AD

Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“.

Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides

Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, susidaro ledo tiltai arba tiesiog prišąla lango varčia prie rėmo, to­dėl būstų šeimininkai savo pini­gais pradeda ne tik šildyti kiemą, bet ir pažeidžia lango izoliacines savybes.
Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad be­lieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes, kokybiškas tarpines, kurios nereikalauja jokios priežiūros ir pasižymi puikiomis izoliacinėmis savybėmis.

Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis Q-LON poliuretano tarpinėmis

Q-LON tarpinėms suteikia­ma 5 metų garantija, tačiau savo izoliacinių savybių jos nepraran­da daugiau nei 20 metų. Šioms tarpinėms nereikia jokios papildomos priežiūros per visą eksploata­cijos laikotarpį. Tarpinės atsparios ultravioleti­niams saulės spinduliams, šalčiui, karščiui, cheminiams valikliams. Q-LON tarpinės sudarytos iš po­liuretano putų ir apgaubtos karbo­nu – tai užtikrina ilgaamžiškumą.
Vokiškos „Schlegel Q-LON“ tarpinės pagamintos naudojant unikalų medžiagų derinį, turi puikią „atmintį“ – suspaustos grįžta į savo pradinę formą, jų neveikia temperatūros svyravi­mai, grybeliai, UV spinduliai ar ozonas. Laikui bėgant Q-LON tarpinės puikių savybių nepra­randa net ir po 300 000 langų ar durų atidarymo ir uždarymo ciklų jos dirba taip, kaip dirbusios.

Įleiskime šviežio oro su AIR-BOX vožtuvais

Per atdarus langus, lengvai patenka dulkės, triukšmas, vabzdžiai ir vagys. Šaltuoju laikotarpiu atidarius langą vertikaliai, iškart prarandame šilumą. O nevėdinant patalpų susiduriame su kita problema, pelėsio atsiradimu ir langų rasojimu. Norint išvengti langų rasoji­mo, pelėsio, reikalinga natūrali ventiliacija. Dėl drėgmės pertekliaus ir prastos ventiliacijos, patalpose atsiranda pelėsis, grybelis, pradeda kauptis bakterijos. Dėl patalpose sumažėjusio deguonies kiekio atsiranda sveikatos problemų. Neišvėdintos patalpos turi įtakos ir miego kokybei. Medi­niai langai kvėpuoja, o plastiki­niai – ne. Išeitis – ventiliaciniai vožtuvai AIR-BOX.
Nemokamai, atvyks pas jus specialistas, patikrins jūsų langų sandarumą, tarpinių nusidėvėjimą, lango varčios mechanizmą, pakonsultuos, patars ir suskaičiuos darbų sąmatą. O atvykę mūsų meistrai, jums pakeis langų tarpines, sureguliuos langą, išvalys ir suteps judančias metalines lango konstrukcijas. Ir jūsų langai jums vėl tarnaus kaip nauji dar 20 ir daugiau metų.
Užsisakiusiems paslaugą trijų ir daugiau langų remontą iki rugpjūčio 31 d. bus taikomos individualios nuolaidos. Kuo daugiau langų, tuo daugiau gausite nuolaidų.

Tel.: 8 606 93229 ir 8 604 24268.
www.remvalus.lt
Daugiau informacijos tel.: 8 604 24268, 8 606 93229.

Užs. 957.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

    2018-06-26Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono
    Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...
  • Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

    2018-06-26Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)
    Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...
  • „Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)

    2018-06-26„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)
    Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...
  • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

    2018-06-26Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje
    Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-19Eksperto komentaras
    Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...
  • Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

    2018-06-19Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką
    Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...
  • Žemės likimas – planetos piliečių rankose

    2018-06-19Žemės likimas – planetos piliečių rankose
    Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...
  • Kviečia parodos

    2018-06-12Kviečia parodos
    Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...
  • Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

    2018-06-12Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“
    Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...
  • Belėkdama trumpam nutūpė…

    2018-06-05Belėkdama trumpam nutūpė...
    Ne bet kas, o Poezijos paukštė, kuri gegužę skrisdama per Lietuvą tradiciškai nusileido Zomčinėje, poeto Anzelmo Matučio gimtinėje. Minint poeto 95-ųjų gimimo metinių sukaktį čia jau dvidešimt trečią kartą vyko vaikų poezijos šventė: festivalis ir konkurso „Moksleivių kūryba Tėvynei # 100“ baigiamoji dalis. Dalyvauti konkurse buvo kviečiama nuo kovo, o dabar ne tik susumuoti rezultatai, bet ir išleista taip pat pavadinta rinktinė. Šventę tradiciškai organizuoja VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Šventės mecenatas – „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, yra visas būrys rėmėjų, kurių dėka buvo galima ne tik ...
  • Skambėjo miestas ir dar toli aplink…

    2018-06-05Skambėjo miestas ir dar toli aplink...
    Visą praėjusio šeštadienio popietę orą ir pačios vasaros pradžios padangę drebino muzikos pliūpsniai: geriausi šalies orkestrai suvažiavo į Lietuvos kultūros sostinę, į didelę fiestą. Tie, kas pasirinko ne daržą ar paežerę, tikrai nepasigailėjo. Nes išgirdome ir pamatėme elitinius šio žanro muzikos kolektyvus, kiekvieno pasirodymą puošė šokėjų viražai… Pamarširavę J. Basanavičiaus aikšte ir aplinkinėmis gatvelėmis orkestrai parodė savo individualias programas, o kol gausūs kolektyvai keitė vienas kitą, smagiai savo (ir daugybės neįprastų instrumentų) galimybes demonstravo grupė „Rit-mas kitaip“. …Koncertą, trukusį kone tris valandas, pradėjo legendinis „Trimitas“ su fantastiška šokėjų grupe, tačiau šis kolektyvas tikrai neužgožė vėliau pasirodžiusių. Ypač smagu, kad daugelyje kolektyvų ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-05Eksperto komentaras
    Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE. – Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti? – Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia ...
  • Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

    2018-06-05Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai
    Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia ...
  • Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi

    2018-05-29Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi
    Jau ketvirtą vasarą į Vytauto parką kviečia garsiniai teatralizuoti pasakų skaitymai „Po saulėtu dangum“ mažiesiems marijampoliečiams. Kaip ir ankstesniais kartais, juos rengia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro darbuotojai, taip pat šiemet prisijungė ir suaugusiųjų biblioteka. Skaitomos pačios įdomiausios pasakos ar istorijos, žaidžiami žaidimai ir sprendžiamos užduotys. Į pirmą susitikimą praėjusį ket-virtadienį susirinko daug įvairaus amžiaus vaikų ir jų tėvelių, senelių. Vieni įsitaisė ant sėdmaišių, kitiems įdomiau buvo viską stebėti užlipus ant medinių žaidimų aikštelės statinių – juk parke tiek erdvės, kad vieni kitiems nei klausytis, nei žiūrėti netrukdo. Visi nuščiuvo išgirdę muziką – šoko Meno mokyklos ...
  • Marijampolės menų mokykla – regiono kultūros proceso dalis

    2018-05-29Marijampolės menų mokykla – regiono kultūros proceso dalis
    Gegužės 22 d. Marijampolės kultūros centre įvyko Marijampolės meno mokyklos baigimo diplomų įteikimo šventė. Diplomus arba kitaip neformaliojo švietimo pažymėjimus tądien atsiėmė šiemet meno mokyklą baigę 80 mokinių: 42 Muzikos skyriaus, 20 Choreografijos skyriaus ir 18 Dailės skyriaus absolventų. Kultūros centro fojė buvo eksponuojami mokinių baigiamieji darbai, bet tik paveikslai, nes skulptūras atvežti buvo per daug sudėtinga, ypač todėl, kad paroda tebuvo vienadienė. Bet kokiu atveju miesto visuomenė galėjo susidaryti įspūdį, ką kuria jaunieji menininkai, pasirinkę dailės studijas mūsų mieste. Ne vienas, sveikindamas abiturientus, minėjo, kad jiems garbė baigti meno mokyklą šiais – Valstybės atkūrimo 100-mečio ir Marijampolės, kaip Lietuvos kultūros ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.