Tokį šuolį stryktelėjo kalvarijietė Rugilė Akelytė, po gimnazijos baigimo pasirinkusi studijas mados pasaulio mekoje.

„Paleisdavau vaizduotę ir…“

Jauno žmogaus ateities kelio pasirinkimas vieniems tarsi užprogramuotas genuose, kiti jį atranda iškart, treti pasiduoda srovei, nešančiai pirmyn, tikėdami, kad tai, kas tau skirta, tikrai bus pakeliui. Vienaip ar kitaip rinkdamiesi – laimingi tie, kurie suranda savo kelią.

Savo kelio Rugilė ieškojo ilgai, bet intuityviai jautė, kad jis bus susijęs su menais. Iš pradžių traukė muzika. Pirmiausia Kalvarijos meno mokykloje užsigeidė išmokti skambinti gitara. Privalomos buvo ir fortepijono pamokos. Atsisėdusi prie instrumento mergina ne tik užduotis mokėsi, vis kartodama ir kartodama tą patį, bet ir improvizuodavo – o tai jai labiausiai patiko! Ir galiausiai pasimokiusi muzikos kelerius metus muzikantės karjeros atsisakė.

Rugilę pakerėjo tapyba, ir toje pačioje mokykloje ji nutarė mokytis dailės. Per 4-erius metus ją baigė ir išmoko daug meno subtilybių, Visgi ir čia nepasidavė rutinai – jai patiko piešti tai, ką ir kaip įsivaizduodavo pati.

– Mokytoja mane vis taisydavo, kritikuodavo, sakydavo, ką turėčiau nupiešti kitaip, o aš – tokia užsispyrusi – vis savaip. Paleisdavau vaizduotę ir piešdavau, piešdavau, – šypsodamasi pasakoja Rugilė ir dėkoja dailės mokytojams už kant­rybę ir supratingumą.

Per karantiną – trys kolekcijos

Būtent meno pradžiamokslis ir padėjo merginai suprasti, kokį kelią pasirinkti, su kuo susieti ateitį.
– Man patiko piešti, bet vis dažniau popieriuje gulė rūbų eskizai. Pajutau, kad traukia mada, ir pradėjau siūti. Ir vėlgi – ne įprastus drabužius, o savitus. Internete besidomėdama garsių dizainerių darbais, rūbų kolekcijomis bandžiau suprasti, ką reikėtų akcentuoti, kaip drabužį padaryti patrauklų, išskirtinį. Taip nuo 16 metų su užsidegimu ir įnikau į siuvimą – iš naujų medžiagų ir iš dėvėtų drabužių kūriau įvairius modelius, – pasakojo mergina.

Ir modeliavo, siuvo, konstravo Rugilė ne pavienius rūbus. Išlaikydama vientisumą, derindama detales, parinkdama aksesuarus kūrė kolekciją. Pirmąją, pavadintą „The Escape“ („Pabėgimas“), pasiuvo besimokydama dešimtoje klasėje.

– Tai buvo avangardinio stiliaus rūbai, iš neįprastų medžiagų, su daug metalinių detalių. Draugių paskatinta sudalyvavau keliuose renginiuose, bet atėjo korona ir pasirodymai baigėsi, – prisimena mergina.

Renginiai sustojo, bet Rugilė ne. Ji ir toliau nesitraukė nuo eskizų ir siuvimo mašinos. Antrąją kolekciją sukūrė priešingą pirmajai – klasikinę, pavadino ją „Hashtag 90116“ („Grotelėmis“). Paviliojo 90-ųjų amerikiečių mada – švarkai, trumpi sijonai, suknelės nuogomis nugaromis. Su šia kolekcija Rugilė dalyvavo virtualiame konkurse „Adata-korona“ ir buvo įvertinta trečia vieta.

O tada ir vėl grįžo prie avangardo, kaip pati sako, tiesiog suteikė jam antrą šansą.

– Ir vėl traukė 90-ųjų metų stilius, roko interpretacijos, daug metalinių detalių. Norėjau parodyti, kad moters intelektas – ne vien jos dėvimuose rūbuose, kad kiekviena gali rengtis ką panorėjusi, – sako Rugilė, trečiąją kolekciją pavadinusi „Mind Games“ („Proto žaidimai“).

Į kolekcijas dėmesį atkreipė prancūzai

Vos pradėjusi siūti šešiolikmetė kalvarijietė jau suprato – ateitį ji nori sieti su mada.

– Nuo vaikystės svajojau apie Prancūziją. Ta svajone ir gyvenau, visai nejausdama „mažo miestelio sindromo“, nemenkindama savo galimybių. Tiesa, buvo minčių ir apie studijas Niujorke, Londone, bet Paryžius nugalėjo. Pradėjau domėtis galimybe ten mokytis. Vienuoliktoje klasėje dėmesį internete patraukė „IFA Paris“ – Tarptautinės dizaino ir verslo mados akademijos – prisistatymas, žmonių darbai, o pradėjus susirašinėti sužavėjo ir bendravimas, jautėsi suinteresuotumas, geranoriškumas. Susižinojusi įstojimo sąlygas išsiunčiau motyvacinį laišką, biografiją, vienuoliktos klasės metinius pažymius, rūbų kolekcijų skaidres, – apie Paryžiaus „atradimą“ pasakoja kalvarijietė.

Būtent partfolijos – darbai, skatinantys emocinę reakciją, kaip mėgstama sakyti, „darbai kalbantys patys už save“ – tikriausiai ir patraukė prancūzų dėmesį. Mat 1982 m. įkurtos „IFA Paris“ – vienos iš dešimties geriausių mados akademijų Paryžiuje – devizas studentams: „Sužadinkite savo kūrybiškumą, pasidalinkite savo meistriškumo aistra“.

„Į Lietuvą tikrai sugrįšiu“

Kai kiti abiturientai su nerimu laukė brandos egzaminų ir jų rezultatų, Rugilė jau žinojo, kur jos ateitis – gegužės mėnesį ji gavo Paryžiaus akademijos „IFA Paris“ patvirtinimą, kad yra priimta. Baigusi studijas, o tuo mergina net neabejoja, ji įgis universitetinius bakalauro ir magistro diplomus, patvirtinančius, kad perėmė prancūzų mados ir prabangos palikimą.

– Esu rami, nes jaučiu, kad manimi rūpinamasi. Kai įstojau, iš karto buvau nukreipta į programą, kuri padeda susirasti būstą, sutvarko draudimą. Nors privačiame universitete mokslas yra mokamas, bet aš gausiu stipendiją, be to, tikiuosi, susirasti darbą ir labai stengsiuosi būti gera studentė, – optimizmo nestokoja Rugilė.

Ne kliūtis jai ir kalba. Tarptautinėje mokykloje paskaitos vyksta anglų ir prancūzų kalbomis. Rugilės anglų kalbos mokėjimą patvirtino brandos egzamino įvertinimas šimtu balų, iš lietuvių k. egzamino ji surinko 94 balus. Mergina visai neabejoja, kad ir prancūziškai ji išmoks. O kol kas – iki metų galo, kol ateis laikas išvažiuoti į Paryžių, mat studijos prasidės tik sausį, Rugilė dirba vyriškų kostiumų parduotuvėje Kaune ir pasvarsto, kad gal ateityje sukurs ir vyrišką kostiumą. Tik jis būtų kitoks, kaip ir visi merginos kūriniai.
Tad gero tau, Rugile, skrydžio į mados pasaulį, kur dar labiau atsiskleis tavo kūrybiškumas. Ir, žinoma, lauksime sugrįžtančios.

– Į Lietuvą aš tikrai sugrįšiu, – atsisveikindama pažada ji.