
Kęstutis ŠUKEVIČIUS
Prisirpo vyšnios Suvalkijoj
Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,
Šešupėj braidžioja vaikai…
Gerai, kad lietūs vis palijo –
Žali dar gojai ir laukai.
Bet liepą keičia jau rugpjūtis,
Rudens alsavimą jauti
Ir vasaros pritvinkę krūtys,
Jau rodo – pabaiga arti.
Vėl liūdesys aplanko širdį,
Kažkur lyg spaudžia, neramu,
Bandai nuo žemės atsispirti
Lyg neturėtumei namų.
– – – – – – – – – – – –
Nuskintos vyšnios Suvalkijoj,
Raudoni tarp šakų lašai…
Išblėso ugnyje žarijos –
O Tu laiškų man nerašai…
Edmundas VENSLOVA
Nėra šalies brangesnės
Nėra šalies, brangesnės už Tėvynę,
Kur ošia mums miškai didinga protėvių kalba,
Kur sakmės girdis didvyrių kalneliuos,
Kad pats švenčiausias vardas – LIETUVA.
Čia giesmės vyturių pavasario arimuos,
Čiurlenimas upelių, ievų žydėjimas baltai,
Artojų prakaitu aplaistyta gimtoji žemė,
Lietuviui kiekvienam brangi bus amžinai.
Sesučių godos, įaustos margaspalvėj juostoj,
Audimų raštuose lininiuos – meilė ir daina,
Parimę kryžiai, pakelių smūtkeliai tylūs –
Lietuvių vargas, džiaugsmas ir vilties malda.
Šalie mana, legendom, mitais apipinta,
Kapų ramybėj glūdi tavo aidas praeities,
Čia mūsų žemė, čia Tėvynė mūsų,
Pilna gerumo, meilės ir šviesios vilties.
Mylėk, lietuvi, brangią gimtą žemę,
Atmink mūs karžygius – narsius, garbius.
Gražesnės vietos dideliam, margam pasauly
Nėra už Lietuvą. Nebuvo ir nebus.