Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus.

Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“.
VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka

Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei

„Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir digestatą (biodujų gamybos proceso metu susidarantį šalutinį produktą biosubstratą) grąžinsime į tą pačią dirvą, iš kurios išėmėme šiaudus, jie jau bus susifermentavę ir visi mikroelementai, humusas grįš į žemę, tai bus be galo darnu. Turėsime socialinę funkciją, nes sukursime darbo vietą, taip pat ekonominę funkciją, nes gausime pridėtinę vertę ir be galo svarbią aplinkosauginę funkciją, nes pagerinsime dirvožemį. Tai – gana iliustratyvus pavyzdys.

Tas pats ir su mėšlu – dabar paplitusi pozicija, kad tai yra atlieka, taršos šaltinis. Naujojoje vizijoje mėšlas yra svarbi žaliava metano gamybai. Gauname metaną ir digestatą, kuris yra trąšų pagrindas, praturtintas mikroelementais. Tyrimai rodo, kad naudojant jį tręšimui, galima gerokai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Taip pat tai sudaro galimybę energetinei nepriklausomybei – kodėl mes turime remti kitas valstybes, kai patys galime pasigaminti dujų“, – apie bioekonomikos verslo principus ir galimybes kalba M. Maciulevičius.

Jis taip pat akcentuoja racionalų žaliavų naudojimą: „Galima kalbėti ir apie miškininkystės sektorių – kirsti medžius ir parduoti rąstus kaip žaliavą – pats primityviausias sprendimas. Reikia galvoti, kaip sukurti pridėtinę vertę, naudoti statybos pramonėje, gaminti baldus ar kitą produkciją. Iš gamybos metu likusios medienos, sekant skandinavų pavyzdžiu, galima gaminti tekstilę. Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas. Arba mes einame šiuo keliu ir klestime, arba toliau gyvename kaip iki dabar – visas žaliavas išparduodame, turime nuskurdusius kaimus. Esu už tai, kad naudotume savo resursus ir turėtume klestinčią ekonomiką, socialinį, ekonominį gyvenimą“.

Bioekonomikos verslo specialybė – auksinė

M. Maciulevičiaus teigimu, esame treti grūdų, kaip žaliavos, eksportuotojai Europoje, o tai yra rimtas signalas, rodantis neracionalų turimų resursų naudojimą. Bioekonomikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad užaugintus grūdus parduodami kaip žaliavą nepasiimame pridėtinės vertės. „Remiantis bioekonomikos koncepcija, reikėtų galvoti apie jų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, baltymų išgryninimą. Augalinių baltymų paklausa nuolat auga, kasmet gamybos įmonėse sukuriama po 700 receptų, kuriuose svarbus augalinis baltymas gali būti išgaunamas iš ankštinių kultūrų ir grūdų.

Duonos, ypač jei ji palanki sveikatai, kepimas taip pat būtų sveikintinas grūdinių kultūrų panaudojimas. Bioekonomika suteiktų mūsų kaimiškosioms vietovėms labai didelį proveržį“, – įžvalgomis dalijasi M. Maciulevičius ir pastebi, kad mūsų klimatinės sąlygos įpareigoja mus ne tik užsiauginti sau, bet ir užauginti likusiam pasauliui, kur klimatas nėra toks palankus.

Anot M. Maciulevičiaus, svarbus ir socialinis dėmuo, kad bioekonomika netaptų kelių verslininkų – vizionierių – pasipelnymo šaltiniu, o nueitų darnos keliu ir pridėtinę vertę gautų ūkininkai. „Turime taip pertvarkyti kaimiškąsias vietoves, kad iš visų įmanomų žaliavų kurtume pridėtinę vertę. Automatiškai gautume ekonominę vertę – būtų kuriamos naujos darbo vietos, augtų kaimo gyvybingumas, žmonės iš miestų važiuotų į kaimus.

Nebūtina galvoti apie dideles gamybines įmones, užtenka ir nedidelių cechų, pasitelkiančių inovatyvias idėjas, technologijas ir kuriančių produktus. Kaip tiesioginių maisto tiekimų grandinių kūrėjas pastebiu – ūkininkų turgeliuose matomas asortimentas įrodo, kad tai jau vyksta – žmonės persikelia į kaimiškąsias vietoves, kuria nedidelius cechus, gerai apmokamas darbo vietas, patys tobulėja, kuria inovacijas“, – apie galimybes suklestėti kaimiškosioms vietovėms kalba M. Maciulevičius.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija, kad mėsa keičiama augaliniais baltymais, kuriami sveikatai palankūs produktai su puikiomis skoninėmis savybėmis.

„Atsikandęs veganiško burgerio gali net nesuprasti, kad paragavai augalinio baltymo pagrindu sukurto mėsos pakaitalo. Tokių produktų poreikis auga ir kasmet didelėse gamybos įmonėse sukuriamų naujų receptų gausa rodo, kad augalinio baltymo paklausa taip pat nuolat auga. Turime būti budrūs, stebėti tendencijas ir eiti ta kryptimi. Čia labai svarbu ir mokslas, be jo pagalbos pramonė bejėgė, reikia, kad būtų paruoštų šios srities inovatorių, ekspertų, ateities numatytojų, kurie galėtų stebėti tendencijas, taikyti inovacijas ir kurti naujas. Neužtenka tik technologijų, investicijų, reikia žmonių – susikooperavusių ūkininkų, kad didžiulę vertę gautų patys ūkininkai, o ne verslininkai. Norisi, kad būtų vis daugiau specialistų tarp ūkininkų, kurie kurtų kooperatyvus ir patys tiesiogiai gautų pridėtinę vertę. Bioekonomika yra galimybė kaimiškąsias vietoves grąžinti į ekonominio klestėjimo kelią“, – mintimis dalijasi M. Maciulevičius.

Ekspertas įžvelgia daug galimybių sėkmingai bioekonomikos specialistų karjerai: „Prieš dvi dešimtis metų visi matė, kad programavimas bus be galo perspektyvi specialybė, kad šių specialistų reikės visame pasaulyje. Dabar tokia pati situacija su bioekonomika, šių specialistų jau dabar labai reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši specialybė – auksinė, nes specia-listų poreikis nuolat augs. Turime pertvarkyti ūkius, tam reikia kvalifikuotų specialistų, atnešančių be galo daug pridėtinės vertės pačiai įmonei, nes racionaliai naudojamos žaliavos, pertvarkoma gamyba, mažėja išlaidų, auga pelningumas, o tai garantuoja ir gerą atlyginimą, ir sąlygas, taip pat plačias karjeros galimybes“.

Anot pašnekovo, bioekonomikos verslo vadybos specialistų itin trūksta visose srityse – reikia, kad žmonės suprastų, kokie mes turtingi vietiniais resursais. „Visko turime ir viską galime pasidaryti – trąšos, kuras, maistas čia pat. Visuomenėje turi keistis mąstymas visose srityse, vartotojai taip pat turi suvokti, kad jų pasirinkimai labai svarbūs. Kai turėsime tūkstantį, kelis tūkstančius specialistų, turinčių suvokimą apie bioekonomiką, keisis visuomenė. Mes viskuo galėtume būti apsirūpinę, jei priimtume teisingus sprendimus. Galime būti žalias kraštas, kur viskas veikia žiediškumo principu“, – viltimi, kad būsimi specialistai padės pagreitinti pokyčius, dalijasi M. Maciulevičius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina

    2022-12-14Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina
    Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Specialistai pripažįsta – žmogaus teisės vis dažniau tampa Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų taikiniu. Puolamos mažumos, tarp jų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Kremliaus propagandoje ukrainiečiai vaizduojami kaip eikvojantys šalies resursų vietos žmonių sąskaita. Tokie naratyvai pasakojami net tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. Nors propaganda, ypač dažnai kartojama, gali paveikti mūsų mąstymą ir skatinti kurstyti neapykantą kitoms grupėms – vis dėlto jai pasiduoti nereikėtų. Ne tik dėl to, kad apsaugotume Lietuvoje prieglobstį radusius ukrainiečius, bet ir save pačius. Neapykantos kurstymas – tai viešas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, ...
  • Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare

    2022-12-14Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare
    Didelį dėmesį Rusijos kare prieš Ukrainą vaidina ir žiniasklaida. Operatyvios ir teisingos bei tikslios informacijos pateikimas yra itin svarbus, nes priešas naudoja daugybę dezinformacijos būdų ir taip siekia iškreipti tikrąją padėtį. Apie tai, kad dezinformacija šiame kare yra galingas ginklas, susitikimuose su Lietuvos bei Latvijos žurnalistais Briuselyje kalbėjo Europos Parlamento (EP) spaudos atašė Jakobas Lolkas (Jacob Lolck). Jis savo pranešime detaliai išanalizavo, kokias dezinformacijos priemones naudoja Rusijos propaganda, kaip ta informacija yra manipuliuojama. Žurnalistai Europos Parlamente turi puikias sąlygas dirbti ir skleisti teisingą informaciją. Autoriaus nuotraukos Pasak jo, neseniai buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar ES piliečiai lengvai atpažįsta dezinformaciją. Paaiškėjo, kad ...
  • Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais

    2022-12-14Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais
    Dar 2020 metų sausio pabaigoje Lietuva ir Lenkija sutarė priskirti po vieną savo karinių brigadų NATO štabui Lenkijoje, kad galėtų paprasčiau vykdyti bendras pratybas. Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui tada Vilniuje pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai, o brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio. „Tai leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse. Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – tada sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak). Tuometis Lietuvos ...
  • Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti

    2022-12-10Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti
    Jau rašėme apie tai, kad Savivaldybės administracijai pakvietus visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti, buvo sulaukta gana didelio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojų aktyvumo siūlant savo idėjas. Iš viso įgyvendinti buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Neseniai užbaigtas projektas Antanavo seniūnijoje. Antanavo seniūnas A. Urbonas džiaugiasi, kad gyvenvietėje atsigauna verslai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Antanavo seniūnas Artūras Urbonas sakė, jog šios seniūnijos gyventojai pasiūlė dviejų projektų idėjas, o finansavimą gavo viena iš jų, kuria buvo siekiama sukurti Antanavo dvaro parke papildomą aktyvaus laisvalaikio erdvę. Dabar šioje ...
  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...
  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...
  • Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?

    2022-12-04Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?
    Kenny Eliason, Unsplash nuotrauka. Dantų implantavimas yra vienas iš efektyviausių būdų norint atstatyti prarastus dantis. Tinkamai atkurti dantys kartu atkuria ne tik efektyvią kramtymo funkciją, bet ir estetiškai atrodančią šypseną. Be to, procedūros rezultatai – ilgalaikiai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, leisiantys tinkamai pasiruošti implantacijai. Aptariamas ir pooperacinis laikotarpis. Pasiruošimas implantavimui Dažnai dėl informacijos stokos gali kilti stresas, nerimas ar kiti ne itin malonūs jausmai. Prieš pasiryžtant implantavimui, patariama ne tik įvertinti procedūros eigą, trukmę, bet ir atsižvelgti, kokia dantų implantacijos kaina. Skyrus pakankamai laiko ir tinkamai įvertinus visus operacijos aspektus bei asmeninius poreikius, galima pradėti ruoštis procedūrai. Keli naudingi patarimai: ...
  • Ar beprisimename?

    2022-12-03Ar beprisimename?
    Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas kvietė prisiminti miestą ir mus pačius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Koks mūsų miestas buvo praėjusiame amžiuje – tarsi neseniai, tik prieš dešimtmečius, tačiau daugelio dalykų dabartinė karta tiesiog nežino. Prisiminti ir priminti – tam buvo skirta fotografijų paroda „Kapsukas (Marijampolė) 1970– 1989“. Jos autoriai – fotografai, žurnalistai Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas miestą, kaip ir kitus objektus, fotografavo nuo vaikystės, besimokydami šio amato paslapčių iš vyresniųjų kolegų. Sumanymas kilo ne dėl nostalgijos sovietmečiui (parodoje šis laiko tarpsnis), bet norint parodyti, koks buvo miestas, teigė abu autoriai. „Marijampolė gražėja, keičiasi. Bet – galima tai priimti kaip komplimentą, kaip ...
  • Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?

    2022-12-03Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?
    Jana Sabeth, Unsplash nuotrauka Vis daugiau žmonių atsižvelgia į gamtos taršos problemą, todėl stengiasi keisti kasdienius įpročius. Dažnai kartojama – svarbu vengti plastiko naudojimo, naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau kur kas daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir elementarios buitinės atliekos. Tinkamam jų apdorojimui yra skirtas ne vienas įrenginys. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai ir talpos. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama, kada geriau rinktis valymo įrenginius, o kada – talpas. Valymo įrenginiai Buitinėse nuotekose gausu azoto ir fosforo, kurie patekę į aplinką neigiamai veikia gamtą. Dėl šios priežasties svarbu pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai apdorojamos. Norint įsigyti nuotekų įrenginius, svarbu atsižvelgti į sklypo plotą ir galimybes ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.