Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino.

Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka

Jaunesniems yra ko pasimokyti

Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai.

– Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami veiklose jie turi galimybių įgyti specifinių žinių, kurios praverstų bet kuriame darbe. Valdybos nariai pasiskirstę veiklos sritis: vieni atlieka konkrečius darbus, kiti moka daryti viską, kažkas tiesiog kuria atmosferą arba rašo projektus. Mūsų darbo laukas platus, esame Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos stebėtojai, į nacionalines platformas vykstame atstovaudami, mūsų valdybos nariai yra Marijampolės jaunimo reikalų taryboje, aš esu nacionalinės jaunimo reikalų tarybos narė, – pasakojo R. Bogužaitė.

Ši Marijampolėje veikianti jaunimo organizacija užsiima projektine veikla ir rengia įvairias vietines iniciatyvas, kurios laviruoja tarp pramogų, sveikatos, sporto, politikos ir kultūros temų.

Raimonda sako, kad valdyboje nėra labai jauni žmonės, jie dažniausiai turi darbus, bet norėdami save išbandyti vis kitoje srityje dar aktyviai dalyvauja organizacijoje. Kad nenusibostų, veiklos kaitaliojamos. „Aš pati irgi organizacijoje esu seniai, bet veikiu vis ką nors kito. Dabar mano sritis – projektų paraiškų rašymas. Taip jau tapo įprasta, kad 10 metų gyvenu per dvi vietas, tarp sostinės ir Marijampolės. Kiekvieną savaitgalį grįžtu į čia. Kodėl tai darau? Tiesiog noriu kažką nuveikti, palikti po savęs“, – prisipažįsta mergina.

R. Bogužaitės savo kūrybinę ir jaunatvišką energiją realizuoja labai plačiai, ji yra Vilniaus universiteto doktorantė, dirba VU Fizinių ir technologijos mokslų centre, taip pat laboratorijoje ir dar su patentais. O mūsų mieste ji moko chemijos Profesinio rengimo centro 9 ir 10 klasių gimnazistus, taip pat yra Marijampolės kultūros centro projektų vadovė. Ir šalia viso šito – savanoriška veik-la jaunimo organizacijoje.

„Jaunimas YRA“ skatina jaunus žmones būti veiklius, keistis žiniomis ir tobulinti savo įgūdžius vykdant socialiai atsakingus ir bendruomeniškumą skatinančius projektus. Pandemija šiuos uždavinius padarė labai sudėtingus.

Teko suktis iš padėties

Iki pandemijos jaunimas į veik-las eidavo, kad galėtų pabendrauti, susirasti draugų, pabūti kartu ir ieškodami įdomesnio laisvalaikio. Ir staiga visa tai prapuolė, nes dėl karantino visas gyvenimas praktiškai persikėlė į kompiuterį – ir mokslai, ir darbai. „Buvo tikrai sunku. Reaguodami į situaciją mes ėmėme rengti „online“ sesijas su psichologe, jos klausdami, kaip pakelti motyvaciją. Labai gelbėjo, kad buvome iš anksto numatę nagrinėti emocinės sveikatos temas, tai padėjo ir nariams, ir visiems kitiems.“

Teko staigiai sugalvoti, kaip pakeisti renginius, nes negalėjai tiesiog jų atsisakyti, kadangi buvo pasirašyti projektai, susitarimai. „Pergalvojome, kaip visa tai perkelti į nuotolį. Iš to streso, ekstremalios padėties gimė labai gerų idėjų. Viena tokių – projektas „Šauk klausimą psichologui“, kai psichologei virtualiai galėjo visi norintys užduoti klausimų. Idėja pateisino lūkesčius, ją tęsiame iki šiol. O pavyko todėl, kad gyvai ne visi drįstų paklausti, ir manau, kad be nuotolinio nebūtume tiek surinkę dalyvių. Taigi iššūkis buvo kūrybiškai išspręstas“, – pasakojo Raimonda.

Sumanymai, gimę tada, aktualūs ir šiandien

Pasak jos, panašu, kad pandemija rudenį grįš, bet faktas, kad dabar jau daugelis turi patirties su tuo dorotis. „Pradžioje visiems buvo sunku, bet mums šiek tiek lengviau, nes jau turėjome patirties dirbti nuotoliu. Šitą organizaciją įkūrėme prieš 8 metus, rudenį sukaks 9-eri. Tai buvo mano pirmi studijų metai, pradėjau važinėti iš Vilniaus, taip pat kiti nariai nebūdavo čia kasdien. Mūsų idėja buvo paskatinti jaunus žmones kurti regionui ir po studijų grįžti čia, todėl stengėmės dirbti lanksčiau. Tada ir pradėjome kai ką veikti nuotoliu. Valdybos posėdžiai, aišku, vykdavo gyvai, bet teko padirbėti ir „online“, – prisimena Raimonda.

Taigi pandemija paskatino kūrybiškumą, reikėjo kažką sugalvoti, kaip suktis esant naujoms aplinkybėms. Taip ir švietimo įstaigos išmoko dirbti nuotoliu, susipažino su IT galimybėmis. „Mes buvome priversti kažką sugalvoti ir sugalvojome. Taip iš viso to pasimokėme, kad ir šiandien, kai kuriame naujus planus, apmąstome ir kitą, atsarginį variantą. O temos, geros idėjos, kurios gimė tuo laiku, tebegyvuoja.“

Galimybė visiems būryje smagiai pašokti buvo atgaivinta po kelerių metų pertraukos.

Labai daug klausytojų subūrė nuotoliniai seminarai apie autizmą ir Dauno sindromą. O geriausia tai, kad išlieka ir jų įrašai, kuriuos internete galima žiūrėti vėliau. Buvo net taip, kad nagrinėjant temas apie lytiškumą, lytinį ugdymą, sulaukta klausimų, ar bus paskelbtas įrašas, nes kai kurie žmonės nenorėjo ar nedrįso dalyvauti, užduoti klausimų tiesioginės transliacijos metu.

Iš tos pačios būtinybės sugalvoti kažką naujo susikūrė ir organizacijos kanalas muzikos klausymosi internetu platformoje „Spotify“ – taip atsirado galimybė įrašinėti tinklalaidžių ciklą. Kita tada gimusi puiki idėja – „Kinas ant ratų“. To, pasak Raimondos, irgi nebūtų atsiradę be karantino. Per karantiną žiūrovai iš savo automobilių stebėjo porą filmų, o dabar mąstoma tai atgaivinti, bet viskas atsiremia į finansavimo stygių.

Kalbant apie finansinius dalykus Raimonda pripažino, kad mažuose miestuose, kai žmonėms per daug duodama nemokamų renginių, susiformuoja savotiška ydinga logika: „mokamai neisiu, bet jei nemokamas, tai renginys lievas“.

Jaunimas vis dar grįžta į Marijampolę

Organizacijos „Jaunimas YRA“ renginiai dažnai skirti ne tik jaunimui, o visai bendruomenei. Labai daug veiklų jaunimui siūloma nemokamai.

Pasak Raimondos, šiandien nacionaliniu mastu organizacijose mažėja narių, krenta jaunuolių motyvacija savanoriauti. „Kuo jaunesni ateina, tuo su jais sudėtingiau. Jiems greičiau viskas atsibosta, tampa neįdomu. Tas trumpalaikiškumas išaugęs daugelyje gyvenimo sričių.“ Visgi ji mano, kad su jaunąja karta viskas gerai, tik jie kitokie. O dirbant su jais labiausiai padeda jaunatviškas entuziazmas.

Organizacijoje „Jaunimas YRA“ renkasi įvairūs žmonės, o pagrindinis jos išskirtinumas, kad jaunimas vis dar grįžta į Marijampolę, ir ne visi galvoja, jog čia kaimas. „Mes bandome prisidėti prie to, kad situacija mieste pagerėtų, atsirastų jaunimui įdomesnio turinio veiklų, renginių, kurie būtų įdomūs, naudingi ir smagūs. Kas mūsų variklis? Ko gero, noras, kad miestui būtų geriau. Mūsų užtaisas – kūrybiškumas. Visgi čia nėra vien tik pramogos, kartais savanorystė panašiau į darbą, bet surandi prasmingų momentų, naudingų ir tau, ir kitiems“, – sako R. Bogužaitė.

Raimonda supranta, kad ne visi gali tai daryti, ne visi tam sutverti. O supratimas, kad pilietiškumas svarbus, kad reikia kažką atiduoti savo miestui, kol turi jėgų ir noro, ne visiems ateina. Visgi jaunimas labai nori duoti, bet kartais pritrūksta paskatinimo, patikėjimo jais, suteiktos galimybės prisiimti atsakomybę. Kūrybiškumo reikia visiems, tik kartu su tuo būtina ir atsakomybė.

Užtikrina veiklos tęstinumą

Vienas iš naujausių organizacijos renginių – praėjusią savaitę įvykęs primirštas „Move your body“ (liet. pajudink kūną) Rygiškių Jono gimnazijos stadione. Sumanytas dar 2016 m. ir dabar vėl atnaujintas susibūrimas visiems (net ir manantiems, kad nemoka) kartu pašokti sulaukė dėmesio.

Kitą mėnesį suplanuota Sporto naktis, kur galės pasivaržyti įvairių sporto šakų atstovai. Tai skiriama šiemet paskelbtiems Lietuvos jaunimo metams.

Raimonda su pasididžiavimu paminėjo birželį surengtą „Blind disco“ vakarėlį, kurtą su bendraminčių komanda: menininke R. Navickaite, V. Bukota, J. Lapinsku, A. Černiumi, M. Klusaičiu, D. Vakrinu, K. Sinsku, R. Kupčinskaite, A. Ramonu ir D. Mankevičiumi.

Ne vieno renginio idėjos daugiausia ir gimė per pandemiją. Ką toliau darys lyderiaujanti nevyriausybinė organizacija, vienijanti jaunimą savanorišku pagrindu, pasak Raimondos, galvojama, planuojama, o svarbiausia – bandoma „pramušti“ tokių idėjų, kurios dar nėra išpopuliarėjusios.

Kaip teigia R. Bogužaitė, šiandien nevyriausybinėms organizacijoms didžiausias iššūkis – narių kaita, greitas žmonių pasikeitimas. Kartais dėl to tampa sunku išlaikyti tęstinumą. „Mano buvimas ilgą laiką buvo užtikrinantis organizacijos veiklos tęstinumą. Nemažai kūrybiškumo reikia parengti veiklai naujus narius, mokyti ir supažindinti su reikalais“, – sako aktyvi marijampolietė.

Loreta AKELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?

    2022-12-20Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?
    Kiekviena šalis turi kažką įpatingo ir savito. Ne išimtis ir Lietuva. Jeigu keliaujate pas draugus į užsienį, greičiausiai norėsite jiems ką nors padovanoti. Geriausia dovana yra unikali to krašto dovana, dar geriau, jeigu ji būtų rankų darbo. Medžio raižiniai Lietuva turi nemažą natūralų miško plotą. Kadangi šalis turi daug miškų, daugelis menininkų ėmėsi medžio drožybos ir skulptūros. Sostinėje ir kitose šalies vietose galite rinktis medinį dekorą ir statulas. Kadangi medžio raižiniai yra puiki dovana, galite įsigyti raižinį, kuris primins apie geriausią laiką, kurį praleidote šalyje. Yra keletas raižinių, kuriuos galite pasirinkti iš šaukštų, dubenėlių ir įvairių tipų dėžučių. Lietuvių vaizdiniai vaizduojami vietinių ...
  • Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik…

    2022-12-19Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik...
    Ši autorė pirmą kartą savo kūrybą eksponuoja Marijampolėje – ir tokio žanro iki šiol nebuvome parodose matę. Kažką tai be abejo sužavės. Kitus nustebins. Gal – net papiktins (tačiau tai ne visada blogai). Ne vienas veikiausiai paklaus: o kam jai šito reikia? Pirmoji paroda Marijampolėje: Augusta Berta Klišytė (centre), modelis Kamilė ir fotografas Naglis Dzinga. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Nes Augustos Bertos Klišytės kūrybos paroda „Kūno tapyba: mitologinės būtybės“, atidaryta M. B. Stankūnienės menų galerijoje Kultūros centre, lankytoją nuveda į daugeliui mūsų mažai žinomus (juolab – tikrai neišbandytus) ieškojimų ir fantazijos bekraščius plotus… Pristatydama autorę parodų organizatorė Onutė Surdokienė pasidžiaugė, kad dvejus ...
  • Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?

    2022-12-19Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?
    Kurdami namų interjerą stengiamės, kad jis ne tik estetiškai atrodytų, bet ir turėtų praktinę naudą. Pavyzdžiui, šiltuosiuose kraštuose plytelės būna klojamos visose namų patalpose, nes jos savo vėsumu padeda ištverti karščius. Tuo tarpu mūsų krašte plytelės dažniausiai naudojamos vonios kambaryje ir virtuvėje, rečiau svetainėje ar židinio apdailai. Jos būna keraminės, natūralaus akmens, akmens masės, dekoratyvinės ir mozaikinės. Kokios plytelės labiau tinka vonios kambaryje? Vonios kambaryje labiausiai yra paklausios keraminės plytelės. Grindims geriau rinktis plyteles su įspaustomis rievėmis, kad jomis galėtumėte saugiai vaikščioti ir išvengti traumų. Plytelėms, kurios skirtos sienoms, slidumas nėra svarbus. Vonios kambaryje ant sienų įprastai klijuojamos šviesių spalvų plytelės, o ...
  • Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte

    2022-12-17Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį  ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte
    Konferencijos dalyvius skambia liaudiška daina pasveikino (iš kairės) E. Alenskaitė, D. Venckienė ir T. Mockevičius. Autoriaus nuotrauka Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste“. Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir draugijos leidžiamo žurnalo „Donelaičio žemė“ 30-metis. Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų „Donelaičio žemės“ numerių paroda. Ištrauka iš K. Donelaičio „Metų“ poemos „Žiemos rūpesčiai“ visus pasveikino draugijos ...
  • Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė

    2022-12-14Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui  Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė
    Šaulių sąjungos būstinėje Marijampolėje įvairių veiklų netrūksta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbant apie karą Ukrainoje dažnai akcentuojamas nekarinių struktūrų ir visuomenės vaidmuo ginkluoto konflikto atveju. Lietuvoje tokia yra šaulių organizacija, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tada jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šios organizacijos įkūrėjai ir idėjiniai vadai buvo Vladas Putvinskis bei Matas Šalčius. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo ...
  • Karybos ekspertas Egidijus Papečkys: „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“

    2022-12-14Karybos ekspertas Egidijus Papečkys:  „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“
    E. Papečkys socialiniuose tinkluose kasdien komentuoja karo Ukrainoje eigą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Karybos ekspertas, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, šias pareigas einantis nuo praėjusių metų sausio, yra vienas iš tų, kurie labai atidžiai seka Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Ir ne tik seka, bet nuo pat agresijos pradžios vasario 24-ąją kiekvieną dieną išsamiai ir labai profesionaliai juos komentuoja savo „Facebook“ paskyroje, kur turi apie 18 tūkstančių stebėtojų. Tai, kad jo, kaip šios srities eksperto, nuomonė domina ir užsienio žiniasklaidos atstovus, puikiai iliustruoja ir faktas, jog per tuos beveik dešimt karo Ukrainoje mėnesių jį kalbino apie 40 žurnalistų ...
  • Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina

    2022-12-14Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina
    Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Specialistai pripažįsta – žmogaus teisės vis dažniau tampa Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų taikiniu. Puolamos mažumos, tarp jų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Kremliaus propagandoje ukrainiečiai vaizduojami kaip eikvojantys šalies resursų vietos žmonių sąskaita. Tokie naratyvai pasakojami net tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. Nors propaganda, ypač dažnai kartojama, gali paveikti mūsų mąstymą ir skatinti kurstyti neapykantą kitoms grupėms – vis dėlto jai pasiduoti nereikėtų. Ne tik dėl to, kad apsaugotume Lietuvoje prieglobstį radusius ukrainiečius, bet ir save pačius. Neapykantos kurstymas – tai viešas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, ...
  • Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare

    2022-12-14Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare
    Didelį dėmesį Rusijos kare prieš Ukrainą vaidina ir žiniasklaida. Operatyvios ir teisingos bei tikslios informacijos pateikimas yra itin svarbus, nes priešas naudoja daugybę dezinformacijos būdų ir taip siekia iškreipti tikrąją padėtį. Apie tai, kad dezinformacija šiame kare yra galingas ginklas, susitikimuose su Lietuvos bei Latvijos žurnalistais Briuselyje kalbėjo Europos Parlamento (EP) spaudos atašė Jakobas Lolkas (Jacob Lolck). Jis savo pranešime detaliai išanalizavo, kokias dezinformacijos priemones naudoja Rusijos propaganda, kaip ta informacija yra manipuliuojama. Žurnalistai Europos Parlamente turi puikias sąlygas dirbti ir skleisti teisingą informaciją. Autoriaus nuotraukos Pasak jo, neseniai buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar ES piliečiai lengvai atpažįsta dezinformaciją. Paaiškėjo, kad ...
  • Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais

    2022-12-14Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais
    Dar 2020 metų sausio pabaigoje Lietuva ir Lenkija sutarė priskirti po vieną savo karinių brigadų NATO štabui Lenkijoje, kad galėtų paprasčiau vykdyti bendras pratybas. Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui tada Vilniuje pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai, o brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio. „Tai leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse. Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – tada sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak). Tuometis Lietuvos ...
  • Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti

    2022-12-10Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti
    Jau rašėme apie tai, kad Savivaldybės administracijai pakvietus visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti, buvo sulaukta gana didelio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojų aktyvumo siūlant savo idėjas. Iš viso įgyvendinti buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Neseniai užbaigtas projektas Antanavo seniūnijoje. Antanavo seniūnas A. Urbonas džiaugiasi, kad gyvenvietėje atsigauna verslai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Antanavo seniūnas Artūras Urbonas sakė, jog šios seniūnijos gyventojai pasiūlė dviejų projektų idėjas, o finansavimą gavo viena iš jų, kuria buvo siekiama sukurti Antanavo dvaro parke papildomą aktyvaus laisvalaikio erdvę. Dabar šioje ...
  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.