Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Laiko rate sukamės visi...

… iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis.

Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS nuotraukos

Kaimas

Jau senokai sklandė gandas, kad Pagraužiuose būsianti didelė šventė. O vasarai į pačią brandą įbridus ir konkreti informacija bei malonūs kvietimai pasklido: tikrai bus šventė – ir laukiama joje visų, kas bent kiek susijęs su Pagraužiais, iš šių kraštų kilęs ar tiesiog apsilankyti ten, kur dar nebūta, norėtų…
Kas tie Pagraužiai? Tikrai – ne visuose žemėlapiuose surastum (šiais laikais lengviau, tačiau pirmiausia jums gali nurodyti visai ne tą Lietuvos kraštą). Taigi: kaimas šis yra Liubavo seniūnijoje (Kalvarijos savivaldybėje). Atvykti galima per Liubavą arba per Akmenynus. Vienur trumpiau, kitur – kelias geresnis… Šiaip jau lėkdamas ir nesidairydamas gali ir pralėkti, nes peizažas šiose apylinkėse akis ir širdį džiugina, o vietovės – paslaptingos… Teka čia upelis Graužė, apie 10 km ilgio, įtekantis į Šešupę. Nuo jo bus kilęs ir kaimo pavadinimas, nors, sako, šiuo vardu jį retai kada vadina. Beje, taip pavadintų upelių Lietuvoje ne vienas. Atkaklūs jie – prasigraužė pro visas kliūtis, graužus…
Visa tai pasakojame, nes šie metai prie mažo upelio įsikūrusiam Pagraužių kaimui išskirtiniai. Lygiai prieš 400 metų, 1622-aisiais, pirmą kartą paminėta, kad „Alytaus didgiryje į pietus nuo Gražiškių kuriami kaimai: Pagraužiai, Beviršiai, Aleksandravas“ (iš Algimanto Babecko knygos „Išnykę (ne)pamiršti dvarai“). Taigi – būtent apie šį jubiliejų ir sklido garsas…

Renginio vedėja bandė diskutuoti su Algimantu Babecku…

Atgimstantis dvaras

Labiau nei kaimą gal esame girdėję minint dvarą – ypač pastaruoju metu, kai dvarvietėje tiek daug pokyčių (esame „Suvalkietyje“ apie tai rašę prieš metus). Pagraužių dvaras už kaimą jaunesnis, bet ilgą laiką, kaip ir daugelyje kitų vietų, dvarai ir kaimai vieni be kitų neegzistavo: dvaruose kaimo žmonės dirbo, o pažangesnieji dvarininkai ne tik jų darbu naudojosi, bet ir mokslą, kultūrą čia nešė. Per keturis šimtmečius būta daugybės įvykių, permainų, karų ir teritorijų dalybų – ir visokių šeimininkų. Tai, kas dar šioje dvarvietėje išlikę iki mūsų laikų – paskutinio dvarininko Stasio Jakubausko (1894–1942) pėdsakai. Labai išsilavinęs, kaip prisimenama, ramaus būdo, jis įvedė daug naujovių: melioravo žemes, moderniai žvelgė į sodininkystę, Pagraužių dvare įveistas medelynas nepriklausomybės metais buvo trečias pagal dydį Lietuvoje – čia augo apie 60000 medelių, kurie plačiai pasklido (remiuosi jau minėta knyga). Įvairūs nematyti medžiai augo ir dvare – ne vienas jų išliko iki dabar.

Pagarba vyriausiems: speciali šildoma vieta, nuolatinis dėmesys… Nedažnai taip būna.

…„Tai kur dvaras?“ Šis klausimas natūraliai kyla pirmąkart apsilankius, nes nei rūmų su kolonomis, nei kitos išskirtinės architektūros nėra – išskyrus įspūdingas arkas, kurias ilgą laiką slėpė neįžengiami brūzgynai. Kaip, beje, ir dar daug ką. Tačiau dabar čia erdvė, kurią per daugiau nei dešimtmetį ne tik iš gamtos, bet ir iš visa naikinusios buvusios sistemos pamažu atkovojo Gintarė ir Saulius Staseliūnai. Atgaivinti, kas įmanoma (kad ir ypatingą seną medį), ir sukurti daug ką nauja tam, kad žmogui, čia užsukusiam, būtų gera. Kaip pasakojo istorikas A. Babeckas, neretai kviečiamas palydėti, parodyti Pagraužių dvarą, žmonėms čia patinka.

Taigi – praėjusį šeštadienį čia ir rinkosi maži ir pagyvenę paminėti Pagraužių kaimo 400 metų jubiliejaus.

Šventė, kokių dar nebuvo…

Daug visko žadėjo rengėjai: kvietė visai dienai, ragindami atidėti darbus ir kartu gražiai pasibūti po senaisiais medžiais, žydint gėlynams, skambant muzikai, neskubriai šnekučiuojantis. Bet, sako, žmogus planuoja, o kažkas ten į ūsą šypsosi… Dulksna ryte ir ilgoka liūtis suėdė daug nervinių ląstelių daugybei žmonių, nes ne vienas ar du – dešimtys – sukosi rengdami šventę. Tačiau Pagraužių žmonės bei jų kaimynai ir bičiuliai, kaip ta Graužė – kliūčių nebijantys. Ir susirinko, ir neniurzgėjo, kai oficialią pradžią teko kiek pavėlinti. Kita vertus – kaip niurzgėsi, kai Liubavo medžiotojai didžiausią puodą ypatingos sriubos išvirė ir visiems karštą viralą dalino…

Zita Kelmickaitė su Gintare ir Sauliumi Staseliūnais.

…O pati pradžia – šv. Mišios Liubavo bažnyčioje, kur, sakė žmonės, šviesiau sieloje tapo ir prasmingų žodžių pasiklausius, ir ypatingai muzikai skambant… Po to – ties kryžkele simboliškai atidarytas Pagraužių parkas, nuo šiol neleisiantis išklysti iš kelio jo nežinančiam. Su šio kaimo žmonėmis daug metų bendraujanti marijampolietė Aldona Murauskienė paskaitė specialiai šiai šventei skirtų eilių.

O jau kai Tautkaičių liaudiškos muzikos kapela „Sūduva“ trenkė melodiją ir į išpuoštą, mirguliuojančią sceną viesulu įskriejo visiems iš televizijos pažįstama Zita Kelmickaitė (titulų nevardinsime), tarsi kažkas dideliu skėčiu pridengė prakiurusį dangų. „Viskas čia ne šiaip sau, – sakė ji: – Susirinkote, bendravote, pasikalbėjote ir apkalbėjote daug ką (kaipgi be šito?), todėl ir lietus liovėsi. Žinokite: žvelgia dabar jūsų senoliai iš aukštybių ir stebisi, kiek daug žmonių savo kaimo 400 metų jubiliejaus paminėti susirinko! Stebisi ir džiaugiasi“.

Renginio vedėja nostalgiškai prisiminė, kaip prieš trejetą dešimt­mečių stebuklingose Akmenynų apylinkėse su studentais dainas užrašinėjo…

„Kaip gera jus matyti: kaimyne, bendraklasi, bičiuli, atvykus su mumis kartu pasidžiaugti šiuo gražiu jubiliejumi. Norisi paant­rinti klebono ryte pasakytiems žodžiams, kad bėgame, skubame, galvojame apie rytojų – o pabūkime čia kartu šiandien“. Taip Gintarė ir Saulius Staseliūnai dėkojo atvykusiems į šventę. Kaip sakė Pagraužių bendruomenės žmonės, būtent Gintarė buvo tas žmogus, kuris visus juos „įsuko“: pradžioje apie kaimo jubiliejų galvota nedrąsiai, bet idėjų daugėjo ir viskas įsisiūbavo… Būtent Staseliūnams padėkos skambėjo ne kartą: Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, Liubavo seniūnas Gintas Baliulis (šio krašto vaikas) džiaugėsi, kad gyvybinga kaimo bendruomenė, kad vietoje buvusio apleisto ploto atsirado patraukli, džiuginanti žmones teritorija, kur bus dar daug įvairių veiklų. Dėkota bendruomenės pirmininkui Aliui Derenčiui.

Audringais plojimais buvo palydėta naujiena, jog jau netrukus bus išasfaltuota kelio iki Liubavo atkarpa… O kokių dovanų tik nebuvo – Zita Kelmickaitė dalijo „auksą“, kuris padeda protui, Liubavo kaimo bendruomenė atgabeno visą „auksinę“ dėžę, o Akmenynų seniūnijos seniūnė Danguolė Sinkevičienė dovanojo linų puokštę ir savo surinktų žolelių: kad ant Pagraužių bendruomenės stalo būtų duonos, kad visus burtų draugėn kvapi arbata.

Istorikas Algimantas Babeckas priminė Pagraužių kaimo ir dvaro istoriją, šmaikščiai atsakydamas į suktus Zitos Kelmickaitės klausimus, loterijoje buvo galima laimėti dvi jo knygas (jau paskutines) apie Kalvarijos krašto dvarus.

Ypatingai buvo pagerbti seniausi kaimo gyventojai, kuriems nuo 98 iki 85 metų. Tai – Leonija Derenčienė, Marija Šiupšinskienė, Ona Bagdonienė, Juozas Didvalis ir Marija Danutė Augaitienė. Seimo narė Vaida Giraitytė-Juškevičienė įteikė dovanų, renginio vedėja gražiai pakalbino…

Dangui prašviesėjus „Diemedžio“ žmonės visus kvietė šokti, čia pat ir mokė.

Scenoje vis grojo „Sūduvos“ muzikantai, elegantiškai šoko Igliaukos retro šokių grupės šokėjai, o kiek pradžiūvusioje vejoje Kalvarijos „Diemedžio“ šokėjai kvietė visus drauge pajusti šokio smagumą. Galėjai sau klaidžioti po didelę gražią teritoriją, ilgėliau sustoti prie Danutės Saukaitienės rišamų šieno skulptūrų ar keramikų su savo darbais, paspėlioti, kas gi bus tuose naujuose pastatuose tolėliau, apžiūrėti autentiškas dvaro liekanas…

…Buvo dar keli koncertai, ypatingo dėmesio sulaukė Vytautas Šiškauskas, buvo ugnies šou… Argi viską surašysi? Viską pasako paprasti žodžiai: „Tokios šventės čia dar nebuvo“.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.