
Šią vasarą Kazlų Rūdos savivaldybė daugelį nustebino netradicinėse erdvėse surengtais koncertais, kurie susilaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Vienas toks Trečiojo tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertas buvo surengtas buvusioje Antanavo spirito gamykloje – čia grojo muzikantai iš Serbijos ir Estijos, o tris rugpjūčio vakarus muzikos mylėtojai buvo kviečiami į pirmąkart mūsų šalyje įrengtą „slow“ areną iš šiaudų ritinių Pinciškių kaime.
Norėjosi kažko netradicinio
Vienas iš idėjos sumanytojų, projekto meno vadovas, visoje šalyje žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas sakė „Suvalkiečiui“, kad tokia idėja surengti koncertus arenoje iš šiaudų ritinių kilo jau prieš kelerius metus, kai internete pamatė nuotrauką iš Prancūzijos ir tuomet kartu su žmona Sigita pagalvojo, kad būtų labai įdomu kažką tokio netradicinio padaryti ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Žinoma, reikėjo laiko, kol ši idėja išsigrynino, nes tokią laikiną areną galima pastatyti tik rugpjūtį, kai nukuliami javai, be to, reikia ir gerų oro sąlygų koncertams, o jos šiemet išties buvo idealios.
– Idėja buvo, meninė koncertų pusė nekėlė daug rūpesčių, nes mes rengiame daug įvairių festivalių, bet ta ypatinga forma privertė gerokai pasukti galvą. Žinojome, kad vieni tikrai neįrengsime šios ypatingos vietos, todėl ėmėme ieškoti komandos. Kai į pagalbą atėjo vieni stambiausių krašto ūkininkų Dalia ir Aidas Kairaičiai bei Ieva ir Marius Skučai, supratome, kad viskas bus gerai, ir idėją pavyks įgyvendinti, tad rengėme paraišką Lietuvos kultūros tarybai, gavome finansavimą, ir arena atsirado, koncertai įvyko, – prisiminė L. Mikalauskas.

Arenoje surengti trys koncertai – vieną jų organizavo Kazlų Rūdos kultūros centras, kitus – asociacija „Jaunoji Sūduva“. Arena buvo pastatyta patogioje geografinėje vietoje, visai netoli automagistralės „Via Baltica“, tarp Kauno ir Marijampolės, Pinciškių kaime. Ji buvo lengvai pasiekiama, o per tris koncertus iš viso apsilankė apie 1600 žmonių, ir tai viršijo visus lūkesčius.
Trys įspūdingi koncertai
Pirmame koncerte pasirodė akordeonistas, tarptautinių konkursų laureatas Tadas Motiečius su orkestru „Kremerata Lituanica“, skambėjo sarsuelos, tango kūriniai ir kitos populiarios akordeono bei orkestro melodijos. Antrame koncerte susirinkusiems savo kūrybos šedevrus dovanojo visame pasaulyje gastroliuojantis Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO), vadovaujamas dirigento Gedimino Gelgoto. Į šią areną kolektyvas atvyko tik grįžęs iš Norvegijos, kur grojo šalies karalienei.
Baigiamasis „slow“ arenos renginys sumušė visus rekordus – jį stebėjo apie 700 žiūrovų, atvykusių į Džiuzepės Verdžio operos „Traviata“ kamerinį pastatymą lietuvių kalba, akompanuojant fortepijonu. Pagrindinius vaidmenis atliko Egidijus Bavikinas (Alfredas), L. Mikalauskas (Žermonas), Violetos Valeri vaidmenį – aksominio balso savininkė Ona Kolobovaitė, akompanavo talentingoji pianistė Beata Vingraitė.
Šis kamerinis (nes be choro ir orkestro) pastatymas jau skambėjo ne viename Lietuvos mieste, festivalyje ir sulaukė pačių geriausių atsiliepimų. „Traviata“ mūsų šalies scenose atliekama nuo 1920 m. gruodžio 31-osios, o šioje arenoje atlikėjai skaitė ir tekstą iš Aleksandro Diuma romano „Dama su kamelijomis“, kurio pagrindu sukurtas operos libretas. Daugybės žiūrovų iš Kauno, Marijampolės, Vilniaus, Kazlų Rūdos ir net Čikagos (JAV) plojimų jis susilaukė ir šiaudų arenoje.
Įrašyta į Lietuvos rekordų knygą
Baigiamajame renginyje Lietuvos rekordų registravimo agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis iškilmingai paskelbė, kad ši arena, kaip didžiausia tokia šalyje, pastatyta iš šiaudų ritinių, yra įrašoma į šią knygą. Jis organizatoriams įteikė tai liudijantį diplomą, kuris yra lygiai tokio pat dydžio ir atspausdintas lygiai ant tokio pat popieriaus kaip garsiųjų Gineso rekordų diplomai.

V. Navaitis pateikė ir įspūdingus skaičius – arena pastatyta iš 220 šiaudų ritinių, sudėtų trimis aukštais, vieno ritinio aukštis 3,6 metro, arenos plotas siekė 1075 kvadratinius metrus, plotis – 37 metrai.
Buvo padėkota ir įteiktos dovanos ūkininkų Kairaičių ir Skučų šeimoms, be kurių pagalbos šis projektas nebūtų įvykęs, taip pat kitiems rėmėjams, pagalbininkams. Nors žadėta, kad arena jau kitą dieną bus griaunama, tačiau baigti ją ardyti planuojama iki rugsėjo pradžios.
Daugelis žiūrovų smalsavo, kaip pavyko čia atvežti ir ant šiaudų scenos užkelti fortepijoną. L. Mikalauskas „Suvalkiečiui“ išdavė paslaptį, kad tai tikrai buvo didelis iššūkis, o jį įgyvendinti padėjo Kaune gyvenantys ir šių instrumentų derinimu bei atnaujinimu užsiimantys žinomi muzikantai broliai Bazarai, kurie turi tam reikalingą įrangą. Taigi instrumentas buvo saugiai paruoštas, supakuotas ir atvežtas iš Kazlų Rūdos, o po renginio vėl išvežtas atgal.
Tapo laidos „Duokim garo“ vedėju
Paklaustas, ar galima tikėtis, kad tokia arena iškils ir žiūrovus į koncertus kvies ir ateinančiais metais, L. Mikalauskas sakė, jog taip tikrai gali būti, nes minčių būsimiems koncertams yra ir norisi patenkinti žiūrovų lūkesčius.

Negalėjome solisto nepaklausti ir apie naują jo darbą Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“.
– Su ta laida aš jau seniai bendradarbiauju ir vis slapta pagalvodavau, kad jei man pasiūlytų, tikrai sutikčiau būti jos vedėju. Tad kai šią vasarą sulaukiau laidos prodiuserio pasiūlymo su Loreta Sungailiene vesti „Duokim garo“, iš karto nedvejodamas sutikau. Ši laida dovanoja labai gerą atgalinį ryšį, sulaukiu daug dėmesio, atsiveria naujų galimybių ir tuo labai džiaugiuosi. Televizijos žiūrovai naujajame sezone mane išvys jau rugsėjo 4-ąją, o iš viso esame įrašę kelias laidas ir, manau, mums sekėsi visai neblogai, – teigė L. Mikalauskas.
Šiam talentingam ir darbščiam atlikėjui, vedėjui ir organizatoriui norisi palinkėti tolesnės sėkmės ir tikėtis, kad užteks laiko visiems sumanymams įgyvendinti.
Algis VAŠKEVIČIUS