Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino.

Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka

Jaunesniems yra ko pasimokyti

Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai.

– Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami veiklose jie turi galimybių įgyti specifinių žinių, kurios praverstų bet kuriame darbe. Valdybos nariai pasiskirstę veiklos sritis: vieni atlieka konkrečius darbus, kiti moka daryti viską, kažkas tiesiog kuria atmosferą arba rašo projektus. Mūsų darbo laukas platus, esame Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos stebėtojai, į nacionalines platformas vykstame atstovaudami, mūsų valdybos nariai yra Marijampolės jaunimo reikalų taryboje, aš esu nacionalinės jaunimo reikalų tarybos narė, – pasakojo R. Bogužaitė.

Ši Marijampolėje veikianti jaunimo organizacija užsiima projektine veikla ir rengia įvairias vietines iniciatyvas, kurios laviruoja tarp pramogų, sveikatos, sporto, politikos ir kultūros temų.

Raimonda sako, kad valdyboje nėra labai jauni žmonės, jie dažniausiai turi darbus, bet norėdami save išbandyti vis kitoje srityje dar aktyviai dalyvauja organizacijoje. Kad nenusibostų, veiklos kaitaliojamos. „Aš pati irgi organizacijoje esu seniai, bet veikiu vis ką nors kito. Dabar mano sritis – projektų paraiškų rašymas. Taip jau tapo įprasta, kad 10 metų gyvenu per dvi vietas, tarp sostinės ir Marijampolės. Kiekvieną savaitgalį grįžtu į čia. Kodėl tai darau? Tiesiog noriu kažką nuveikti, palikti po savęs“, – prisipažįsta mergina.

R. Bogužaitės savo kūrybinę ir jaunatvišką energiją realizuoja labai plačiai, ji yra Vilniaus universiteto doktorantė, dirba VU Fizinių ir technologijos mokslų centre, taip pat laboratorijoje ir dar su patentais. O mūsų mieste ji moko chemijos Profesinio rengimo centro 9 ir 10 klasių gimnazistus, taip pat yra Marijampolės kultūros centro projektų vadovė. Ir šalia viso šito – savanoriška veik-la jaunimo organizacijoje.

„Jaunimas YRA“ skatina jaunus žmones būti veiklius, keistis žiniomis ir tobulinti savo įgūdžius vykdant socialiai atsakingus ir bendruomeniškumą skatinančius projektus. Pandemija šiuos uždavinius padarė labai sudėtingus.

Teko suktis iš padėties

Iki pandemijos jaunimas į veik-las eidavo, kad galėtų pabendrauti, susirasti draugų, pabūti kartu ir ieškodami įdomesnio laisvalaikio. Ir staiga visa tai prapuolė, nes dėl karantino visas gyvenimas praktiškai persikėlė į kompiuterį – ir mokslai, ir darbai. „Buvo tikrai sunku. Reaguodami į situaciją mes ėmėme rengti „online“ sesijas su psichologe, jos klausdami, kaip pakelti motyvaciją. Labai gelbėjo, kad buvome iš anksto numatę nagrinėti emocinės sveikatos temas, tai padėjo ir nariams, ir visiems kitiems.“

Teko staigiai sugalvoti, kaip pakeisti renginius, nes negalėjai tiesiog jų atsisakyti, kadangi buvo pasirašyti projektai, susitarimai. „Pergalvojome, kaip visa tai perkelti į nuotolį. Iš to streso, ekstremalios padėties gimė labai gerų idėjų. Viena tokių – projektas „Šauk klausimą psichologui“, kai psichologei virtualiai galėjo visi norintys užduoti klausimų. Idėja pateisino lūkesčius, ją tęsiame iki šiol. O pavyko todėl, kad gyvai ne visi drįstų paklausti, ir manau, kad be nuotolinio nebūtume tiek surinkę dalyvių. Taigi iššūkis buvo kūrybiškai išspręstas“, – pasakojo Raimonda.

Sumanymai, gimę tada, aktualūs ir šiandien

Pasak jos, panašu, kad pandemija rudenį grįš, bet faktas, kad dabar jau daugelis turi patirties su tuo dorotis. „Pradžioje visiems buvo sunku, bet mums šiek tiek lengviau, nes jau turėjome patirties dirbti nuotoliu. Šitą organizaciją įkūrėme prieš 8 metus, rudenį sukaks 9-eri. Tai buvo mano pirmi studijų metai, pradėjau važinėti iš Vilniaus, taip pat kiti nariai nebūdavo čia kasdien. Mūsų idėja buvo paskatinti jaunus žmones kurti regionui ir po studijų grįžti čia, todėl stengėmės dirbti lanksčiau. Tada ir pradėjome kai ką veikti nuotoliu. Valdybos posėdžiai, aišku, vykdavo gyvai, bet teko padirbėti ir „online“, – prisimena Raimonda.

Taigi pandemija paskatino kūrybiškumą, reikėjo kažką sugalvoti, kaip suktis esant naujoms aplinkybėms. Taip ir švietimo įstaigos išmoko dirbti nuotoliu, susipažino su IT galimybėmis. „Mes buvome priversti kažką sugalvoti ir sugalvojome. Taip iš viso to pasimokėme, kad ir šiandien, kai kuriame naujus planus, apmąstome ir kitą, atsarginį variantą. O temos, geros idėjos, kurios gimė tuo laiku, tebegyvuoja.“

Galimybė visiems būryje smagiai pašokti buvo atgaivinta po kelerių metų pertraukos.

Labai daug klausytojų subūrė nuotoliniai seminarai apie autizmą ir Dauno sindromą. O geriausia tai, kad išlieka ir jų įrašai, kuriuos internete galima žiūrėti vėliau. Buvo net taip, kad nagrinėjant temas apie lytiškumą, lytinį ugdymą, sulaukta klausimų, ar bus paskelbtas įrašas, nes kai kurie žmonės nenorėjo ar nedrįso dalyvauti, užduoti klausimų tiesioginės transliacijos metu.

Iš tos pačios būtinybės sugalvoti kažką naujo susikūrė ir organizacijos kanalas muzikos klausymosi internetu platformoje „Spotify“ – taip atsirado galimybė įrašinėti tinklalaidžių ciklą. Kita tada gimusi puiki idėja – „Kinas ant ratų“. To, pasak Raimondos, irgi nebūtų atsiradę be karantino. Per karantiną žiūrovai iš savo automobilių stebėjo porą filmų, o dabar mąstoma tai atgaivinti, bet viskas atsiremia į finansavimo stygių.

Kalbant apie finansinius dalykus Raimonda pripažino, kad mažuose miestuose, kai žmonėms per daug duodama nemokamų renginių, susiformuoja savotiška ydinga logika: „mokamai neisiu, bet jei nemokamas, tai renginys lievas“.

Jaunimas vis dar grįžta į Marijampolę

Organizacijos „Jaunimas YRA“ renginiai dažnai skirti ne tik jaunimui, o visai bendruomenei. Labai daug veiklų jaunimui siūloma nemokamai.

Pasak Raimondos, šiandien nacionaliniu mastu organizacijose mažėja narių, krenta jaunuolių motyvacija savanoriauti. „Kuo jaunesni ateina, tuo su jais sudėtingiau. Jiems greičiau viskas atsibosta, tampa neįdomu. Tas trumpalaikiškumas išaugęs daugelyje gyvenimo sričių.“ Visgi ji mano, kad su jaunąja karta viskas gerai, tik jie kitokie. O dirbant su jais labiausiai padeda jaunatviškas entuziazmas.

Organizacijoje „Jaunimas YRA“ renkasi įvairūs žmonės, o pagrindinis jos išskirtinumas, kad jaunimas vis dar grįžta į Marijampolę, ir ne visi galvoja, jog čia kaimas. „Mes bandome prisidėti prie to, kad situacija mieste pagerėtų, atsirastų jaunimui įdomesnio turinio veiklų, renginių, kurie būtų įdomūs, naudingi ir smagūs. Kas mūsų variklis? Ko gero, noras, kad miestui būtų geriau. Mūsų užtaisas – kūrybiškumas. Visgi čia nėra vien tik pramogos, kartais savanorystė panašiau į darbą, bet surandi prasmingų momentų, naudingų ir tau, ir kitiems“, – sako R. Bogužaitė.

Raimonda supranta, kad ne visi gali tai daryti, ne visi tam sutverti. O supratimas, kad pilietiškumas svarbus, kad reikia kažką atiduoti savo miestui, kol turi jėgų ir noro, ne visiems ateina. Visgi jaunimas labai nori duoti, bet kartais pritrūksta paskatinimo, patikėjimo jais, suteiktos galimybės prisiimti atsakomybę. Kūrybiškumo reikia visiems, tik kartu su tuo būtina ir atsakomybė.

Užtikrina veiklos tęstinumą

Vienas iš naujausių organizacijos renginių – praėjusią savaitę įvykęs primirštas „Move your body“ (liet. pajudink kūną) Rygiškių Jono gimnazijos stadione. Sumanytas dar 2016 m. ir dabar vėl atnaujintas susibūrimas visiems (net ir manantiems, kad nemoka) kartu pašokti sulaukė dėmesio.

Kitą mėnesį suplanuota Sporto naktis, kur galės pasivaržyti įvairių sporto šakų atstovai. Tai skiriama šiemet paskelbtiems Lietuvos jaunimo metams.

Raimonda su pasididžiavimu paminėjo birželį surengtą „Blind disco“ vakarėlį, kurtą su bendraminčių komanda: menininke R. Navickaite, V. Bukota, J. Lapinsku, A. Černiumi, M. Klusaičiu, D. Vakrinu, K. Sinsku, R. Kupčinskaite, A. Ramonu ir D. Mankevičiumi.

Ne vieno renginio idėjos daugiausia ir gimė per pandemiją. Ką toliau darys lyderiaujanti nevyriausybinė organizacija, vienijanti jaunimą savanorišku pagrindu, pasak Raimondos, galvojama, planuojama, o svarbiausia – bandoma „pramušti“ tokių idėjų, kurios dar nėra išpopuliarėjusios.

Kaip teigia R. Bogužaitė, šiandien nevyriausybinėms organizacijoms didžiausias iššūkis – narių kaita, greitas žmonių pasikeitimas. Kartais dėl to tampa sunku išlaikyti tęstinumą. „Mano buvimas ilgą laiką buvo užtikrinantis organizacijos veiklos tęstinumą. Nemažai kūrybiškumo reikia parengti veiklai naujus narius, mokyti ir supažindinti su reikalais“, – sako aktyvi marijampolietė.

Loreta AKELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Konstruktorius, brigados generolas Antanas Gustaitis. Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.