Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos.

Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai.

Bendrai daug nuveikta

Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, konferencijose) galės dalyvauti specialiųjų poreikių turintys žmonės. Redos BRAZYTĖS nuotraukos

Valei Klesevičienei pristačius svečius renginio dalyvius pasveikino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorius Antanas Pileckas, akcentavęs Suvalkų muziejaus ir Savivaldybės administracijos dalyvavimo šiame projekte svarbą. Jis dėkojo įvairių sričių šalies institucijų specialistams, kurie padėjo rinkti medžiagą apie Aleksandros ir Andriaus Bulotų šeimą, prikelti jų namus naujoms veikloms – kartu su muziejaus komanda atliktas milžiniškas darbas. Jo dėka Bulotų namai turėtų tapti dar vienu kultūrinės veiklos centru Marijampolėje. Taip pat galvojama apie būsimus projektus.

Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis šį projektą įvardijo kaip vieną didžiausių investicijų mieste ir dėkojo Marijampolės bei Suvalkų krašto muziejams, suvienijusiems pastangas. „Dar tikrai ne viskas atrasta ir ištyrinėta, tad linkiu, kad veikla su šiuo projektu nesibaigtų – jo sėkmė tegul skatina nesustoti“.

„Tai buvo labai gerai apgalvota „santuoka“… – taip apie bendrą projektą sakė Suvalkų muziejaus direktorius Ježis Bžozovskis.

Apie tai, kad „jau yra minčių apie naują projektą“, kalbėjo ir Suvalkų muziejaus direktorius Ježis Bžozovskis (Jerzy Brzozowski), pasidžiaugęs pirmojo bendro projekto sėkme. „Tai buvo gerai apgalvota „santuoka“, kurios dėka abi pusės daug laimėjo. Dauguma renginių buvo Marijampolėje, mes juose dalyvavome. Mums svarbiausias dalykas, kad realizuodami projektą pirmą kartą istorijoje surengėme Vilniaus dailininko Stanislavo Bohušo Sestšencevičiaus kūrybos parodą: pas save, pas jus ir Vilniuje“.

Apie projektą

Išvardinti visa, kas ir kaip buvo daroma, reikėtų daug laiko (ne veltui turintieji panašios patirties stebėjosi, kad projektas įvykdytas vos per pusantrų metų – tokiems darbams prireikia ir kelerių…). Jurgita Jasevičienė pasistengė labai koncentruotai pristatyti tikslus ir nuveiktus darbus.

Svarbiausias tikslas – auginti turizmo potencialą regione, atskleidžiant dviejų pasienio miestų (Marijampolės ir Suvalkų) kultūros paveldą XX a. pirmosios pusės kontekste. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus siekis ir tikslas – įveiklinti advokato, aktyvaus visuomenės veikėjo And­riaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namus, kad lankytojai čia galėtų rasti ne tik ekspozicijas, bet ir dalyvautų veiklose, padedančiose pažinti tą istorinį Lietuvos laikmetį, kai šie šviesuoliai čia gyveno, pajustų namų atmosferą, patys būtų ne tik klausytojai, bet ir dalyviai.

Ekspozicijos tikslas – per Bulotų šeimos gyvenimą papasakoti apie praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) miestiečių, inteligentų gyvenimo būdą, to laiko aktualijas, miestietiškos gyvensenos ypatumus. Tai moderniausių technologijų pagalba atskleis keletas temų: pastato istorija, Bulotų šeimos gyvenimas, visuomeninė bei kultūrinė veikla, miestiečių buities kultūra, Bulotų ir rašytojos Žemaitės draugystė. Viskas pritaikyta neįgaliesiems, regėjimo ar klausos negalią turintiems lankytojams, informacija parengta ir lenkų bei anglų kalbomis.

Projektas sudarė galimybę atnaujinti ir muziejaus interneto svetainę, joje galima rasti visą reikalingą informaciją apie muziejų ir jo padalinius, ekspozicijas, paslaugas bei renginius. Būtent renginiai užima itin svarbią vietą. Projekto pristatymas bei konferencija – jau dešimtasis renginys, o kartu su partneriais jų buvo 15.

Tai paskaitų ciklai „XX a. pirmosios pusės Lietuvos politinis ir teisinis kontekstas“, „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ (rasta sąsajų su rašytojomis Marija Konopnicka ir Žemaite) bei parodos, sukurta edukacinė programa su tarpukario patiekalų degustacija „Arbatėlė Bulotų namuose“, adaptuota ir lenkų kalba. Ši programa bus tęsiama.

Projekto vadovė pabrėžė, kad buvo daug iš šalies nematomo, svarbaus ir laikui imlaus darbo: medžiagos rinkimo, bendravimo su specialistais ir medžiagos pateikėjais. Už geranoriškumą ir bendradarbiavimą Jurgita Jasevičienė padėkojo daugeliui žmonių bei institucijų atstovams.

Konferencija

Svarbus baigiamojo renginio akcentas – konferencija „XX a. pirmos pusės miestietiško gyvenimo atspindžiai“, savaip apibendrinusi viso projekto veiklas.

Menotyrininkas, architektas dr. Marius Daraškevičius, ne kartą dalyvavęs Bulotų namuose vykusiuose renginiuose, konsultavęs, kalbėjo apie kasdienybės atspindžius pasiturinčių miestiečių namų aplinkoje XX a. pirmoje pusėje (Bulotų šeimos pavyzdžiu). Šį kartą – apie butus ir namus, kuriuose ši šeima gyveno Vilniuje, Marijampolėje, vasarnamį Putriškėse.

Apibendrindamas M. Daraškevičius sakė, kad Bulotų būstams būdingas to meto „modernus racionalumas“. Pateikęs nemažai vizualiosios medžiagos pranešėjas vis dėlto apgailestavo, kad jos nėra daug (Kęstučio gatvėje buvęs Bulotų namas neišliko, nėra ir nuotraukų) – belieka viltis, kad susitelkus dar bus atrasta ir naujų dalykų.

Dr. Lina Preišegalavičienė įdėjo daug pastangų kuriant Bulotų namų interjerą ir apie tai įdomiai pasakojo.

Vytauto Didžiojo universiteto menotyros katedros docentės dr. Linos Preišegalavičienės paskaitos tema „Bulotų namų interjeras tarpukario Lietuvos kultūrinio tapatumo kontekste“. Su šia pranešėja buvo daug konsultuojamasi, didelį darbą ji atliko kuriant Bulotų namų interjerą, parenkant detales. „Autentiškų eksponatų nedaug, todėl interjerui daiktus rinkomės taip, kad jie nebūtų tik eksponatai – kad atspindėtų laikmetį, bet ir būtų naudojami. Patirtis – iš Lenkijos muziejų, kur praktiškumo daug. Interjere atmintį galima ne tik atkurti, bet ir sunaikinti ar perkurti… Iš to, kas išlikę negausiose nuotraukose, reikėjo ir paspėlioti, koks tas interjeras buvo.

Vienoje nuotraukoje Andrius Bulota bibliotekoje: matome, kad ji gausi, tačiau nei čia, nei kitur neužfiksuota, kad namuose būtų kas nors kolekcionuojama. Atkuriame interjerus remdamiesi mažomis detalėmis: tarkime, pagal tapetų gabalėlį nuotraukoje spėliojame, ką reikėtų pirkti, visada daug vietos interpretacijai.“ Pranešėja sakė, kad muziejininkai žino, kokie sudėtingi šie dalykai ir stengiasi išspręsti užduotis, bendraudami su kitų sričių specialistais. Labai įdomiai pranešėja atskleidė, kaip konkrečiai buvo dirbama kuriant Bulotų namų interjerą, pateikė tai plačiame kontekste. „Ačiū, kad domitės tarpukario kultūros temomis“, – kalbėjo docentė.

Į baigiamąjį projekto renginį susirinko daug neabejingų žmonių.

Marijampoliečiai muziejininkai bendrauja ir su Istorinės LR Prezidentūros Kaune specialistais. Šį kartą dr. Ingrida Jakubavičienė skaitė paskaitą „Lietuvių visuomenės modernėjimo tendencijos XX a. pradžioje per Antano ir Sofijos Smetonų šeimos prizmę“. Pranešėja jau seniai gilinasi į tarpukario valstybės bei visuomenės veikėjų gyvenimą, yra parašiusi ne vieną knygą.

Šį kartą ji kalbėjo apie Smetonų šeimos gyvenimą, akcentuodama to meto bendras visuomenės nuostatas, visuomeninį aktyvėjimą, lietuvybės, o netrukus – ir nepriklausomybės siekius. Ir A. Smetona, ir A. Bulota tuo pat metu dalyvavo šioje veikloje, susitikinėjo su tais pačiais žmonėmis – kurį laiką ir gyvenimo būdas buvo panašus…

Prezidentūros istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė kalbėjo apie maisto kultūrą tarpukario miestiečių namuose. Maisto kultūra visada buvo bendros kultūros dalis, kaip ir visa kita ji keitėsi. Įtakos turėjo daug dalykų. 1918–1940 metais Lietuvoje augo miestai, mitybos įpročius, atsineštus iš kaimo, žmonės keitė – nors laikėsi ir senųjų, daugėjo produktų ir didėjo jų įvairovė. Šį laikotarpį galima pavadinti tikra namų ūkio pertvarka Lietuvoje. Pranešėja papasakojo daug įdomių dalykų – apie juos parašysime jau greitai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso dalyviai

    2022-07-30Paaiškėjo apšvietimo  konkurso dalyviai
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Konkurso paraiškos buvo priimamos iki liepos 15 dienos. Norint dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti 3 pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse buvo numatyta bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma – 2000 eurų, o verslo atstovams ji siekia 3000 eurų. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos reikalavo, kad apšviesto pastato fasadas aiškiai matytųsi nuo adreso gatvės ...
  • Keistuolis

    2022-07-29
    Dangaus skliautai jau raudo, paukščiai džiaugsmingai čirškė, sveikindami ramią ir vėsią aušrą. Boleslovas naktį sapnavo savo buvusį jaunystės draugą, kurio seniai nematė. Girdėjo, kad Petras, išėjęs į pensiją, persikraustė gyventi tarp miškų į seną, nedidelę sodybėlę – savo tėviškę. Uždaro būdo žmogui sunku buvo pritapti mieste. Žmonės jį vadino keistuoliu. Petras nematė to, ko matyti svetimai akiai nereikia, nekišo nosies ten, kur nereikia, nešnekėjo kas nepriklauso šnekėti. Nutarė jį aplankyti. Pasakęs žmonai, kad vyksta meškerioti ir įsidėjęs sumuštinį Boleslovas išvažiavo. Seniai knietėjo aplankyti draugą ir sužinoti, kaip jis laikosi. Važiuojant jam pasirodė, kad niekada nebuvo matęs tokios žydinčios, tokios saulėtos ...
  • Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!

    2022-07-28Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!
    Vasarai persiritus į antrąją pusę Kazlų Rūda visus muzikinių pojūčių ieškotojus kviečia į susitikimus dar neatrastose koncertinėse erdvėse. Visai netrukus, liepos 29 d. 19 val. skambės III tarptautinio R. Žigaičio menų festivalio koncertas Antanavo kaimo buvusiame spirito fabrike. Gros tarptautinių konkursų laureatų duetas Momir Novakovic (akordeonas, Serbija) ir Kiril Ogorodnikov (klasikinė gitara, Estija), koncerte skambės temperamentingosios tango ir sarsuelų melodijos. Na, o neįprastai erdvei specialiai pritaikytas apšvietimas papildys muziką ir dovanos nepamirštamą vakarą susirinkusiems. Taip pat pristatoma pirmą kartą Lietuvoje statoma Kazlų Rūdos SLOW arena, kuri bus sumeistrauta iš… šiaudų rentinių! Netoli automagistralės Via Baltica iškilsianti specialia technologija sutvirtinta koncertų salė ...
  • Kartu su migruojančiais paukščiais…

    2022-07-27Kartu su migruojančiais paukščiais...
    Po žurnalo pristatymo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Luana Masienė (antra iš kairės), šalia menotyrininkė Vilma Kilinskienė, rubrikos „Vilmos katiliukas“ autorė, rubrikos „Sondros karoliai“ autorė Sondra Simona (antra iš dešinės). Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio …vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai… „Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip ...
  • Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

    2022-07-27Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
    Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino. Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Jaunesniems yra ko pasimokyti Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai. – Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami ...
  • SUVALKIJOS VYTURYS

    2022-07-27SUVALKIJOS VYTURYS
    Kęstutis ŠUKEVIČIUS Prisirpo vyšnios Suvalkijoj Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,Šešupėj braidžioja vaikai… Gerai, kad lietūs vis palijo – Žali dar gojai ir laukai.Bet liepą keičia jau rugpjūtis, Rudens alsavimą jauti Ir vasaros pritvinkę krūtys,Jau rodo – pabaiga arti. Vėl liūdesys aplanko širdį, ...
  • Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“

    2022-07-27Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“
    Liepos 21 dieną Draugystės bibliotekoje atidaryta marijampolietės Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Šviesios naktys“. Parodos autorė neslepia dažniausiai tapanti naktimis. Draugystės bibliotekos nuotrauka Savo darbus septyniolika metų kaupusi Kristina Tamašauskienė pirmą kartą nusprendė juos parodyti ir kitiems miesto gyventojams. Akrilinių tapybos darbų kolekciją sudaro ryškių spalvų paveikslai, kuriuose atsispindi kalnų, jūros, laivų bei kiti spalvingi motyvai. Autorė teigia, svarbiausia – išdrįsti parodyti save, nebijoti atsiskleisti ir suprasti, kad daryti tai, ką nori, niekada ne per vėlu. Tapytoja sako, kad piešti pradėjo vaikystėje ir šis pomėgis išliko iki dabar. O kurti labiausiai įkvepia spalvingi animaciniai filmukai. „Norą piešti pajutau vaikystėje. Piešiu tada, kai į ...
  • Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2022-07-27Langų remonto specialistai informuoja:  „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo ...
  • Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas

    2022-07-27Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas
    Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., NMA atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik visiškai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.– Tam, kad būtų pasiektas bendras mūsų visų tikslas – parama operatyviai pasiektų atsakingai savo veiklą vykdančius ūkininkus, reikia ir mūsų visų indėlio. Ūkininkams tampa kaip ...
  • Susigrąžinti jaunystę – niekada nevėlu

    2022-07-25
    Bėgantis laikas padovanoja ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir nepageidaujamas, vis labiau pastebimas veido raukšles. Tikra tiesa, kad žymiai paprasčiau užkirsti kelią dar nesusidariusių raukšlių formavimuisi, tačiau kaip elgtis, jeigu gilesnės raukšlės jau akivaizdžiai pastebimos? Kaip tinkamai prižiūrėti veido odą brandesniame amžiuje, kad nepageidaujamų raukšlių kiekis ne didėtų, o galbūt net mažėtų? Kremų ignoravimas – prabanga, kurios negalite sau leisti Vyresnio amžiaus, dailiosios lyties damų tarpe, vis dar pasitaiko natūralumo šalininkių, kurios savo grožį puoselėja senamadiškais, liaudies medicinos metodais. Žinoma, liaudies išmintis yra patikrinta laiko ir tikrai tikėtina, kad vienas ar kitas liaudies receptas padės atgaivinti veido odą, tačiau rezultatas greičiausiai bus ...
  • Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai

    2022-07-23Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai
    Ekspoziciją pristato Onutė Surdokienė ir Romas Linionis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Apie tai nereikia nė skelbti. Tas, kas gimęs, augęs Šunskuose, kas dar nėra užmiršęs gimtinės, žino: liepai baigiantis, kai šio miestelio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vyksta tituliniai atlaidai, laukiama visų. Nuo seno į šiuos atlaidus iš tolimiausių kampelių suplūsdavo minios – apie tai ne kartą yra pasakojusi ir iš čia kilusi, didžiąją dalį gyvenimo Amerikoje praleidusi, tėviškę be galo branginusi Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Dailininkė, mecenatė, Lietuvos patriotė iki paskutinės gyvenimo dienos. Atlaidų diena, pasak jos, – tai ir džiugus laukimas, sielos apvalymas maldoje, giesmėje, ir susitikimas su gimine, pabuvimas kartu niekur ...
  • Augo, žydėjo, dainomis skambėjo…

    2022-07-23Augo, žydėjo, dainomis skambėjo...
    „Diemedis“ pradeda misteriją… Tai – apie „Diemedį“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblį, paminėjusį 25-erių metų jubiliejų. Retame kieme dabar berasi tikrąjį diemedį – o juk nuo seniausių laikų augdavo jis prie kiekvienų namų: buvo tikima, kad apsaugo juos nuo pikto, teikia ramybę (Dievo medis) ir gydo. Tad ir dainose apdainuotas, ir ne vienas muzikos kolektyvas Lietuvoje šį vardą yra pasirinkęs… Ketvirtis amžiaus po diemedžiu Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė – pirmoji ir vienintelė 1997 metais Kalvarijoje suburto kolektyvo vadovė. Tai reiškia, kad pustrečio dešimtmečio gyventa su „Diemedžio“ vardu ir žmonėmis, kuriuos ji ir šis vardas, gal tūkstančius kartų ištartas, sukvietė. Žmonės bėgant metams keitėsi – ateidavo ...
  • „Sau, draugams ir geriems žmonėms“

    2022-07-23„Sau, draugams  ir geriems žmonėms“
    Gintas ir Rasa Baliuliai patys džiaugiasi ir kitus džiugina levandomis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jei dar nesate buvę Prancūzijos Provanse, tai griebkit „pleduką“, butelį prancūziško (žinoma, nealkoholinio) vyno, dar įsimeskite gabaliuką pelėsinio sūrio, kokią vynuogę ir – į Liubavą! Jau vien kelionė į šį atokų Kalvarijos savivaldybės miestelį netoli Lenkijos sienos leis „įsijausti į Prancūziją“. O kai pačiame Liubavo centre, netoli bažnyčios, ant kalniuko pamatysite, kaip pasakojama, Adomo ir Ievos iš paties rojaus į žemę atneštas mėlynuojančias levandas, greitai „dėkite ant stabdžio“ – atvažiavote! Į Liubavą – ledų Važiuodamos su fotografe Reda aikčiojome – koks gražus kelias, kokios apylinkės, koks pievų žydėjimas! Važiavome ...
  • Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“

    2022-07-23Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“
    Runos – senovės rašto simboliai, kurie daugeliui yra nesuprantami ir neperskaitomi, tačiau iš Daukšių kilęs Juozas Šeimys tokius užrašus gali lengvai „išlukštenti“. Senųjų raštų skaitytojas yra išleidęs dvi knygas „Gališkos runos“ ir „Egiptas, skitai ir litai runomis“. Liepos 17-ąją J. Šeimys kraštiečiams pristatė savo eksponatų ir fotografijų parodą. Liepos 17-ąją savo unikalių eksponatų ir fotografijų parodą kraštiečiams pristatęs Juozas Šeimys sulaukė gausių sveikinimų. – Kada atradote pašaukimą domėtis runomis? Nuo ko viskas prasidėjo? – Kai pradėjau rasti radinius, pastebėjau, kad ant jų yra prirašinėta. Tuomet aš pradėjau domėtis, kas čia yra. Pastebėjau, kad ant vienų yra išpjaustyti Egipto hierog-lifai, o ant kitų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.