Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi 85 proc.
Lietuvoje taip pat registruota asmenų, susirgusių beždžionių raupais. Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba rugpjūčio 4-ąją pranešė, kad Lietuvoje užregistruoti dar du nauji beždžionių raupų atvejai. Liga diagnozuota 20–29 m. ir 30–39 m. amžiaus grupėms priklausantiems asmenims.
Apie beždžionių raupus, kas tai per liga, kaip ji plinta, kaip užsikrečiama, kokie ligos simptomai, kaip apsisaugoti nuo šios infekcijos, paprašėme papasakoti Nacio-nalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėją Loretą RADZEVIČIENĘ.
Pasak Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, beždžionių raupai (BR) – tai zoonozė, kurią sukelia beždžionių raupų virusas, priklausantis Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai. Ši liga paplitusi Centrinės ir Vakarų Afrikos atogrąžų miškuose, kur vietos gyventojai dažnai kontaktuoja su užsikrėtusiais gyvūnais. Beždžionių raupų endeminės šalys yra Beninas, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Gabonas, Gana (nustatyta tik gyvūnams), Dramblio Kaulo Krantas, Liberija, Nigerija, Kongo Respublika, Siera Leonė ir Pietų Sudanas.
Nuo 2022 m. gegužės pradžios stebimas ligos plitimas Europoje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pripažino BR protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Nors beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė BR užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.
– BR viruso nešiotojais ir platintojais gali būti įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės (Cricetomys gambianus), voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai. Nuo gyvūnų virusas gali persiduoti žmonėms. Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per pažeistą odą. BR nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. Užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, per virusu užkrėstą aplinką (patalynę, drabužius). Sukėlėjas gali būti perduotas per kvėpavimo takų lašelius ilgalaikio kontakto akis į akį, veidas į veidą metu, taip pat lytinių santykių metu. Yra užregistruotas užsikrėtimo atvejis iš motinos vaisiui nėštumo metu. Maži vaikai, nėščios moterys, asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, sergantys ŽIV infekcija, vyresnio amžiaus žmonės, turintys kelis seksualinius partnerius, sveikatos priežiūros darbuotojai, laboratorijos personalas, tiriantis virusais infekuotus ėminius turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma, – pasakojo L. Radzevičienė.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos teigimu, žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis. Užkratas gajus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites). Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams žmogus nebeužkrečia. Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 5 iki 21 dienos (dažniausiai 6–13 d.). Liga prasideda staiga, pasireiškia karščiavimu, galvos, raumenų, nugaros skausmais, nuovargiu, skausmingais limfmazgiais. Po trijų dienų nuo ligos simptomų pradžios sumažėja temperatūra ir išsivysto bėrimas, kuris progresuoja apimdamas įvairias stadijas. Pastebima, kad bėrimas dažnai prasideda veido srityje, vėliau plinta į liemenį ir į visą kūną.
Dažniausiai liga pasireiškia lengva ir vidutinio sunkumo forma, tačiau mažiems vaikams, nėščiosioms, asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, gali išsivystyti sunkios komplikacijos (encefalitas, antrinės odos bakterinės infekcijos, dehidratacija, junginės, ragenos ir plaučių uždegimas).
– Asmuo, kuriam įtariami BR, turi būti ištirtas, jei diagnozė pasitvirtina – izoliuojamas, kol išnyksta visi bėrimo elementai ir nukrenta šašai. Šis laikotarpis paprastai trunka apie tris savaites. Ligonis nuo kitų asmenų gali būti izoliuojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba esant sąlygoms ir atsižvelgiant į ligonio būklę – namuose. Kai sergantis BR asmuo izoliuojamas namuose, jam ir jį prižiūrinčiam asmeniui pateikiamos rekomendacijos dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos, medicininių atliekų tvarkymo, – pasakojo gydytoja.
Profilaktika šalyse, kuriose registruojama viruso cirkuliacija, siekiant išvengti užsikrėtimų nuo gyvūnų, rekomenduojama vengti sąlyčio su graužikais ir primatais, jų krauju, o jų mėsą gerai termiškai apdoroti, naudoti pirštines ir apsauginius drabužius liečiant sergančius gyvūnus ir jų audinius, skerdžiant. Norint išvengti užsikrėtimo beždžionių raupais nuo sergančio žmogaus, reikėtų vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas į veidą) su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai, praktikuoti saugius lytinius santykius, laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis. Skiepai nuo raupų suteikia kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų. 1980 m. atlikti tyrimai parodė, kad raupų vakcinos efektyvumas siekia 85 proc. (prieš beždžionių raupų virusą). Apsauginis skiepijimo nuo raupų poveikis išlieka mažiausiai 20 metų, tačiau laikui bėgant silpnėja. Skiepijimai nuo raupų buvo nutraukti 1980 metais. Todėl dauguma gyventojų yra imlūs beždžionių raupams.
Pasak Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, asmenys, kuriems atsirado išbėrimas su pūslelėmis, pakilo temperatūra, turi kreiptis į gydymo įstaigą, konsultuotis telefonu su šeimos gydytoju arba vykti į ligoninę, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius. Kol asmuo jaučia simptomus, ligos laikotarpiu privalo laikytis gydytojo nurodymų dėl gydymo, nevykti į darbą, nesilankyti viešose vietose, namuose būti atskirame kambaryje, bendraujant su šeimos nariais dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių, pridengti bėrimo vietas, laikytis higienos (nesinaudoti bendrais indais, rankšluosčiais, patalyne ir kt.). Sergančiojo asmens šeimos nariai izoliuotis neturi. Turėję didelės rizikos sąlytį asmenys privalo stebėti savo sveikatos būklę kasdien 21 dieną po paskutinio sąlyčio su sergančiuoju, ar neatsirado BR būdingų požymių, matuoti kūno temperatūrą du kartus per dieną, susilaikyti nuo lytinių santykių, vengti fizinio kontakto su silpną imunitetą turinčiais asmenimis.