Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?

Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia, manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę ir dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą.

Pasak jo, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad visgi jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus.

Pokovidinis sindromas – itin apgaulingas

Susirgę COVID-19 infekcija žmonės dažniausiai pasveiksta per 1–2 savaites. Tačiau nemaža dalis jų dar ilgai jaučia ligos padarinius, tam tikrus pokyčius organizme, blogą bendrą savijautą – visa tai vadinama pokovidiniu sindromu.

R. Kubilius sako: „Jei pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19 – būtina kreiptis pagalbos.“ Nuotr. asmeninio archyvo

Reabilitacijos klinikos vadovas R. Kubilius COVID-19 liekamuosius reiškinius skirsto į dvi dideles grupes.
Pirmajai grupei priklauso koronavirusu užsikrėtę asmenys, kurie dėl komplikuotos būklės pateko į ligoninę. Prieš juos išleidžiant namo, gydytojai įvertina pacientų būklę ir pastebi liekamuosius reiškinius, tokius kaip išlikusį bendrą silpnumą, po persirgto plaučių uždegimo neatsistatantį kvėpavimą ar nuovargį.
„Priklausomai nuo to, koks gydymas buvo taikomas, tie liekamieji reiškiniai gali būti skirtingi“, – pažymi gydytojas kardiologas, pridurdamas, kad tokius pacientus gydytojai turi galimybę nusiųsti į reabilitaciją.
Antrąją pacientų grupę sudaro pacientai, persirgę lengvo ar vidutinio sunkumo COVID-19 liga. Tais atvejais, kai šeimos gydytojas konstatuoja pasveikimą, o pacientas nesijaučia visiškai pasveikęs ir neretai yra išlikusių simptomų ar nusiskundimų, užsitęsusių keletą mėnesių, diagnozuojamas pokovidinis sindromas.

Simptomų – daugiau nei 60

R. Kubilius pažymi liekamųjų reiškinių įvairovę, susirgimui komplikavusis ar ligai tapus lėtine: „Nustatėme, kad lietuvaičiams būdinga daugiau nei 60 įvairiausių simptomų, siejamų su pokovidiniu sindromu. Iš jų patys dažniausi – išlikęs dusulys, nuovargis ir bendras silpnumas.“

Pastaruoju metu pastebimi įvairūs su širdies ir kraujagyslių sistema susiję ligos požymiai: pacientui naujai atsiradę širdies permušimai, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, galvos svaigimas, migruojančio pobūdžio raumenų, kaulų skausmai. Daliai pacientų gali pasireikšti ir kitų organizmo sistemų sutrikimų.
Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, jėgų nebuvimas, trumpalaikės atminties praradimas, uoslės ar skonio netekimas, gali užsitęsti 6 mėnesius ir ilgiau.

„Turėjome pacientų, kuriems uoslė neatsistatė 11 mėnesių“, – prisimena Reabilitacijos klinikos vadovas.

Atsinaujinę skausmai – ne išimtis

Specialistų teigimu, pokovidinis sindromas yra apgaulingas ir grėsmingas – nors dauguma simptomų per 4–6 mėnesius regresuoja, dalis jų gali išlikti tokie patys. Be to, pacientui gali atsirasti vis naujų šalutinių poveikių, nors senieji dar nedingo.

Gydytojas kardiologas atkreipia dėmesį į atsinaujinusias lėtines ligas, uždegimus: „Persirgus koronavirusu, neretai paūmėja tam tikri skausmai, kurie paciento jau nevargino. Pavyzdžiui, paciento kurį laiką nebevargino nugaros skausmai, tačiau atvyko pas reabilitologą dėl naujai atsiradusio ar paaštrėjusio skausmo toje vietoje. Kai pradedame aiškintis, kas galėjo sukelti šį skausmą, dažnai prieiname prie išvados – tam įtaką padarė persirgimas COVID-19 infekcija.“

Ne laukti, kol praeis, o gydyti

R. Kubilius sako, kad dažnai pacientai toleruoja pokovidinio sindromo simptomus ir nesikreipia nei į šeimos gydytoją, nei į reabilitologą. Laukia, kol tai praeis savaime.

Remiantis Kauno klinikų atliktu tyrimu, bemaž kas antras persirgęs koronavirusine infekcija mano, kad jiems būtų tikslinga nuvykti išsitirti pas gydytoją reabilitologą. Tačiau iš tiesų atvyksta tik kas dešimtas.
„Turime visas galimybes ir priemones, kad nuslopintume vienokių ar kitokių pokovidinio sindromo simptomų veiksmingumą, stiprumą ir padėtume pacientui „pilna koja“ grįžti į gyvenimą ir į visas mėgstamas veiklas“, – profesionalios pagalbos svarbą įvardija gydytojas kardiologas.

Jo teigimu, kas ketvirtas asmuo vartoja įvairius vitaminus, maisto papildus ar net vaistus, tikėdamasis, kad tai padės numalšinti COVID-19 liekamuosius reiškinius ir nemalonius pojūčius. Nors iš tiesų, norint visiškai pasveikti, yra reikalinga profesionalo pagalba.

Skatina kreiptis pagalbos

R. Kubilius pasakoja apie neseniai įvykusią situaciją, kai keturiasdešimties nesulaukęs pacientas, persirgęs lengva COVID-19 ligos forma, pripažino, kad nesijaučia taip kaip anksčiau. Jis jautė nuolatinį nuovargį, irzlumą, dirglumą, sumažėjusį fizinį pajėgumą.

Anot paciento, visi šie simptomai nebuvo taip aiškiai išreikšti, todėl jis delsė ir į gydytojus anksčiau nesikreipė. Galiausiai atvykus pas specialistus ir pritaikius jam tinkamas gydymo metodikas, pavyko labai pagerinti paciento funkcinę būklę.

Reabilitacijos klinikos vadovas akcentuoja – kiekvienas asmuo, kuris sirgo koronavirusu, visiškai pasveikęs turi nejausti jokių šalutinių poveikių. Rekomenduojama atidžiai stebėti savo organizmą – kaip organai funkcionuoja po pasveikimo, kokia bendra fizinė ir psichinė savijauta.

Jei vis dėlto pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19, rekomenduojama kreiptis į reabilitologą, kuris suteiks tinkamą pagalbą ir padės susigrąžinti gerą savijautą.
„Visiems, persirgusiems koronavirusine infekcija, reikėtų atidžiai stebėti savo sveikatą ir rimtai vertinti net ir pačius mažiausius pokyčius, bet kokį jaučiamą diskomfortą“, – pataria gydytojas.

Kaip tinkamai stiprinti organizmą?

Norint išlaikyti gerą bendrą organizmo savijautą, priklausomai nuo paciento būklės, rekomenduojamos įvairios reabilitacinės procedūros: kasdienės mankštos, sveika ir subalansuota mityba, atminties lavinimas, psichosocialinė parama.

Pasak R. Kubiliaus, reabilitacija ir liekamųjų reiškinių gydymas reikalauja daug pastangų tiek iš gydytojų, tiek iš paciento: „Svarbu suprasti ir nusiteikti, kad laukia ilgas sveikatos atkūrimo kelias. Tačiau kryptingai ir sistemingai dirbdami galiausiai pasieksite puikių rezultatų. Daliai pacientų simptomai ir savaime išnyksta.“
Siekiant pagerinti fizinę sveikatą, dažniausiai rekomenduojamas kasdienis vaikščiojimas ar kitas lengvas fizinis krūvis. Svarbu pasirinkti tokią veiklą ir jos intensyvumą, kuri nesukeltų jokio papildomo diskomforto, dusulio, nuovargio.

„Po keleto savaičių kasdien atliekamas fizinis krūvis – ar tai būtų ėjimas, važiavimas dviračiu, ar kita fizinė veikla – turėtų kasdien būti vis didesnis, kad raumenynas palaipsniui grįžtų į buvusią fizinę būklę.“
R. Kubilius įspėja – nederėtų versti savęs daryti kažko, kam neturite jėgų, ir spausti savęs per prievartą. „Nepamirškite, kad neseniai kovojote su klastinga liga, kuri bandė provokuoti jūsų imuninę sistemą, todėl vertėtų į buvusio gyvenimo vėžes grįžti palaipsniui. Priešingu atveju perteklinė intensyvesnė veikla gali ne padėti pasveikti, o paskatinti ligos atkrytį ir sugrąžinti buvusius simptomus.“

Tiems, kurie skundžiasi sąmonės ar minties aštrumo praradimu, patariama spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, skaityti bandant įsiminti, skirti daugiau dėmesio toms veikloms, kurios lavina kognityvinius sugebėjimus, priverčia susimąstyti, sukoncentruoti dėmesį.

„Reguliariai atlikdami tokio tipo pratimus, vis aktyvinsite smegenų neuronų jungtis ir pamažu jūsų nervinė sistema atsistatys“, – teigia Reabilitacijos klinikos vadovas.

Kur ieškoti pagalbos?

Tiems, kurie persirgo COVID-19 infekcija, tačiau vis dar nesijaučia, kad iki galo pasveiko, kuriuos vargina užsitęsę simptomai, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus, kurie pritaikys tinkamus gydymo metodus ir padės greičiau atgauti jėgas.

Dėl blogos bendros savijautos ar jaučiamų liekamųjų reiškinių siūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą.

Šeimos gydytojai gali nusiųsti pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją dėl medicininės reabilitacijos skyrimo.

Pacientus, sirgusius COVID-19, maloniai prašome dalyvauti anoniminėje apklausoje https://forms.gle/nwKUAxoKaGPm6ufc8

Užs. 1139.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...
  • Kvietiškyje – pagarba praeičiai

    2022-09-14Kvietiškyje – pagarba praeičiai
    Atidengiamas paminklinis akmuo: Povilas Isoda, Vida Mickuvienė ir Remigijus Kupčikas. Autorės nuotraukos Kultūros klubas „Aistuva“, vadovaujamas Vidos Mickuvienės, ilgokai ruošėsi šių metų Paveldo dienoms: užsibrėžti tikslai buvo gana ambicingi ir pareikalavo didelių pastangų. Praėjusį sekmadienį į Kvietiškio dvarvietės parką buvo kviečiami visi, norintys pagerbti 1830–1831 metų sukilimo dalyvius. Svarbiausias akcentas – paminklinio akmens atidengimas ir istorinių įvykių rekonstrukcija „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Emilija Pliaterytė po rugsėjo lietumi Kvietiškyje… Sveikinimo žodį, dėkodamas renginio iniciatoriams ir projektą vykdžiusiems žmonėms, tarė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Jis priminė istorinės atminties svarbą kiekvienam mūsų – pastarojo meto įvykiai primena, kad savo istoriją turime žinoti ir iš ...
  • Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

    2022-09-14Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?
    G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“Nuotrauka iš asmeninio archyvo Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių ir vienišumo problemos. Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti ...
  • Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė

    2022-09-12Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė
    Ar pradinių klasių mokytojui būtina išmanyti informatiką? Ar reikalingos žinios iš įvairių informatikos temų – programavimo, 3D modeliavimo, virtualios realybės ir kt.? Kaip šias žinias kūrybiškai jungti su pamokų temomis pradinukams?Tai klausimai, kurie kyla ne vienam pedagogui, ir kiekvienas savaip ieško atsakymų.Viena iš galimybių išmokti yra nuotoliniai kursai, o Marijampolės savivaldybėje informatikos mokymosi programoje „Vedliai“, skirtoje pradinių klasių mokytojams, jau mokosi 32 pradinių klasių mokytojai iš 7 mokyklų. Jie savo naujas žinias panaudoja pasiekdami per 500 mergaičių ir berniukų.Mūsų savivaldybės mokytojos pasiekė puikių rezultatų ir nuolat stebina savo kūrybiškumu, novatoriškumu ir energingumu. Pradinių klasių mokytoja Diana Vaišutienė iš Marijampolės savivaldybės ...
  • Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    2022-09-10Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
    A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą ir svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje ...
  • Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda…

    2022-09-09Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda...
    Režisierė Milda Mažėtytė-Antanauskienė pastaraisiais metais dirba itin intensyviai… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ar atkreipėte dėmesį, kad kviečiama į „teatro ir istorijų“ festivalį? Ar tai bus tik teatro istorijos, o gal įvairūs istorijos momentai atgims scenoje? Pašnekovė sako, kad didelės intrigos lyg ir nėra: teatro plačiąja prasme, taip pat ir kiek­vieno teatro (neišskiriant Marijampolės), istorija yra labai įdomi pati savaime, visos jos skirtingos, tačiau neatsiejamos ir nuo didžiosios istorijos. Kaip paradoksaliai beskambėtų, bet Marijampolės dramos teatras atidarytas per karą – 1942-ųjų rugsėjo 12 dieną! Tačiau net istorikai apie teatro istoriją dažnai nelabai ką žino ir gali pasakyti. O juk čia slypi įdomiausių dalykų. ...
  • Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti…

    2022-09-09Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti...
    Visą paskutinę rugpjūčio savaitę po Suvalkiją keliavo, keliaudami dainavo, žmones kalbino ir visokiausiais etnokultūriniais dalykais domėjosi Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai. Gyvuojantis jau šeštą dešimtmetį kolektyvas, apkeliavęs ne tik Lietuvą, bet ir daug pasaulio šalių, pačių įdomiausių dalykų vis ieško ir suranda būtent savo šalyje. Karalkrėslyje (Vilkaviškio r.) surengta kūrybinė stovykla „Sūduvos slėpiniai“: Mildai Ričkutei ir Kristinai Aponavičiūtei vadovaujant, ansamblio dalyviai tų slėpinių ieškojo aktyviai, plačiai aprėpdami regioną. Kiekviena diena buvo vis kitokia ir kupina įspūdžių. Vincentas Svitojus ir ansamblio vadovė Milda Ričkutė apsikeitė dovanomis… Autorės nuotraukos Lankytasi Skriaudžiuose, klausytasi garsiųjų kanklių; Vilkaviškio audimo artelėje prisėsta ir prie staklių; Paežeriuose, prie ...
  • „Lino taku“ – linksmai ir viltingai

    2022-09-07„Lino taku“ – linksmai ir viltingai
    Prieš penketą metų Šunskuose kaimo bendruomenės „Gegužraibė“ iniciatyva pasukta „Lino taku“ – kasmet vis kitoje sodyboje buvo sėjama linų, stengiamasi prisiminti darbus ir tradicijas… Šiemet „Lino takas“ atvedė į Dzidolikynę – Kristinos ir Arūno Brokevičių sodybą, kur šiais metais ir mėlynavo linų laukas… „Laukelis“, – kukliai įvardijo šiųmečio projekto organizatorius gimnazistas Titas Mockevičius. Jis linus sėjo, jis iš tiesų juos ravėjo: užaugo aukšti, o oro kaprizai per anksti sunokino, išguldė… Prisiliesti prie lino švariomis rankomis… Autorės nuotraukos Taigi ir pakvietė į šį laukelį, tačiau pirmiau turėjome pereiti pro vartus, nusiplauti rankas ir lino rankšluosčiu nusišluostyti… Tarp šimtamečių ąžuolų simbolinį aukurą Titas įkūrė ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.