Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino.

Jaunesniems yra ko pasimokyti
Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai.
– Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami veiklose jie turi galimybių įgyti specifinių žinių, kurios praverstų bet kuriame darbe. Valdybos nariai pasiskirstę veiklos sritis: vieni atlieka konkrečius darbus, kiti moka daryti viską, kažkas tiesiog kuria atmosferą arba rašo projektus. Mūsų darbo laukas platus, esame Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos stebėtojai, į nacionalines platformas vykstame atstovaudami, mūsų valdybos nariai yra Marijampolės jaunimo reikalų taryboje, aš esu nacionalinės jaunimo reikalų tarybos narė, – pasakojo R. Bogužaitė.
Ši Marijampolėje veikianti jaunimo organizacija užsiima projektine veikla ir rengia įvairias vietines iniciatyvas, kurios laviruoja tarp pramogų, sveikatos, sporto, politikos ir kultūros temų.
Raimonda sako, kad valdyboje nėra labai jauni žmonės, jie dažniausiai turi darbus, bet norėdami save išbandyti vis kitoje srityje dar aktyviai dalyvauja organizacijoje. Kad nenusibostų, veiklos kaitaliojamos. „Aš pati irgi organizacijoje esu seniai, bet veikiu vis ką nors kito. Dabar mano sritis – projektų paraiškų rašymas. Taip jau tapo įprasta, kad 10 metų gyvenu per dvi vietas, tarp sostinės ir Marijampolės. Kiekvieną savaitgalį grįžtu į čia. Kodėl tai darau? Tiesiog noriu kažką nuveikti, palikti po savęs“, – prisipažįsta mergina.
R. Bogužaitės savo kūrybinę ir jaunatvišką energiją realizuoja labai plačiai, ji yra Vilniaus universiteto doktorantė, dirba VU Fizinių ir technologijos mokslų centre, taip pat laboratorijoje ir dar su patentais. O mūsų mieste ji moko chemijos Profesinio rengimo centro 9 ir 10 klasių gimnazistus, taip pat yra Marijampolės kultūros centro projektų vadovė. Ir šalia viso šito – savanoriška veik-la jaunimo organizacijoje.
„Jaunimas YRA“ skatina jaunus žmones būti veiklius, keistis žiniomis ir tobulinti savo įgūdžius vykdant socialiai atsakingus ir bendruomeniškumą skatinančius projektus. Pandemija šiuos uždavinius padarė labai sudėtingus.
Teko suktis iš padėties
Iki pandemijos jaunimas į veik-las eidavo, kad galėtų pabendrauti, susirasti draugų, pabūti kartu ir ieškodami įdomesnio laisvalaikio. Ir staiga visa tai prapuolė, nes dėl karantino visas gyvenimas praktiškai persikėlė į kompiuterį – ir mokslai, ir darbai. „Buvo tikrai sunku. Reaguodami į situaciją mes ėmėme rengti „online“ sesijas su psichologe, jos klausdami, kaip pakelti motyvaciją. Labai gelbėjo, kad buvome iš anksto numatę nagrinėti emocinės sveikatos temas, tai padėjo ir nariams, ir visiems kitiems.“
Teko staigiai sugalvoti, kaip pakeisti renginius, nes negalėjai tiesiog jų atsisakyti, kadangi buvo pasirašyti projektai, susitarimai. „Pergalvojome, kaip visa tai perkelti į nuotolį. Iš to streso, ekstremalios padėties gimė labai gerų idėjų. Viena tokių – projektas „Šauk klausimą psichologui“, kai psichologei virtualiai galėjo visi norintys užduoti klausimų. Idėja pateisino lūkesčius, ją tęsiame iki šiol. O pavyko todėl, kad gyvai ne visi drįstų paklausti, ir manau, kad be nuotolinio nebūtume tiek surinkę dalyvių. Taigi iššūkis buvo kūrybiškai išspręstas“, – pasakojo Raimonda.
Sumanymai, gimę tada, aktualūs ir šiandien
Pasak jos, panašu, kad pandemija rudenį grįš, bet faktas, kad dabar jau daugelis turi patirties su tuo dorotis. „Pradžioje visiems buvo sunku, bet mums šiek tiek lengviau, nes jau turėjome patirties dirbti nuotoliu. Šitą organizaciją įkūrėme prieš 8 metus, rudenį sukaks 9-eri. Tai buvo mano pirmi studijų metai, pradėjau važinėti iš Vilniaus, taip pat kiti nariai nebūdavo čia kasdien. Mūsų idėja buvo paskatinti jaunus žmones kurti regionui ir po studijų grįžti čia, todėl stengėmės dirbti lanksčiau. Tada ir pradėjome kai ką veikti nuotoliu. Valdybos posėdžiai, aišku, vykdavo gyvai, bet teko padirbėti ir „online“, – prisimena Raimonda.
Taigi pandemija paskatino kūrybiškumą, reikėjo kažką sugalvoti, kaip suktis esant naujoms aplinkybėms. Taip ir švietimo įstaigos išmoko dirbti nuotoliu, susipažino su IT galimybėmis. „Mes buvome priversti kažką sugalvoti ir sugalvojome. Taip iš viso to pasimokėme, kad ir šiandien, kai kuriame naujus planus, apmąstome ir kitą, atsarginį variantą. O temos, geros idėjos, kurios gimė tuo laiku, tebegyvuoja.“

Labai daug klausytojų subūrė nuotoliniai seminarai apie autizmą ir Dauno sindromą. O geriausia tai, kad išlieka ir jų įrašai, kuriuos internete galima žiūrėti vėliau. Buvo net taip, kad nagrinėjant temas apie lytiškumą, lytinį ugdymą, sulaukta klausimų, ar bus paskelbtas įrašas, nes kai kurie žmonės nenorėjo ar nedrįso dalyvauti, užduoti klausimų tiesioginės transliacijos metu.
Iš tos pačios būtinybės sugalvoti kažką naujo susikūrė ir organizacijos kanalas muzikos klausymosi internetu platformoje „Spotify“ – taip atsirado galimybė įrašinėti tinklalaidžių ciklą. Kita tada gimusi puiki idėja – „Kinas ant ratų“. To, pasak Raimondos, irgi nebūtų atsiradę be karantino. Per karantiną žiūrovai iš savo automobilių stebėjo porą filmų, o dabar mąstoma tai atgaivinti, bet viskas atsiremia į finansavimo stygių.
Kalbant apie finansinius dalykus Raimonda pripažino, kad mažuose miestuose, kai žmonėms per daug duodama nemokamų renginių, susiformuoja savotiška ydinga logika: „mokamai neisiu, bet jei nemokamas, tai renginys lievas“.
Jaunimas vis dar grįžta į Marijampolę
Organizacijos „Jaunimas YRA“ renginiai dažnai skirti ne tik jaunimui, o visai bendruomenei. Labai daug veiklų jaunimui siūloma nemokamai.
Pasak Raimondos, šiandien nacionaliniu mastu organizacijose mažėja narių, krenta jaunuolių motyvacija savanoriauti. „Kuo jaunesni ateina, tuo su jais sudėtingiau. Jiems greičiau viskas atsibosta, tampa neįdomu. Tas trumpalaikiškumas išaugęs daugelyje gyvenimo sričių.“ Visgi ji mano, kad su jaunąja karta viskas gerai, tik jie kitokie. O dirbant su jais labiausiai padeda jaunatviškas entuziazmas.
Organizacijoje „Jaunimas YRA“ renkasi įvairūs žmonės, o pagrindinis jos išskirtinumas, kad jaunimas vis dar grįžta į Marijampolę, ir ne visi galvoja, jog čia kaimas. „Mes bandome prisidėti prie to, kad situacija mieste pagerėtų, atsirastų jaunimui įdomesnio turinio veiklų, renginių, kurie būtų įdomūs, naudingi ir smagūs. Kas mūsų variklis? Ko gero, noras, kad miestui būtų geriau. Mūsų užtaisas – kūrybiškumas. Visgi čia nėra vien tik pramogos, kartais savanorystė panašiau į darbą, bet surandi prasmingų momentų, naudingų ir tau, ir kitiems“, – sako R. Bogužaitė.
Raimonda supranta, kad ne visi gali tai daryti, ne visi tam sutverti. O supratimas, kad pilietiškumas svarbus, kad reikia kažką atiduoti savo miestui, kol turi jėgų ir noro, ne visiems ateina. Visgi jaunimas labai nori duoti, bet kartais pritrūksta paskatinimo, patikėjimo jais, suteiktos galimybės prisiimti atsakomybę. Kūrybiškumo reikia visiems, tik kartu su tuo būtina ir atsakomybė.
Užtikrina veiklos tęstinumą
Vienas iš naujausių organizacijos renginių – praėjusią savaitę įvykęs primirštas „Move your body“ (liet. pajudink kūną) Rygiškių Jono gimnazijos stadione. Sumanytas dar 2016 m. ir dabar vėl atnaujintas susibūrimas visiems (net ir manantiems, kad nemoka) kartu pašokti sulaukė dėmesio.
Kitą mėnesį suplanuota Sporto naktis, kur galės pasivaržyti įvairių sporto šakų atstovai. Tai skiriama šiemet paskelbtiems Lietuvos jaunimo metams.
Raimonda su pasididžiavimu paminėjo birželį surengtą „Blind disco“ vakarėlį, kurtą su bendraminčių komanda: menininke R. Navickaite, V. Bukota, J. Lapinsku, A. Černiumi, M. Klusaičiu, D. Vakrinu, K. Sinsku, R. Kupčinskaite, A. Ramonu ir D. Mankevičiumi.
Ne vieno renginio idėjos daugiausia ir gimė per pandemiją. Ką toliau darys lyderiaujanti nevyriausybinė organizacija, vienijanti jaunimą savanorišku pagrindu, pasak Raimondos, galvojama, planuojama, o svarbiausia – bandoma „pramušti“ tokių idėjų, kurios dar nėra išpopuliarėjusios.
Kaip teigia R. Bogužaitė, šiandien nevyriausybinėms organizacijoms didžiausias iššūkis – narių kaita, greitas žmonių pasikeitimas. Kartais dėl to tampa sunku išlaikyti tęstinumą. „Mano buvimas ilgą laiką buvo užtikrinantis organizacijos veiklos tęstinumą. Nemažai kūrybiškumo reikia parengti veiklai naujus narius, mokyti ir supažindinti su reikalais“, – sako aktyvi marijampolietė.
Loreta AKELIENĖ