Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus.

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių ir vienišumo problemos.
Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti.

Jaučiamos pandemijos pasekmės

Visuotinė pandemija visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susidūrė su neplanuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį.

Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namie. Tai kai kuriems išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomybėmis, pyko vienas ant kito dėl to, kad nepatiria jokių įspūdžių, negali planuoti savo laiko, atostogų, pramogų ir net susitikimų su draugais ar kitais šeimos nariais.

Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi.
Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai su rimtomis depresijomis ar neurozėmis, kurie vis dar „laižosi žaizdas“.

Neigiama įtaka bendravimui

Be viso to, pandemijos metu labai išryškėjo vienišumo jausmas. Daliai asmenų iki šiol sunku grįžti į normalų socialinį gyvenimą, pradėti naujas pažintis, bendrauti su kitais.

Psichologė sako, kad, siekiant pokyčių, pirmiausia žmogus turėtų įsivardinti, kokie yra esminiai jo bendravimo trūkumai, kas jį stabdo nuo socialinio gyvenimo ar nuo antros pusės susiradimo.
Ji pažymi, kad, vos pradėjus naujas pažintis, žmonės daro kelias pagrindines klaidas: „Dažnai „koją kiša“ per didelis įtarumas, kai iškart gerai nepažįstamas žmogus yra nurašomas už pačią menkiausią klaidą, ar priešingai – per didelis pasyvumas – kai manoma, kad kita pusė turi daugiau „investuoti“ į santykius, stengtis, rodyti dėmesį.“

Perdegimas yra panašus į depresiją

Nors stresą patiria kone kiekvienas šiuolaikinis žmogus, nuolatinis ir lėtinis stresas galiausiai gali virsti perdegimu, kai žmogui jokių teigiamų emocijų nebekelia tai, kas anksčiau jį džiugino.

Psichologė G. Petronienė teigia: perdegimo sindromas yra panašus į lengvą depresiją, nuo kurios žmogus tampa irzlesnis, prastesnės nuotaikos, patiria daugiau neigiamų emocijų, nepasitiki savimi, jaučia savigraužą ir fokusuojasi į neigiamus aspektus.

Neretai tai veikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir kūną – gali kamuoti sutrikęs kvėpavimas, įtempti kūno raumenys, pasirodyti tokie fiziniai sutrikimai kaip persivalgymas.

Pasak psichologės, dažniausiai tai pasireiškia žmonėms, kurie įdeda per daug pastangų ar perfekcionistiškai žvelgia į tai, ką daro, nori būti geriausi visose srityse.

Konsultuodama savo pacientus, pašnekovė pastebi, kad dažnu atveju tai liečia labiau moteris, nei vyrus: „Būtent moteris dažniausiai stengiasi tinkamai išbalansuoti tarp karjeros, savirealizacijos ir šeimos.“

Ką daryti dėl geresnės savijautos?

Psichologė G. Petronienė pataria – norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, pirmiausia labai svarbu gebėti teisingai įvardinti savo jausmus, su jais išbūti.

Reikėtų apsibrėžti, dėl ko kyla tam tikros neigiamos emocijos, ir tik vėliau jas „neštis“ į bendravimą su kitais. Kitu atveju bus tik blogiau.

„Kai žmonės rodo pyktį vieni kitiems, pavyzdžiui, dėl nesėkmių darbe išsiliedami ant savo antrosios pusės ar vaikų, kyla dar daugiau problemų, negu jų buvo prieš tai“, – aiškina G. Petronienė.

Taip pat visokeriopai naudingas ir kiekvienam žmogui yra būtinas nuoširdus pokalbis su kitu asmeniu – antra puse, draugu ar psichologu, psichoterapeutu.

„Jeigu niekas nežino, kas dedasi jūsų širdyje, anksčiau ar vėliau tikriausiai teks susidurti su depresija, tapti nerimastingam ar palinkti į priklausomybes. Todėl labai svarbu žmogui nuoširdžiai kalbėti ir būti išklausytam, kitu atveju – „liepto galas“ bus anksčiau ar vėliau pasiektas“, – perspėja psichologė.

Kokybiškas poilsis – ne tik kūnui, bet ir sielai

Kiekvienam žmogui yra svarbus ir naudingas kokybiškas poilsis, kurio metu pailsi kūnas, išvalomos mintys.
„Šiais laikais visi visur bandome suspėti ir dažnas yra įpratęs gyventi jausdamas įtampą. Visiems būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis“, – tvirtina psichologė.

Vieni geriausiai atsipalaiduoja skaitydami knygas, kiti – užsiimdami sportu ar kita aktyvia veikla. Visų svarbiausia, kad tai padėtų jums atsiriboti nuo jūsų gyvenimo chaoso, įtampos ir streso.

Anot G. Petronienės, žmogaus energija nėra begalinė, o poilsis padeda „persikrauti“, išlaikyti stabilumą, į stresines situacijas žvelgti ramiau, racionaliau priimti sprendimus.

„Ne tik kūnui, bet ir mūsų psichikai reikalingas poilsis. Tik tokiu būdu galime atgauti jėgas ir išlikti sveiki, produktyvūs ir gebėti nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu“, – priduria ji.

Kodėl delsiama kreiptis pagalbos?

Jeigu žmogų kamuojantys simptomai: nerimas, negebėjimas valdyti emocijų, nemiga, įkyrios mintys, emocinis valgymas ar fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas ir kiti, kurių negali paaiškinti šeimos gydytojas, – trunka ilgiau nei dvi savaites, patariama nedelsti ir kreiptis į specialistą, kuris padės greičiau išspręsti problemas, užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir susigrąžinti visaverčio gyvenimo džiaugsmą.
Nors šiais laikais vis dažniau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos svarbą ir naudą, dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

Pasak G. Petronienės, kiekvieno žmogaus atvejis ir kreipimosi į specialistus atidėliojimo priežastys yra skirtingos: „Vieni bijo sužinoti, kad turi didesnių sutrikimų, kiti priešingai – yra nusiteikę optimistiškai ir mano, kad jiems pagalba nereikalinga. Treti gėdijasi eiti pas psichologą ar psichiatrą, o ketvirti tam neranda laiko. Priežasčių yra daugybė, tačiau reikėtų įsisavinti tai, kad emocinė ir psichinė sveikata yra ne ką mažiau svarbesnė už fizinę sveikatą. Nesikreipiant pagalbos mes kenkiame tik patys sau.“

Nemokamos pagalbos galimybės

Išgyvenant emocinius sunkumus, užsiregistravus psichikos sveikatos centruose arba visuomenės sveikatos biure galima gauti nemokamų psichologo konsultacijų, tam nereikia gydytojo siuntimo.

Taip pat rekomenduojama kreiptis į emocinės paramos tarnybas – pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.

Šioje interneto svetainėje galima atlikti geros savijautos testą apie tai, kaip jūs jautėtės per pastarąsias dvi savaites. Tai padės jums suprasti, ar dėl esamos psichinės ir emocinės būsenos vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Patariama parsisiųsti ir naudotis šiomis interneto programėlėmis – „Pagalba sau“, „Ramu“, „Pauzė“ ir „Mindletic“. Jos skirtos savipagalbos įgūdžiams lavinti, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti panikos atakos metu.

Užs. 1198.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...
  • Kvietiškyje – pagarba praeičiai

    2022-09-14Kvietiškyje – pagarba praeičiai
    Atidengiamas paminklinis akmuo: Povilas Isoda, Vida Mickuvienė ir Remigijus Kupčikas. Autorės nuotraukos Kultūros klubas „Aistuva“, vadovaujamas Vidos Mickuvienės, ilgokai ruošėsi šių metų Paveldo dienoms: užsibrėžti tikslai buvo gana ambicingi ir pareikalavo didelių pastangų. Praėjusį sekmadienį į Kvietiškio dvarvietės parką buvo kviečiami visi, norintys pagerbti 1830–1831 metų sukilimo dalyvius. Svarbiausias akcentas – paminklinio akmens atidengimas ir istorinių įvykių rekonstrukcija „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Emilija Pliaterytė po rugsėjo lietumi Kvietiškyje… Sveikinimo žodį, dėkodamas renginio iniciatoriams ir projektą vykdžiusiems žmonėms, tarė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Jis priminė istorinės atminties svarbą kiekvienam mūsų – pastarojo meto įvykiai primena, kad savo istoriją turime žinoti ir iš ...
  • Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

    2022-09-14Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?
    G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“Nuotrauka iš asmeninio archyvo Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių ir vienišumo problemos. Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti ...
  • Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė

    2022-09-12Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė
    Ar pradinių klasių mokytojui būtina išmanyti informatiką? Ar reikalingos žinios iš įvairių informatikos temų – programavimo, 3D modeliavimo, virtualios realybės ir kt.? Kaip šias žinias kūrybiškai jungti su pamokų temomis pradinukams?Tai klausimai, kurie kyla ne vienam pedagogui, ir kiekvienas savaip ieško atsakymų.Viena iš galimybių išmokti yra nuotoliniai kursai, o Marijampolės savivaldybėje informatikos mokymosi programoje „Vedliai“, skirtoje pradinių klasių mokytojams, jau mokosi 32 pradinių klasių mokytojai iš 7 mokyklų. Jie savo naujas žinias panaudoja pasiekdami per 500 mergaičių ir berniukų.Mūsų savivaldybės mokytojos pasiekė puikių rezultatų ir nuolat stebina savo kūrybiškumu, novatoriškumu ir energingumu. Pradinių klasių mokytoja Diana Vaišutienė iš Marijampolės savivaldybės ...
  • Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    2022-09-10Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
    A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą ir svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje ...
  • Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda…

    2022-09-09Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda...
    Režisierė Milda Mažėtytė-Antanauskienė pastaraisiais metais dirba itin intensyviai… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ar atkreipėte dėmesį, kad kviečiama į „teatro ir istorijų“ festivalį? Ar tai bus tik teatro istorijos, o gal įvairūs istorijos momentai atgims scenoje? Pašnekovė sako, kad didelės intrigos lyg ir nėra: teatro plačiąja prasme, taip pat ir kiek­vieno teatro (neišskiriant Marijampolės), istorija yra labai įdomi pati savaime, visos jos skirtingos, tačiau neatsiejamos ir nuo didžiosios istorijos. Kaip paradoksaliai beskambėtų, bet Marijampolės dramos teatras atidarytas per karą – 1942-ųjų rugsėjo 12 dieną! Tačiau net istorikai apie teatro istoriją dažnai nelabai ką žino ir gali pasakyti. O juk čia slypi įdomiausių dalykų. ...
  • Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti…

    2022-09-09Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti...
    Visą paskutinę rugpjūčio savaitę po Suvalkiją keliavo, keliaudami dainavo, žmones kalbino ir visokiausiais etnokultūriniais dalykais domėjosi Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai. Gyvuojantis jau šeštą dešimtmetį kolektyvas, apkeliavęs ne tik Lietuvą, bet ir daug pasaulio šalių, pačių įdomiausių dalykų vis ieško ir suranda būtent savo šalyje. Karalkrėslyje (Vilkaviškio r.) surengta kūrybinė stovykla „Sūduvos slėpiniai“: Mildai Ričkutei ir Kristinai Aponavičiūtei vadovaujant, ansamblio dalyviai tų slėpinių ieškojo aktyviai, plačiai aprėpdami regioną. Kiekviena diena buvo vis kitokia ir kupina įspūdžių. Vincentas Svitojus ir ansamblio vadovė Milda Ričkutė apsikeitė dovanomis… Autorės nuotraukos Lankytasi Skriaudžiuose, klausytasi garsiųjų kanklių; Vilkaviškio audimo artelėje prisėsta ir prie staklių; Paežeriuose, prie ...
  • „Lino taku“ – linksmai ir viltingai

    2022-09-07„Lino taku“ – linksmai ir viltingai
    Prieš penketą metų Šunskuose kaimo bendruomenės „Gegužraibė“ iniciatyva pasukta „Lino taku“ – kasmet vis kitoje sodyboje buvo sėjama linų, stengiamasi prisiminti darbus ir tradicijas… Šiemet „Lino takas“ atvedė į Dzidolikynę – Kristinos ir Arūno Brokevičių sodybą, kur šiais metais ir mėlynavo linų laukas… „Laukelis“, – kukliai įvardijo šiųmečio projekto organizatorius gimnazistas Titas Mockevičius. Jis linus sėjo, jis iš tiesų juos ravėjo: užaugo aukšti, o oro kaprizai per anksti sunokino, išguldė… Prisiliesti prie lino švariomis rankomis… Autorės nuotraukos Taigi ir pakvietė į šį laukelį, tačiau pirmiau turėjome pereiti pro vartus, nusiplauti rankas ir lino rankšluosčiu nusišluostyti… Tarp šimtamečių ąžuolų simbolinį aukurą Titas įkūrė ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.