Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos.

Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai.

Bendrai daug nuveikta

Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, konferencijose) galės dalyvauti specialiųjų poreikių turintys žmonės. Redos BRAZYTĖS nuotraukos

Valei Klesevičienei pristačius svečius renginio dalyvius pasveikino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorius Antanas Pileckas, akcentavęs Suvalkų muziejaus ir Savivaldybės administracijos dalyvavimo šiame projekte svarbą. Jis dėkojo įvairių sričių šalies institucijų specialistams, kurie padėjo rinkti medžiagą apie Aleksandros ir Andriaus Bulotų šeimą, prikelti jų namus naujoms veikloms – kartu su muziejaus komanda atliktas milžiniškas darbas. Jo dėka Bulotų namai turėtų tapti dar vienu kultūrinės veiklos centru Marijampolėje. Taip pat galvojama apie būsimus projektus.

Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis šį projektą įvardijo kaip vieną didžiausių investicijų mieste ir dėkojo Marijampolės bei Suvalkų krašto muziejams, suvienijusiems pastangas. „Dar tikrai ne viskas atrasta ir ištyrinėta, tad linkiu, kad veikla su šiuo projektu nesibaigtų – jo sėkmė tegul skatina nesustoti“.

„Tai buvo labai gerai apgalvota „santuoka“… – taip apie bendrą projektą sakė Suvalkų muziejaus direktorius Ježis Bžozovskis.

Apie tai, kad „jau yra minčių apie naują projektą“, kalbėjo ir Suvalkų muziejaus direktorius Ježis Bžozovskis (Jerzy Brzozowski), pasidžiaugęs pirmojo bendro projekto sėkme. „Tai buvo gerai apgalvota „santuoka“, kurios dėka abi pusės daug laimėjo. Dauguma renginių buvo Marijampolėje, mes juose dalyvavome. Mums svarbiausias dalykas, kad realizuodami projektą pirmą kartą istorijoje surengėme Vilniaus dailininko Stanislavo Bohušo Sestšencevičiaus kūrybos parodą: pas save, pas jus ir Vilniuje“.

Apie projektą

Išvardinti visa, kas ir kaip buvo daroma, reikėtų daug laiko (ne veltui turintieji panašios patirties stebėjosi, kad projektas įvykdytas vos per pusantrų metų – tokiems darbams prireikia ir kelerių…). Jurgita Jasevičienė pasistengė labai koncentruotai pristatyti tikslus ir nuveiktus darbus.

Svarbiausias tikslas – auginti turizmo potencialą regione, atskleidžiant dviejų pasienio miestų (Marijampolės ir Suvalkų) kultūros paveldą XX a. pirmosios pusės kontekste. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus siekis ir tikslas – įveiklinti advokato, aktyvaus visuomenės veikėjo And­riaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namus, kad lankytojai čia galėtų rasti ne tik ekspozicijas, bet ir dalyvautų veiklose, padedančiose pažinti tą istorinį Lietuvos laikmetį, kai šie šviesuoliai čia gyveno, pajustų namų atmosferą, patys būtų ne tik klausytojai, bet ir dalyviai.

Ekspozicijos tikslas – per Bulotų šeimos gyvenimą papasakoti apie praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) miestiečių, inteligentų gyvenimo būdą, to laiko aktualijas, miestietiškos gyvensenos ypatumus. Tai moderniausių technologijų pagalba atskleis keletas temų: pastato istorija, Bulotų šeimos gyvenimas, visuomeninė bei kultūrinė veikla, miestiečių buities kultūra, Bulotų ir rašytojos Žemaitės draugystė. Viskas pritaikyta neįgaliesiems, regėjimo ar klausos negalią turintiems lankytojams, informacija parengta ir lenkų bei anglų kalbomis.

Projektas sudarė galimybę atnaujinti ir muziejaus interneto svetainę, joje galima rasti visą reikalingą informaciją apie muziejų ir jo padalinius, ekspozicijas, paslaugas bei renginius. Būtent renginiai užima itin svarbią vietą. Projekto pristatymas bei konferencija – jau dešimtasis renginys, o kartu su partneriais jų buvo 15.

Tai paskaitų ciklai „XX a. pirmosios pusės Lietuvos politinis ir teisinis kontekstas“, „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ (rasta sąsajų su rašytojomis Marija Konopnicka ir Žemaite) bei parodos, sukurta edukacinė programa su tarpukario patiekalų degustacija „Arbatėlė Bulotų namuose“, adaptuota ir lenkų kalba. Ši programa bus tęsiama.

Projekto vadovė pabrėžė, kad buvo daug iš šalies nematomo, svarbaus ir laikui imlaus darbo: medžiagos rinkimo, bendravimo su specialistais ir medžiagos pateikėjais. Už geranoriškumą ir bendradarbiavimą Jurgita Jasevičienė padėkojo daugeliui žmonių bei institucijų atstovams.

Konferencija

Svarbus baigiamojo renginio akcentas – konferencija „XX a. pirmos pusės miestietiško gyvenimo atspindžiai“, savaip apibendrinusi viso projekto veiklas.

Menotyrininkas, architektas dr. Marius Daraškevičius, ne kartą dalyvavęs Bulotų namuose vykusiuose renginiuose, konsultavęs, kalbėjo apie kasdienybės atspindžius pasiturinčių miestiečių namų aplinkoje XX a. pirmoje pusėje (Bulotų šeimos pavyzdžiu). Šį kartą – apie butus ir namus, kuriuose ši šeima gyveno Vilniuje, Marijampolėje, vasarnamį Putriškėse.

Apibendrindamas M. Daraškevičius sakė, kad Bulotų būstams būdingas to meto „modernus racionalumas“. Pateikęs nemažai vizualiosios medžiagos pranešėjas vis dėlto apgailestavo, kad jos nėra daug (Kęstučio gatvėje buvęs Bulotų namas neišliko, nėra ir nuotraukų) – belieka viltis, kad susitelkus dar bus atrasta ir naujų dalykų.

Dr. Lina Preišegalavičienė įdėjo daug pastangų kuriant Bulotų namų interjerą ir apie tai įdomiai pasakojo.

Vytauto Didžiojo universiteto menotyros katedros docentės dr. Linos Preišegalavičienės paskaitos tema „Bulotų namų interjeras tarpukario Lietuvos kultūrinio tapatumo kontekste“. Su šia pranešėja buvo daug konsultuojamasi, didelį darbą ji atliko kuriant Bulotų namų interjerą, parenkant detales. „Autentiškų eksponatų nedaug, todėl interjerui daiktus rinkomės taip, kad jie nebūtų tik eksponatai – kad atspindėtų laikmetį, bet ir būtų naudojami. Patirtis – iš Lenkijos muziejų, kur praktiškumo daug. Interjere atmintį galima ne tik atkurti, bet ir sunaikinti ar perkurti… Iš to, kas išlikę negausiose nuotraukose, reikėjo ir paspėlioti, koks tas interjeras buvo.

Vienoje nuotraukoje Andrius Bulota bibliotekoje: matome, kad ji gausi, tačiau nei čia, nei kitur neužfiksuota, kad namuose būtų kas nors kolekcionuojama. Atkuriame interjerus remdamiesi mažomis detalėmis: tarkime, pagal tapetų gabalėlį nuotraukoje spėliojame, ką reikėtų pirkti, visada daug vietos interpretacijai.“ Pranešėja sakė, kad muziejininkai žino, kokie sudėtingi šie dalykai ir stengiasi išspręsti užduotis, bendraudami su kitų sričių specialistais. Labai įdomiai pranešėja atskleidė, kaip konkrečiai buvo dirbama kuriant Bulotų namų interjerą, pateikė tai plačiame kontekste. „Ačiū, kad domitės tarpukario kultūros temomis“, – kalbėjo docentė.

Į baigiamąjį projekto renginį susirinko daug neabejingų žmonių.

Marijampoliečiai muziejininkai bendrauja ir su Istorinės LR Prezidentūros Kaune specialistais. Šį kartą dr. Ingrida Jakubavičienė skaitė paskaitą „Lietuvių visuomenės modernėjimo tendencijos XX a. pradžioje per Antano ir Sofijos Smetonų šeimos prizmę“. Pranešėja jau seniai gilinasi į tarpukario valstybės bei visuomenės veikėjų gyvenimą, yra parašiusi ne vieną knygą.

Šį kartą ji kalbėjo apie Smetonų šeimos gyvenimą, akcentuodama to meto bendras visuomenės nuostatas, visuomeninį aktyvėjimą, lietuvybės, o netrukus – ir nepriklausomybės siekius. Ir A. Smetona, ir A. Bulota tuo pat metu dalyvavo šioje veikloje, susitikinėjo su tais pačiais žmonėmis – kurį laiką ir gyvenimo būdas buvo panašus…

Prezidentūros istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė kalbėjo apie maisto kultūrą tarpukario miestiečių namuose. Maisto kultūra visada buvo bendros kultūros dalis, kaip ir visa kita ji keitėsi. Įtakos turėjo daug dalykų. 1918–1940 metais Lietuvoje augo miestai, mitybos įpročius, atsineštus iš kaimo, žmonės keitė – nors laikėsi ir senųjų, daugėjo produktų ir didėjo jų įvairovė. Šį laikotarpį galima pavadinti tikra namų ūkio pertvarka Lietuvoje. Pranešėja papasakojo daug įdomių dalykų – apie juos parašysime jau greitai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Transporto valdymas ir ekspedijavimas

    2022-07-21Transporto valdymas ir ekspedijavimas
    Transporto valdymo sistema arba „TMS“ yra platforma, skirta supaprastinti siuntimo procesą. Tai tiekimo grandinės valdymo pogrupis, susijęs su transportavimo sprendimais. TMS leidžia siuntėjams automatizuoti vykdomus procesus ir gauti vertingų įžvalgų, leidžiančių sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas būsimoms siuntoms. Platinimo įmonės, elektroninės prekybos organizacijos ir visi kiti, kurie reguliariai perveža krovinius, supranta, kad siuntimo procese yra daug judančių dalių, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nuo kainų siūlymo iki pristatymo – krovinius gabenantys asmenys beveik visada ieško būdų, kaip optimizuoti išlaidas ir pagerinti procesus. Transporto valdymo sistemų (TMS) dėka siuntėjai turi sprendimą, kaip tai padaryti. TMS privalumai. Technologinės galimybės: Naudodami transportavimo valdymo sistemą jūs, kaip ...
  • Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?

    2022-07-21Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?
    Lauko reklama vaidina svarbų vaidmenį versle. Kasdieniame gyvenime nuolat matome įvairias reklamos priemones. Ir nors mes praktiškai į tai nekreipiame dėmesio, pasąmonėje šią informaciją vis tiek prisimename. Taigi, tikslas pasiektas. Pagrindinės lauko reklamos funkcijos Rinkoje yra didelė konkurencija tarp gamintojų. Todėl išleisdami kokybiškus produktus turite mokėti tai reklamuoti ir daryti efektyviai. Informacija apie produktą turi būti pateikta taip, kad vartotojas iš karto norėtų jį įsigyti. Reklama gali būti dedama ant reklaminių skydų, iškabų, pastatų fasadų, viešajame transporte ir kt. Informacija gali būti perduota ypatingais būdais: reklaminiais baneriais, kurie iškyla ekrane, 3D vaizdais ant pastatų. Matydamas tokią reklamą, ją prisimindamas, pirkėjas nesąmoningai vis labiau ...
  • Kaip paprastai perdažyti baldus?

    2022-07-21Kaip paprastai perdažyti baldus?
    Tinkamai nudažę baldus padėsite atnaujinti senus medinius namų elementus. Nesvarbu, ar norite kreidinės, matinės ar blizgios apdailos, yra begalės galimybių. Ir šiuo metu yra daugybė puikių baldams skirtų dažų, iš kurių galite rinktis – kad tiktų dirbiniui, su kuriuo dirbate, ir papildytų jūsų interjero dizaino schemą. Baldų dažymas yra gana paprastas „pasidaryk pats“ projektas, kurį atlikti gali būti smagu, be to, tai reiškia, kad galite išgelbėti ir atnaujinti baldus, kurie kitu atveju būtų atsidūrę sąvartyne. Nesvarbu, ar norite dažyti medinius, laminato ar metalinius baldus, dirbate su senu šeimos palikimu, ar puošiate naujausią brangakmenį, kurį radote eBay, „Facebook Marketplace“ ar ...
  • Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

    2022-07-20Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams
    VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir ...
  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...
  • Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

    2022-07-20Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
    Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomika gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ...
  • „Grįžulo ratuose“ – naujos parodos

    2022-07-20„Grįžulo ratuose“ – naujos parodos
    Žinia, kad rezidencijoje „Grįžulo ratai“ vėl nauja paroda, nelabai ir benustebinsi: tie, kas domisi, yra ten buvęs, žino, kad ekspozicijos tiek viduje, tiek lauko galerijoje keičiasi nuosekliai. Pastaruoju metu (po pandemijos) viena kitą keičia Šakių krašto kūrėjų ekspozicijos. Tai – lyg du pasauliai po tuo pačiu dangumi. Abu iš pirmo žvilgsnio tarsi skirtingi: moteriška, jautri, tarsi sakmę sekanti Lolitos Rūgytės tapyba ir santūri, briaunuota, kampuota Egidijaus Šimatonio keramika. Tačiau ir viena, ir kita, kaip atidaryme pripažins autoriai (o jiems paantrins pasveikinti atvykę kolegos), yra kilę iš tų pačių gilumų, semta iš tų pačių šaltinių. Šios žemės, jos amžinumo ir nuolatinio ...
  • Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“

    2022-07-20Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Marijonos Sinkevičienės projekto „Prikelta į būtį“ trečiosios dalies, pavadintos „Laiškai“, tekstilės darbų paroda. Savo parodas dailininkė yra rengusi Indijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje ir kai kuriuose mūsų šalies miestuose. Šįkart savo kūrinius pristatė ir Marijampolėje. Ši paroda – trečioji tęstinio projekto „Prikelta į būtį“ dalis. Iš viso projekte yra trys dalys: „Prikelta į būtį“, „Atmintis“ ir „Laiškai“. Tekstilės kūrinių kolekciją sudaro fototekstilės, gobeleno ir siuvinėjimo technika sukurti darbai. Šiame cikle šiuolaikinės technologijos naudojamos kartu su klasikinėmis tekstilės technikomis. O pagrindinis tekstilės darbų „Laiškai“ sumanymas – ranka rašyto laiško svarba ir reikšmė. Kolekcijos darbai simbolizuoja laiško kelionę ...
  • Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?

    2022-07-20Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?
    Gyvenamosios patalpos – vieta, kurioje kiekvienas praleidžia daug laiko ir yra veikiamas jose esančio oro: kai šis užterštas, gali užklupti įvairios sveikatos problemos. Jų išvengti padeda tinkamas patalpų vėdinimas, kurį užtikrina renovacijos metu įrengtos vėdinimo sistemos ar individualūs rekuperatoriai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gintarės Baštunovos teigimu, dėl tinkamo vėdinimo vykstanti oro cirkuliacija namuose yra būtina, nes ji užtik-rina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus, oro teršalų, dulkių, mikroorganizmų pašalinimą. Be to, patalpose, kuriose oro kaita prasta, dažniau kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. G. Baštunova prideda, kad namų aplinka, kurioje trūksta ...
  • Kviečiame dalyvauti

    2022-07-20
    Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.   Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2022-07-20Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?

    2022-07-20Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?
    Pixabay nuotrauka Perėjimas prie žaliosios ekonomikos užimtumui turės teigiamą poveikį. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad dėl to bus sukurta daugiau darbo vietų nei panaikinta. Didžioji dalis darbuotojų, kurių darbo vietos išnyks, įsidarbins pagal tą pačią profesiją kitose srityse. Ir tik santykinai nedidelė išnykusių darbo vietų dalis neturės alternatyvų. „Pirmiausia daugumai darbuotojų reikės įgyti naujų įgūdžių. Tarkim, stogdengys galės tapti saulės kolektorių montuotoju, o pastatų priežiūros administratorius – energijos vartojimo auditoriumi. Tereikės prie jau turimų gebėjimų įgyti papildomų įgūdžių“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vykdomo tarptautinio projekto „Intercept“ veiklų koordinatorė Indrė Laučienė. Žaliosios ekonomikos paveikta darbo rinka iš darbuotojų reikalaus prisitaikyti prie naujų iššūkių. ...
  • Nuo kelionių iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.

    2022-07-18Nuo kelionių  iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.
      Šiais laikais rasti darbuotoją, kuris daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba vienoje įmonėje – ko gero, nėra dažnas atvejis. Teko malonumas tokią „išimtį“ pakalbinti – tai Kęstutis Košuba, 21-us metus dirbantis UAB „Mantinga“. Pradėjęs nuo budinčio mechaniko pareigų, vėliau tapo technikos direktoriumi. Šiuo metu Kęstutis – plėtros projektų grupės techninės dalies vadovas. Kuklusis pašnekovas mūsų susitikimo metu net neužsiminė apie svarbų profesinės karjeros įvykį – už antrosios „Mantinga“ gamyklos pirmojo plėtros etapo sėkmingą įgyvendinimą Kauno pramonės ir amatų rūmai Kęstutį Košubą ir du jo kolegas apdovanojo „Darbo žvaigždės“ medaliais, o tai nėra dažnas įvykis pramonės srityje. Bet šį kartą kalbėjomės beveik ...
  • Jaunosios solistės kelias svajonės link

    2022-07-16Jaunosios solistės kelias svajonės link
    Pokalbį su atostogų iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Ąžuolų Būdą sugrįžusia Estela Aleknavičiūte pradėjome nuo netikėto prisipažinimo: „Aš visada buvau „plaukiojanti“, tai man labai tiko ir viskas atrodė paprasta. Kitaip, aišku, mano tą „plaukiojimą“ vertina mama. Ji svajojo, kad būčiau gydytoja, bet mano norai buvo kitokie“. Apie tai, kaip kelias nuo Suvalkijos miškų nusidriekė iki piečiausio Afrikos taško, su kokiais iššūkiais tenka susidurti šalyje, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai, kaip sekasi skintis kelią svajonės link, ir kalbamės su Estela. Per tris mėnesius išmoko latvių kalbą Estelos istorija – įkvepiantis pavyzdys, kad jaunatviškas entuziazmas ir kūrybiškumas atveria kelius svajonėms ir siekiams realizuoti. Besimokydama ...
  • Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?

    2022-07-14Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?
    Kad ir kaip atrodo, kad stengiamės „nepamesti“ galvos, tačiau kartais pasitaiko tokių atvejų, kad ji mus palieka, kai to labiausiai nereikia. Dažnai automobilis užsirakina dėl mažos mūsų klaidos, dėl žioplumo. Tačiau kaip taip nutinka – tenka ieškoti pagalbos, kadangi bandydami atrakinti patys – galime padaryti dar daugiau problemų. Galiausiai, juk automobilio atrakinimas reikalauja ne tik žinių, tačiau ir specialios įrangos, kuri garantuoja, kad viskas bus pagal Jūsų poreikius. Skubios paslaugos Žinoma, avarinis atrakinimas dažniausiai reikalingas skubiu, ekstra atveju. Kodėl? Kadangi kai yra laiko – žmonės pirmiausia bando patys atrakinti. Kartais pavyksta, o kartais yra padaroma dar daugiau klaidų, tačiau dažniausiai kai laiko ...
  • Kur valgyti pietus?

    2022-07-14Kur valgyti pietus?
    Dirbate biure ir per kiekvienus metus dažniausiai stengiatės valgyti mieste? Taip daro daugelis Vilniaus bei Kauno gyventojų, kadangi taip dažniau ne tik pigiau nei gaminti pačiam, tačiau ir paprasčiau. Apskritai poreikis valgyti pietus viešojo maitinimo įstaigose ik auga, tad džiugu, kad atsiranda vis daugiau vietų, kurios siūlo tokias galimybes. O kadangi šiuo metu pasiūla yra tokia plati – ne visada paprasta rasti geriausią variantą. Greitos paieškos – remiantis tam tikrais kriterijais, kuriuos nurodysime žemiau. Daugeliui žmonių svarbios kainos ir tai yra normalu. Juk norisi valgyti ne tik skaniai bei sočiai, tačiau taip pat ir ne per brangiai. Ypač tokiu atveju, kai valgoma ...
  • Ar reikia šalinti protinius dantis?

    2022-07-13Ar reikia šalinti protinius dantis?
    Protiniai dantys paprastai šalinami tik tuo atveju, jei sukelia problemas arba dėl tam tikrų priežasčių jų tikimasi ateityje. Jei šie dantys sveiki, nėra moksliškai įrodytos informacijos, kad juos reikėtų pašalinti. Be to, protinių dantų šalinimas paprastai yra nemalonus ir gali sukelti šalutinį poveikį.   Daugeliui žmonių protiniai dantys nepraeina pro dantenas. Iki 80 % europiečių susiduria su šia problema. Tai dažniau pasireiškia apatiniame žandikaulyje. Priežastis yra ta, kad žandikaulyje protiniams dantims nepakanka vietos, taigi jie pasilieka po dantenomis arba išauga kreivi ir formuoja netaisyklingą sąkandį.   Pro dantenas neprasikalę protiniai dantys ne visada sukelia burnos problemas. Tačiau gali sukelti skausmą, patinimą, dantų ėduonį bei ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.