Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Dėl savanorystės verta pakilti nuo sofos

Kuo naudinga jaunuoliui savanorystė? Ar verta jį kelti nuo sofos dėl tokios neatlygintinos veiklos? Šiuos klausimus „Suvalkietis“ uždavė Marijampolės moksleivių kūrybos centro Atviro jaunimo centro (AJC) psichologei Gitanai TAMULYNIENEI ir metodinio darbo vadovei, jaunimo darbuotojai Kristinai ČEPONIENEI.

Savanoriaudami atsiskleidžia

Kristina Čeponienė Atvirame jaunimo centre atsakinga už veiklos planavimą, projektų rašymą, veiklų organizavimą.

Kristina Čeponienė sako, kad kelti vaiką nuo sofos visada verta, nes jis įgauna patirties. O dar jeigu jaunuolis nežino, kokią profesiją nori rinktis, tai labai geras būdas pasitikrinti, ar vienas arba kitas darbas tiktų. Jei dvejojo, pavyzdžiui, ar būti socialiniu darbuotoju, padirbėjęs socialinėje įstaigoje galbūt pamatys, kad tai – ne jam. O kitas gal supras, kad tai – jo gyvenimo kelias.

Taigi vieni jaunuoliai savanorystėje nori realizuoti save, o kiti galbūt tikisi smagių pramogų. Tie, kurie pasirenka savanoriauti Marijampolės kultūros centre, atranda ne tik naudingų pažinčių, bet ir pabūna renginiuose, koncertuose. Taip pat pamato, kas jiems patiems labiausiai prie širdies – gal vienas mėgsta bendrauti su žmonėmis, o kitą traukia technika, kompiuteriai ar instrumentai.

Psichologė Gitana Tamulynienė sako, kad savanorystė jaunam žmogui duoda labai daug. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

„Pas mus Atvirame jaunimo centre jaunuoliai savanoriaudami labai atsiskleidžia. Kai kurie pradžioje būna nedrąsūs, nelinkę bendrauti, o vėliau pražysta, net eina savanoriškai padirbėti į kitas organizacijas – gauname apie juos gerų atsiliepimų. Mes juos čia tiesiog užauginame savanoriais“, – pasakojo moterys.
Psichologė Gitana Tamulynienė pasakoja, kad AJC savanoriai organizuoja renginius, padeda surasti, prikviesti jaunimo apsilankyti centre. „Vaikai kitaip vieni su kitais užmezga ryšį, paskleidžia informaciją apie tai, ką galima rasti ir veikti mūsų centre. Kartu išmoksta komunikavimo, viešo kalbėjimo, net dirbti su garso technika“, – apie įvairius įgūdžius pasakoja psichologė.

Moterys prisiminė vieną konkrečią istoriją, kai regėjimo negalią turintis Mangirdas sumanė AJC surengti savo pirmą koncertą, pats sukūrė jam scenarijų, kvietėsi kitų atlikėjų, ir viską padaryti jam padėjo centro savanoriai. O kitas vaikinas Simas savanoriavo įgarsinant šį renginį ir taip užsidegė tuo, jog dabar įsidarbinęs įmonėje „Scenos servisas“. Simas ir Mangirdas atrado save centre, pasibandė ir dabar drąsiai žengia toliau pasirinktu keliu.

AJC turi net radijo stotį. „Pogrindžio balsas“ – tokį pavadinimą jai sugalvojo patys jaunuoliai. Vesdami radijo laidas jie čia mokosi įveikti savo baimes, palaikyti vieni kitus. Du iš jų jau atrado, kad norėtų studijuoti žurnalistiką: vienas nori būti radijo žurnalistu, o kita – rašyti straipsnius. Vienam berniukui labai patiko fotografuoti, jis užsirašė į savanorius ir dabar eina fotografuoti renginius, taip kuria ir savo įvaizdį ateičiai, didina savo populiarumą, įgyja patirties. Tokie dalykai, kaip pasakojo moterys, Atvirame jaunimo centre dažni.

Savanorystė – kaip įrankis kažko išmokti

G. Tamulynienė dirba centre antri metai ir mato, kaip jaunuoliai čia keičiasi – mokosi bendravimo kultūros, vieni kitus paauklėja, paragina nesikeikti, mandagiai bendrauti. Svarbiausia, kad čia jie pasikelia savivertę, nes gauna atsakingų užduočių, jaučia, kad jais pasitikima, sulaukia pagyrimo, jų pastangos įvertinamos.
Atviras jaunimo centras bendradarbiauja su kitomis jaunimo organizacijomis, tokiomis kaip „Jaunimas yra“ ar „Jaunieji maltiečiai“, tad vyksta jaunuolių kaita, keičiamasi savanoriais.

Moterys pasakojo, kad netrukus su „Jaunaisiais maltiečiais“ įgyvendins projektą, susijusį su vienišų senukų lankymu, taip skatinant jaunuolių empatiją. „Jaunieji maltiečiai“ tokią veiklą organizuoja jau kelinti metai, o AJC šiemet prisijungs pirmą kartą.

Savanorystė gali būti reglamentuota ir laisva. Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) – tai intensyvi 6 mėn. trukmės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai vidutiniškai 40 val. per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje priimančioje organizacijoje. Tai reglamentuota savanorystės forma ir jaunuoliai už ją gauna 0,25 balo stodami į aukštąsias mokyklas. Taigi čia daugiau atskaitomybės, yra veiklos grafikai, pasirašomos sutartys. JST veiklą Marijampolėje koordinuoja Visuomenės ir verslo plėtros institutas, o Atviras jaunimo centras jiems padeda. „Pas mus yra du JST savanoriai, kurie oficialiai pusę metų atliks tarnybą, padės mums visuose darbuose, taip pat ir dirbti mobilųjį darbą – kai vykstame pabendrauti su jaunimu į kaimo vietoves“, – pasakojo K. Čeponienė.
O vietiniai laisvieji savanoriai dirba be jokių tarnybų ar reglamento. Būna ir taip, kad kai kurie pradžioje savanoriauja laisvai, o paskui pasirašo sutartis su Jaunimo savanoriška tarnyba.

Moterys juokauja, kad bet kokia savanorystės forma labai naudinga ir nėra jokio pašalinio neigiamo efekto. Jos plačiau papasakojo apie tai, kad pavasarį su savanoriais labai intensyviai važinėjo į mobilųjį darbą Avikilų kaime. Ten Vaiko tėviškės namuose dar yra keli gyventojai, taip pat apsigyvenę ukrainiečiai pabėgėliai. Jų šeimoms Kristina ir Gitana su savanoriais vedė įvairias veiklas, taip pat ir meno terapijos užsiėmimus. Buvo teikiama psichologinė pagalba, bendraujama. „Jie labai laukdavo mūsų. Vedėme ir su našlaičiais bendrus užsiėmimus. Pastebėjome, kad tie vaikai iš Vaiko tėviškės namų jaučiasi užmiršti. Tai paskutinė karta, kuri laukia, kol sueis pilnametystė, o tada įstaiga bus likviduota. Iš pradžių šie jaunuoliai žiūrėjo skeptiškai į tai, ką mes darome, bet vėliau prisijungė“, – pasakojo AJC atstovės.

Savanorystė yra kaip įrankis kažko išmokti, išdrąsėti. Kaip pavyzdį moterys pasakojo apie gatvės gimnastus, kurie išsakė norą parodyti visuomenei, ką sugeba. Pirmas jų pasirodymas įvyko Moksleivių kūrybos centro piknike. „Vėliau mes tarpininkavome, kad jie galėtų pasirodyti ir Sporto naktyje, kurią rengė „Jaunimas yra“. Gatvės gimnastai dabar yra „trendas“ – vyrukai noriai prie jų jungiasi, mokosi. Tai privati iniciatyva: kažkada susibūrė jaunimas treniruotis ir jau kelios kartos neformaliai vieni kitus moko ir treniruojasi atlikti gimnastikos pratimus ant skersinio. Kai kurie iš jų lankosi ir AJC, iniciatyva treniruotis kyla iš jų pačių, o mes tik skatiname – tai iliustruoja mūsų misiją ir darbą: įgalinti daryti tai, ką jaunimas nori“, – pasakojo K. Čeponienė.

Vietoj atlyginimo gauna nematerialių vertybių

G. Tamulynienė kalbėjo apie tai, kad AJC skatinama jaunimo vidinė motyvacija, palaikoma bet kokia iniciatyva, kad jaunuoliai įgytų drąsos pabandyti padaryti tai, ką nori, ką sumanę. Pasak jos, kai kuriems jaunuoliams būti laisvaisiais savanoriais smagiau, nes turi daugiau laisvės, nėra griežtų grafikų, bet jie gauna kitų gerų dalykų – geras emocijas, naujų įgūdžių tam tikrose srityse, įgyja pasitikėjimo savimi, palaiko vienas kitą, dažniausia dirba po kelis, neretai susidraugauja ir bendrauja toliau. Taigi savanoriavimas vietoj atlyginimo duoda daug nematerialių vertybių, kurios reikalingos gyvenime, nes mokykla ne visada to suteikia, kaip ir kai kurios šeimos.

Jaunam žmogui labai reikia teigiamo įvertinimo, palaikymo. Iš socialiai atskirtų šeimų ateina emociškai pažeisti jaunuoliai, bet centre jie jaučia pagarbą, jaučiasi saugūs. Kai kurie iš jų mokykloje turi problemų, bet čia nieko panašaus nebūna, nėra jokių bėdų dėl elgesio ar pan. Kita vertus, jie AJC neprivalo būti, kaip kad mokykloje, taigi ir būna, kada nori.

Moterys sako, kad gal dėl to būna sunku pašaliniams išaiškinti, ką Atvirame jaunimo centre jaunuoliai veikia, nes iš šalies atrodo, kad nieko neveikia, tik sėdi. „Čia ir yra esmė, nes jie ateina, kada nori. Ne dėl to, kad privalo. Jiems čia smagu. O šaltu oru jų susirenka tikrai daug“, – pasakojo moterys.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.