Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos.

Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai.

Bendrai daug nuveikta

Valei Klesevičienei pristačius svečius renginio dalyvius pasveikino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorius Antanas Pileckas, akcentavęs Suvalkų muziejaus ir Savivaldybės administracijos dalyvavimo šiame projekte svarbą. Jis dėkojo įvairių sričių šalies institucijų specialistams, kurie padėjo rinkti medžiagą apie Aleksandros ir Andriaus Bulotų šeimą, prikelti jų namus naujoms veikloms – kartu su muziejaus komanda atliktas milžiniškas darbas. Jo dėka Bulotų namai turėtų tapti dar vienu kultūrinės veiklos centru Marijampolėje. Taip pat galvojama apie būsimus projektus.

Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis šį projektą įvardijo kaip vieną didžiausių investicijų mieste ir dėkojo Marijampolės bei Suvalkų krašto muziejams, suvienijusiems pastangas. „Dar tikrai ne viskas atrasta ir ištyrinėta, tad linkiu, kad veikla su šiuo projektu nesibaigtų – jo sėkmė tegul skatina nesustoti“.

Apie tai, kad „jau yra minčių apie naują projektą“, kalbėjo ir Suvalkų muziejaus direktorius Ježis Bžozovskis (Jerzy Brzozowski), pasidžiaugęs pirmojo bendro projekto sėkme. „Tai buvo gerai apgalvota „santuoka“, kurios dėka abi pusės daug laimėjo. Dauguma renginių buvo Marijampolėje, mes juose dalyvavome. Mums svarbiausias dalykas, kad realizuodami projektą pirmą kartą istorijoje surengėme Vilniaus dailininko Stanislavo Bohušo Sestšencevičiaus kūrybos parodą: pas save, pas jus ir Vilniuje“.

Apie projektą

Išvardinti visa, kas ir kaip buvo daroma, reikėtų daug laiko (ne veltui turintieji panašios patirties stebėjosi, kad projektas įvykdytas vos per pusantrų metų – tokiems darbams prireikia ir kelerių…). Jurgita Jasevičienė pasistengė labai koncentruotai pristatyti tikslus ir nuveiktus darbus.

Svarbiausias tikslas – auginti turizmo potencialą regione, atskleidžiant dviejų pasienio miestų (Marijampolės ir Suvalkų) kultūros paveldą XX a. pirmosios pusės kontekste. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus siekis ir tikslas – įveiklinti advokato, aktyvaus visuomenės veikėjo And­riaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namus, kad lankytojai čia galėtų rasti ne tik ekspozicijas, bet ir dalyvautų veiklose, padedančiose pažinti tą istorinį Lietuvos laikmetį, kai šie šviesuoliai čia gyveno, pajustų namų atmosferą, patys būtų ne tik klausytojai, bet ir dalyviai.

Ekspozicijos tikslas – per Bulotų šeimos gyvenimą papasakoti apie praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) miestiečių, inteligentų gyvenimo būdą, to laiko aktualijas, miestietiškos gyvensenos ypatumus. Tai moderniausių technologijų pagalba atskleis keletas temų: pastato istorija, Bulotų šeimos gyvenimas, visuomeninė bei kultūrinė veikla, miestiečių buities kultūra, Bulotų ir rašytojos Žemaitės draugystė. Viskas pritaikyta neįgaliesiems, regėjimo ar klausos negalią turintiems lankytojams, informacija parengta ir lenkų bei anglų kalbomis.

Projektas sudarė galimybę atnaujinti ir muziejaus interneto svetainę, joje galima rasti visą reikalingą informaciją apie muziejų ir jo padalinius, ekspozicijas, paslaugas bei renginius. Būtent renginiai užima itin svarbią vietą. Projekto pristatymas bei konferencija – jau dešimtasis renginys, o kartu su partneriais jų buvo 15.

Tai paskaitų ciklai „XX a. pirmosios pusės Lietuvos politinis ir teisinis kontekstas“, „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ (rasta sąsajų su rašytojomis Marija Konopnicka ir Žemaite) bei parodos, sukurta edukacinė programa su tarpukario patiekalų degustacija „Arbatėlė Bulotų namuose“, adaptuota ir lenkų kalba. Ši programa bus tęsiama.

Projekto vadovė pabrėžė, kad buvo daug iš šalies nematomo, svarbaus ir laikui imlaus darbo: medžiagos rinkimo, bendravimo su specialistais ir medžiagos pateikėjais. Už geranoriškumą ir bendradarbiavimą Jurgita Jasevičienė padėkojo daugeliui žmonių bei institucijų atstovams.

Konferencija

Svarbus baigiamojo renginio akcentas – konferencija „XX a. pirmos pusės miestietiško gyvenimo atspindžiai“, savaip apibendrinusi viso projekto veiklas.

Menotyrininkas, architektas dr. Marius Daraškevičius, ne kartą dalyvavęs Bulotų namuose vykusiuose renginiuose, konsultavęs, kalbėjo apie kasdienybės atspindžius pasiturinčių miestiečių namų aplinkoje XX a. pirmoje pusėje (Bulotų šeimos pavyzdžiu). Šį kartą – apie butus ir namus, kuriuose ši šeima gyveno Vilniuje, Marijampolėje, vasarnamį Putriškėse.

Apibendrindamas M. Daraškevičius sakė, kad Bulotų būstams būdingas to meto „modernus racionalumas“. Pateikęs nemažai vizualiosios medžiagos pranešėjas vis dėlto apgailestavo, kad jos nėra daug (Kęstučio gatvėje buvęs Bulotų namas neišliko, nėra ir nuotraukų) – belieka viltis, kad susitelkus dar bus atrasta ir naujų dalykų.

Vytauto Didžiojo universiteto menotyros katedros docentės dr. Linos Preišegalavičienės paskaitos tema „Bulotų namų interjeras tarpukario Lietuvos kultūrinio tapatumo kontekste“. Su šia pranešėja buvo daug konsultuojamasi, didelį darbą ji atliko kuriant Bulotų namų interjerą, parenkant detales. „Autentiškų eksponatų nedaug, todėl interjerui daiktus rinkomės taip, kad jie nebūtų tik eksponatai – kad atspindėtų laikmetį, bet ir būtų naudojami. Patirtis – iš Lenkijos muziejų, kur praktiškumo daug. Interjere atmintį galima ne tik atkurti, bet ir sunaikinti ar perkurti… Iš to, kas išlikę negausiose nuotraukose, reikėjo ir paspėlioti, koks tas interjeras buvo.

Vienoje nuotraukoje Andrius Bulota bibliotekoje: matome, kad ji gausi, tačiau nei čia, nei kitur neužfiksuota, kad namuose būtų kas nors kolekcionuojama. Atkuriame interjerus remdamiesi mažomis detalėmis: tarkime, pagal tapetų gabalėlį nuotraukoje spėliojame, ką reikėtų pirkti, visada daug vietos interpretacijai.“ Pranešėja sakė, kad muziejininkai žino, kokie sudėtingi šie dalykai ir stengiasi išspręsti užduotis, bendraudami su kitų sričių specialistais. Labai įdomiai pranešėja atskleidė, kaip konkrečiai buvo dirbama kuriant Bulotų namų interjerą, pateikė tai plačiame kontekste. „Ačiū, kad domitės tarpukario kultūros temomis“, – kalbėjo docentė.

Marijampoliečiai muziejininkai bendrauja ir su Istorinės LR Prezidentūros Kaune specialistais. Šį kartą dr. Ingrida Jakubavičienė skaitė paskaitą „Lietuvių visuomenės modernėjimo tendencijos XX a. pradžioje per Antano ir Sofijos Smetonų šeimos prizmę“. Pranešėja jau seniai gilinasi į tarpukario valstybės bei visuomenės veikėjų gyvenimą, yra parašiusi ne vieną knygą.

Šį kartą ji kalbėjo apie Smetonų šeimos gyvenimą, akcentuodama to meto bendras visuomenės nuostatas, visuomeninį aktyvėjimą, lietuvybės, o netrukus – ir nepriklausomybės siekius. Ir A. Smetona, ir A. Bulota tuo pat metu dalyvavo šioje veikloje, susitikinėjo su tais pačiais žmonėmis – kurį laiką ir gyvenimo būdas buvo panašus…

Prezidentūros istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė kalbėjo apie maisto kultūrą tarpukario miestiečių namuose. Maisto kultūra visada buvo bendros kultūros dalis, kaip ir visa kita ji keitėsi. Įtakos turėjo daug dalykų. 1918–1940 metais Lietuvoje augo miestai, mitybos įpročius, atsineštus iš kaimo, žmonės keitė – nors laikėsi ir senųjų, daugėjo produktų ir didėjo jų įvairovė. Šį laikotarpį galima pavadinti tikra namų ūkio pertvarka Lietuvoje. Pranešėja papasakojo daug įdomių dalykų – apie juos parašysime jau greitai.