Prieš penketą metų Šunskuose kaimo bendruomenės „Gegužraibė“ iniciatyva pasukta „Lino taku“ – kasmet vis kitoje sodyboje buvo sėjama linų, stengiamasi prisiminti darbus ir tradicijas…
Šiemet „Lino takas“ atvedė į Dzidolikynę – Kristinos ir Arūno Brokevičių sodybą, kur šiais metais ir mėlynavo linų laukas… „Laukelis“, – kukliai įvardijo šiųmečio projekto organizatorius gimnazistas Titas Mockevičius. Jis linus sėjo, jis iš tiesų juos ravėjo: užaugo aukšti, o oro kaprizai per anksti sunokino, išguldė…
Taigi ir pakvietė į šį laukelį, tačiau pirmiau turėjome pereiti pro vartus, nusiplauti rankas ir lino rankšluosčiu nusišluostyti… Tarp šimtamečių ąžuolų simbolinį aukurą Titas įkūrė įskėlęs ugnį, „Dijūtos“ moterims dainuojant. Prie linų papasakojo, kaip jam magėjo pačiam išbandyti tai, apie ką buvo girdėjęs – pirmiausia iš močiutės Inos Kereišienės. Titas pakvietė griebtis darbo, o „Žvirgždės“ dainininkės liną apdainavo. Talka yra talka, nesvarbu, kokio dydžio laukas. Šis bemat ištuštėjo, tačiau visiems taip nesinorėjo iš čia išeiti…
O kieme laukė meistrai, pasiruošę pamokyti amatų: Laimutė Kraukšlienė, Danutė Saukaitienė ir Algimantas Avulis. Čia pat – daugeliui nematyti įrankiai linams apdirbti ir patys linai, jau tapę pluoštu, siūlais… Dainavo ir šokti kvietė ansamblis „Žolynukai“, po darbų buvo kuo pasistiprinti. „Gegužraibės“ bendruomenės pirmininkė Audronė Šlyterienė dėkojo T. Mockevičiui už tai, kad neleido šiam projektui užgesti, o pats Titas – visiems (jų tikrai daug), kurie jam padėjo. Jei ne Haroldas Blockus, kuris paruošė linų laukelį, gal nieko ir nebūtų buvę…
…Skambėjo kiemas po didžiuliais medžiais, sklandė čia bendrystės ir supratingumo dvasia. Daug gerų žodžių pasakyta, dėkota – ir džiaugtasi tiek vyresniųjų patirtimi, tiek jaunųjų skleidžiama šviesa…
„Gegužraibės“ bendruomenė kelerių metų patirtį sudėjo į dailiai išleistą kalendorių „Linų auginimo tradicijos Suvalkijoje“ – jį apžvelgsime vėliau.
Lina VOLUNGYTĖ