Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio
…vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai…
„Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip Žemė. O gal – kaip Paukščių takas. Jis visur esti. Jis keliauja po pasaulį, išskleidęs popierinius sparnus, ir nutupia ne tik Lietuvoje, bet ir Kanadoje, JAV, Ispanijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje“, – pasakojo šio žurnalo sumanytoja ir leidėja Luana Masienė, užsukusi į mūsų redakciją po kelionės į paštą. Iš čia vėl buvo išsiųsta dešimtys žurnalų jo tekstų, iliustracijų, fotografijų autoriams. O jų per visą laiką – beveik septynios dešimtys „Baltame kambaryje“ susibūrė. Skirtingų profesijų, išsilavinimo, amžiaus. Ankstesniuose numeriuose (dabar išėjęs septintas) yra buvę moksleivių darbų, savo nuolatines skiltis turi studentai bei garbaus amžiaus autoriai: tokie kaip vertėjas Jeronimas Brazaitis ar po rubrika „Aušrinės žemėlapis“ įsikūrusi Marija Aušrinė Pavilionienė…
Gal būtent autorių įvairovė ir lemia žurnalo nenuspėjamumą ir dėl tekstų, ir vizualine raiška, jau nekalbant apie pačios Luanos vizionieriškus regėjimus ir idėjas. Juk „Baltas kambarys“ pirmasis Lietuvoje surengė žurnale publikuotų dailininkų darbų parodą (Marijampolėje) ir tik vėliau šią idėją perėmė ir žurnalas „Nemunas“… Be to, kaip prieš metus minėjo viena bakalauro darbą apie lietuvišką spaudą rašanti studentė, tai – vienintelis kultūrinis žurnalas, turintis tris savo pateikimo formas: įprastą popierinę, svetainę baltaskambarys.com ir ISSUU nemokamą formatą.
Dabar Luana Masienė atvyksta keletą kartų per metus iš Nyderlandų tam, kad apkeliautų su savo „Baltu kambariu“ Lietuvą – kad žinia kuo plačiau sklistų. Ir, pasirodo, nereikia rėkiančių reklamų ar nupirktų straipsnių apie reiškinį, kuris kalba apie save pačios kūrėjos ir ją palaikančiųjų lūpomis. Lygiai su tokiu pat atsidavimu ir užsidegimu po Lietuvą keliaudavo ir žurnalą „Naujoji Romuva“ pristatydavo Luanos labai vertinamas filosofas Andrius Konickis, iki pat mirties 2021 metais tęsęs Juozo Keliuočio 1931 metais įsteigto šio žurnalo epopėją…
Taip ir tiesia Luana tiltus tarp miestų ir miestelių, supažindindama skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančius kūrėjus vienus su kitais per jų darbus. Taip marijampoliečių (esamų ar buvusių) Egidijaus ir Jolitos Bičkų, Marijaus Balčiaus, Žilvino Bražuko, Kornelijos Skarolskytės, Kamilės Kevėnaitės, Aurelijaus Langvinio darbai, Vytenio Skroblo, Jurgos Žiugždienės, Artūro Kaminsko, Manto Bukotos, Andriaus Narvičiaus bei Laumės Lunarios fotografijos, Ievos Kazlauskaitės ir Rasos J. tekstai atsiduria kitų kūrėjų ar skaitytojų namuose – Tauragėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Rokiškyje, Zarasuose, Kaune, Vilniuje, Birštone ir kitur. Ir tada atrodo, kad 106 puslapiuose telpa visas pasaulis: štai ir šią vasarą Marijampolės kultūros centre savo parodą atidariusio Laimio Urbono iš Čikagos darbai yra buvę šeštajame žurnalo numeryje, o Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje eksponuojamos Audronės Petrašiūnaitės parodos meno kūrinys yra puošęs penktojo numerio titulinį puslapį…
Lina VOLUNGYTĖ