
Rugpjūčio viduryje Marijampolės vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Jotvingis“ (vadovė Alina Kvietkauskienė) dalyvavo Portugalijoje, Montemor-o-Novo mieste vykusiame Mostra Internacional de Folklore (toliau – MIF) festivalyje. Tai buvo antras kartas – šiame festivalyje jotvingiečiai dalyvavo 2017 m. Nors festivalis tas pats, tačiau įspūdžiai ir visa kelionė buvo visiškai kitokie nei prieš penkerius metus.
Nors atrodo, kad po griežtų karantino suvaržymų pasaulis atsigauna ir vasaros kelionės vyksta beveik be apribojimų, tačiau pandemijos padarinius jautėme ir šiame festivalyje. Jame dalyvavo tik trys šalys: Portugalija, Egiptas ir Lietuva (ankstesniuose festivaliuose dalyvaudavo šešios šalys). Tačiau 11-asis MIF festivalis buvo įdomus ir nepakartojamas, turtingas savo koncertine veikla ir žavintis šilta, nuoširdžia bendravimo atmosfera.

Festivalio atidarymas vyko miesto rotušės aikštėje, buvo pakeltos festivalio ir dalyvaujančių šalių valstybinės vėliavos, skambėjo Portugalijos, Egipto ir Lietuvos himnai. Sunku apsakyti jausmą, kuris užlieja, kai tolimoje Portugalijoje minimas Lietuvos ir Marijampolės vardas, iškilmingai plevėsuoja Lietuvos trispalvė, o skambant „Tautiškai giesmei“, ją giedame kartu. Tai ypatingos akimirkos. Vėliau visi festivalio dalyviai buvo pakviesti į merijos salę, kur skambėjo padėkos žodžiai dalyviams ir organizatoriams, įteikti atminimo suvenyrai, pasivaišinta kava ir saldumynais.
Pagrindinė festivalio diena prasidėjo smagia festivalio dalyvių eisena Montemor-o-Novo miesto gatvėmis, trumpi kolektyvų pasirodymai vyko miesto turgaus salėje. Jautėme žmonių palaikymą, gerą nuotaiką, įtraukėme juos į lietuviško šokio sūkurį. Dauguma susirinkusiųjų noriai bendravo, klausinėjo apie Lietuvą, pageidavo su mumis nusifotografuoti. Šiltas bendravimas, nuoširdumas lydėjo mus visos kelionės metu.
Didysis MIF festivalio „O Mundo no Alentejo“ koncertas vyko vakare koridos arenoje, kuri turi savo nepaprastą aurą. Arenoje telpa tūkstančiai žiūrovų, ir tai išties suteikia renginiui išskirtinumo.
rganizatoriai pasistengė, kad kiekvienas kolektyvas būtų pristatytas ypač pagarbiai. Pristatymų metu buvo rodomi tos šalies filmuoti vaizdai. Organizatoriai pasistengė parengti tokią Lietuvos vaizdo medžiagą, kad mums beliko tik didžiuotis, kokia nuostabi, kokia įspūdinga, kokia žalia yra mūsų šalis. O po „Jotvingio“ pasirodymo žiūrovai dar ilgai plojo ir dėkojo. Žinoma, publika šiltai ir draugiškai priėmė visus festivalio dalyvius.
Tačiau šis festivalis – tai ne tik koncertai ir pasirodymai Montemor-o-Novo mieste. „Jotvingio“ šokėjai koncertavo Mourao, Portel, Borba ir Cabrela miestuose – visur lietuvaičių programa priimta šiltai ir nuoširdžiai. Tai ir žinomų muzikantų – A. Venclovo, A. Grinevičiaus ir P. Krukonio, susibūrusių į kapelą, nuopelnas. Jų muzika ir dainos puikiai papildė „Jotvingio“ šokių programą. Džiaugiamės, kad Portugalijoje pristatėme ne tik lietuvišką šokį, bet ir nuostabias lietuviškas dainas – Mourao mieste po pasirodymo publika mums plojo atsistojusi. Nors Borbos mieste pusė žiūrovų buvo paaugliai, bet ir jie pajautė mūsų energiją ir dalijamą gerą nuotaiką, kartu su mumis linksminosi ir plojo. Portelio mieste dalyvavome „XXIII Festival Internacional Folclore“, o Cabreloje – „Festas de Cabrela“ šventėje. Visur jautėmės gerbiami, mylimi, laukiami. Mums buvo be galo smagu festivalio metu Portugalijos miestuose sutikti lietuvių, ten gyvenančių arba atvykusių.
Sužinoję apie kolektyvo iš Lietuvos koncertą, specialiai atvažiuodavo pasižiūrėti programos, palaikyti mus ir, žinoma, pabendrauti, pristatyti savo draugams ar šeimos nariams.
„Jotvingio“ šokėjai ir muzikantai turėjo galimybę pamatyti dar daugiau Portugalijos. Festivalio programa buvo sudaryta taip, kad aplankėme keletą miestų, apžiūrėjome jų įžymybes. O prieš išvykdami namo dar spėjome dalyvauti ekskursijoje po Setubalio regioną. Jame mus lydėjo jau šešiolika metų Portugalijoje gyvenanti gidė iš Lietuvos Ernesta. Aplankėme Palmelos pilį, Ešpišelo kyšulį, dvidešimt aštuonių metrų aukščio Jėzaus Kristaus statulą, postindustrinį kvartalą „Lx Factory“ Lisabonoje.
Tai buvo labai šauni ir įsimintina kelionė. Įsimintina patirtais įspūdžiais, pamatytais vaizdais ir sužavėjusi nuoširdžiu žmonių bendravimu. Taip norisi palinkėti sau ir kitiems, kad pasaulis būtų atviras ir saugus, o kelionės – pilnos neišdildomų įspūdžių.
Virginija GIEDRAITIENĖ, Marijampolės tautinių šokių kolektyvo „Jotvingis“ šokėja