „Twitter“ informuojama apie tai, kad šioje girioje rasti 45 I pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių kapai, ir rodoma, kaip juos tvarko Liud-vinavo Kazio Borutos gimnazijos moksleiviai, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Giliukai“ ...
  • Pėdkelnės – funkcionalus aksesuaras dailiosios lyties atstovėms

    2023-03-13Pėdkelnės – funkcionalus aksesuaras dailiosios lyties atstovėms
    Kiekvienos moters stalčiuose galima rasti skirtingų modelių bei storio pėdkelnių, kurios visada pasitarnauja, kuriant kasdieninius arba šventinius įvaizdžius. Ką turėtume žinoti apie šį funkcionalų kiekvienai moteriai privalomą aksesuarą? Nuo ko priklauso pėdkelnių tvirtumas? Pėdkelnių tvirtumas priklauso nuo to, kiek denų turi konkretus modelis. Pasak specialistų, moterys, kurios labai dažnai puošiasi sijonais ar suknelėmis, turėtų prioritetą teikti pėdkelnėms, kurių denų skaičius prasideda nuo 20. Kalbant apie minėto storio pėdkelnes, būtina paminėti, kad būtent 20 denų pėdkelnės yra vienas iš populiariausių pasirinkimų, nes tinkamai jas prižiūrint šios idealaus skaidrumo pėdkelnės tarnauja ilgai. Kokias pėdkelnes pasirinkti, norint itin plonų pėdkelnių? Moterims, kurios ieško pėdkelnių, kurias būtų komfortabilu ...
  • Apie paslaptingąją π – meno kalba

    2023-03-10Apie paslaptingąją π – meno kalba
    „Neįtikėtina“, „Kaip gražu ir subtilu“, „Kiek kantrybės turi ta menininkė“ – tokius ir panašius vertinimus buvo galima išgirsti Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje atidarant išties įspūdingą ir supratimą apie meną gerokai praplečiančią parodą mįslingu pavadinimu „Tuščių puslapių π“. O toji paslaptingoji π (Pi) – iracionalusis skaičius, kurio apytiksli reikšmė yra 3,1427. Šis skaičius yra konstanta – nekintantis dydis, plačiai naudojamas daugelyje geometrinių formulių. Kartu tai ir mistinis skaičius, kurio sekos pabaiga iki šių dienų dar nėra nustatyta. L. Kuisienė kuria originalius, daug darbo ir laiko reikalaujančius meno kūrinius. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Menininkę pristačiusi menotyrininkė Rasa Žukienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje ...
  • „O kur mano piliakalnis?“

    2023-03-10„O kur mano piliakalnis?“
    Tokį ar panašų klausimą neretai išgirsta Albertas Švenčionis, fotografijų parodos „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ autorius. Dabar šią parodą galime aplankyti Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsyje (Vytauto g. 29). Jos atidaryme, skambant unikalioms dūdmaišių melodijoms (muzikavo Juozas Slaboda) dalyvavo autorius, pristatęs ir fotoalbumą „Būtsargiai“, išleistą 2021 metais. Jame 142 fotografijos – parodoje tiek, žinia, nesutalpinsi, tačiau pasigėrėti bent dalimi šio unikalaus Lietuvos paveldo, paieškoti „savojo“ piliakalnio yra puiki proga. Albertas Švenčionis sako, kad kartais stebuklingą akimirką (tą vienintelį kadrą) sugauna per trumputį laiką, saulei švystelėjus pro debesies plyšį, o kartais… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kaunietis Albertas Švenčionis yra vyresniosios fotografų kartos ...
  • Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: ar galime pasirūpinti savo sveikata?

    2023-03-10Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: ar galime pasirūpinti savo sveikata?
    Sklindant žiniai, kad Lietuvoje kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros, įvardijama, kad šiuo laikotarpiu gyventojus gali kamuoti tokie simptomai kaip padidėjęs kraujospūdis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas bei netgi lėtinių ligų paūmėjimas. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad šiuos simptomus tikrai gali pajusti ne kiekvienas, o visgi su jais susidūrus svarbiausia pasirūpinti individualių simptomų malšinimu. Padidėjęs kraujospūdis Pakilus kraujospūdžiui, vaistininkė E. Ramaškienė pirmiausia skatina skirti laiko kvėpavimo pratimams, nes jie gali padėti greičiau sugrąžinti kraujo spaudimą į įprastas vėžes. „Daugiausiai dėmesio reikėtų skirti ilgam iškvėpimui. Pasistenkite kvėpuoti lėtesniais įkvėpimais ir iškvėpimais – įkvėpkite skaičiuojant iki trijų, o iškvėpkite suskaičiavę nuo vieno iki šešių. ...
  • KVIETIMAS: deklaravimo naujovės

    2023-03-08KVIETIMAS: deklaravimo naujovės
    Kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose nuotoliniuose informaciniuose seminaruose „2023 M. ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ DEKLARAVIMAS“. Seminaruose bus pristatytos naujosios Žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklės, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai, žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, tiesioginių išmokų bei paramos priemonių administravimo, patikrų atlikimo aktualijos. Seminaruose taip pat bus aptartos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės, kurių paramos paraiškos teikiamos kartu su žemės ūkio naudmenų deklaracijomis. Seminarai vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“. Prisijungimus prie seminarų rasite Žemės ūkio ministerijos Naujienų skiltyje ...
  • Sąskaitas už šildymą galima sutaupyti renovavus daugiabutį. Paskelbtas kvietimas

    2023-03-08Sąskaitas už šildymą galima sutaupyti renovavus daugiabutį. Paskelbtas kvietimas
    Daugiabučių namų renovacijos programą Lietuvoje administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kad nuo vasario 24 d. gyventojai gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Biudžete numatyta skirti 410 mln. eurų, paraiškoms nebus taikomas atrankos būdas, tačiau privaloma pasiekti A energinio efektyvumo klasę. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo Atsižvelgiant į dabartines rinkos kainas, nebėra didelio skirtumo energinio naudingumo klasėms pasiekti, kai vykdomi senų daugiabučių renovacijos projektai. Tokias išvadas pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu pernai atliktas tyrimas. Todėl planuojant valstybės paramos lėšas daugiabučių modernizacijos projektams finansuoti, Aplinkos ministerija nusprendė į naujausią kvietimą įtraukti pagrindinę sąlygą, kuri numato, kad pareiškėjai privalo pasiekti A energinio ...
  • Moksleivių polinkis į IT: kaip jį pastebėti ir puoselėti?

    2023-03-08Moksleivių polinkis į IT: kaip jį pastebėti ir puoselėti?
    Šiuolaikinei visuomenei vis labiau remiantis informacinėmis technologijomis (IT) bei skaitmeninėmis inovacijomis, IT specialybės darbo rinkoje tapo labiausiai geidžiamos ir atveriančios plačias karjeros perspektyvas. Kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ ir ugdymo ekspertai pažymi, kad kuo anksčiau moksleivių talentai šioje srityje pastebimi ir pradedami puoselėti, tuo geresnes galimybes jauni žmonės turi sėkmingai juos realizuoti. Šiemet pirmą kartą visoje Lietuvoje įgyvendinamame moksleivių „Nacionalinio IT iššūkio“ projekte dalyvaujančios Molėtų progimnazijos IT mokytoja Jurgita Kniaziukienė išskiria 3 pagrindinius ženklus, atskleidžiančius vaiko polinkį į technologijų ir kompiuterijos mokslus, ir pataria, kaip padėti ugdyti bei stiprinti IT specialybėms reikalingas vaiko savybes. Polinkis konstruoti ir kurti sekas Viena iš pagrindinių ...
  • Rinkimų naktis Marijampolėje: vienuose štabuose džiaugsmas, kituose – nusivylimas

    2023-03-06Rinkimų naktis Marijampolėje: vienuose štabuose džiaugsmas, kituose – nusivylimas
    Šis pirmadienis – atoslūgis po keletą mėnesių trukusios įtemptos rinkiminės kovos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Įvardinti rinkimų laimėtojai ir pralaimėtojai, didžiausios sėkmės ir nesėkmės, apžvelgiamos tendencijos. Sekmadienio naktį nemiegojusių ir stebėjusių rinkiminės kovos rezultatus irgi buvo daug. „Suvalkiečio“ žurnalistai užsidarius rinkimų apylinkėms lankėsi partijų rinkimų štabuose, kur buvo laukiama rezultatų, ir kalbino į mero postus kandidatavusius politikus. Maždaug pusę dvylikos nakties tapo aišku, kad socdemai Marijampolėje pasiekė geriausių iki šiol rezultatų – meras Povilas Isoda buvo išrinktas jau pirmajame ture, o partija mandatų skaičių Taryboje pasididino nuo buvusių 12 praėjusiuose, 2019 metų, savivaldos rinkimuose iki 16, t. y. socialdemokratai ...
  • Ar lengva pakeisti elektros tiekėją?

    2023-02-28Ar lengva pakeisti elektros tiekėją?
    Bendrovėms mažinant elektros kainas vartotojai nori tuo pasinaudoti ir pasirinkti pigesnį variantą. Ar lengvai pavyksta pakeisti bendrovę arba mokėjimo planą? Atsakymo iš tiekėjo negavo – Prieš dvejus metus nepriklausomu elektros tiekėju buvome pasirinkę „Enefit Lietuva“ ir mokėjome už kilovatvalandę (kWh) 13 centų. Kai pernai rudenį reikėjo iš naujo rinktis, pasilikome pas tą patį tiekėją, tik rinkomės planą „Superžalias“. Nors kWh kaina buvo didesnė negu kitų tiekėjų, bet tada elektra sparčiai brango ir neatrodė, kad pigs. Be to, kaip ir visiems buvo taikoma kompensacija. Pasirašėme sutartį 7-eriems metams, mokėjome už kWh trisdešimt kelis centus ir neatrodė daug. Visgi dabar, kai elektros kaina krenta, ...
  • Nuo mūsų pačių priklauso, ar norime nešioti karūną, ar ne

    2023-02-27Nuo mūsų pačių priklauso,  ar norime nešioti karūną, ar ne
    „Kiek save prisimenu, man visada labai rūpėjo rūbai. Kai buvau maža, į rankas imdavau adatą, siūlą, audinių skiautes ir siūdavau rūbelius savo lėlėms. Vėliau svajojau apie rūbus sau ir prieš užmigdama mintyse kurdavau jų kolekcijas“, – pasakoja marijampolietė Aušra KLIMAVIČĖ, jau keleri metai gyvenanti Vilniuje. Pradėjusi grožio paieškų kelionę mamos proginių drabužių salone, gražinusi marijampoliečių šuniukus, dabar žavi moteris visos Lietuvos moterims padeda pajusti stilių ir visada atrodyti puikiai. Įkvėpta spalvų Aušra Klimavičė kuria elegantišką stilių, „Įkvėpta spalvų“ ir jos pseudonimas socialiniuose tinkluose. Nuotraukos iš Aušros albumo Kelionės pradžia – Marijampolėje Aušros kelias į grožio sritį prasidėjo mamos vestuvinių suknelių nuomos salone. ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.