Kartais ima atrodyti, kad sąvoka „kūrybiškumas“ ir pats jos turinys tampa nuvalkiotas, nes labai jau dažnai kartojamas. Ar be kūrybiškumo gyvenime jau beveik nieko ir nereikia?

Susikaupi tik į tai, ką darai

Paprašėme Marijampolės moksleivių kūrybos centro padalinio Atvirojo jaunimo centro psichologės Gitanos Tamulynienės paaiškinti, kodėl būtina lavinti kūrybiškumą. „Pirmiausia todėl, kad žmogus, kuris moka kurti, moka ir improvizuoti, taigi ir reaguoti į įvairias netikėtas gyvenimo situacijas. Yra standartiniai dalykai, kurie išmokstami, o kūryba yra tai, kad moki kurti kažką nestandartiško – nebūtinai meno kūrinį, o daugybę dalykų, pavyzdžiui, sodinti gėlynus ar kurti verslą. Kūryba labai svarbus dalykas, nes jei žmogus moka kurti, moka gyventi“, – sako psichologė.

Kaip kūrybiškumą ugdyti?

Kai kurie iš prigimties yra kūrybiški. Žmonės neretai painioja talentą iš prigimties su išlavintu kūrybiškumu. Prigimtinio talento žmonės, jei jų niekas nevaržo, jei neturi baimių, kitų suvaržymų, kuria visą laiką, tai – jų gyvenimo būdas. O visi kiti žmonės dažnai net nežino, kad gali kurti. Todėl ir reikia išbandyti save, nestabdyti ir atrasi savo kūrybiškumą. Tikrai dabar pasaulyje tai akcentuojama. Kūryba – sukurti save, o tada galėsi kurti visa kita.

Pasak psichologės, daugelį išbandyti kažką naujo, kurti stabdo baimė, kad nepavyks. Žmogus atsiskleidžia, kai tą baimę įveikia – o būdų yra labai įvairių: meno terapija, šokis, sportas, fotografija, kvėpavimo pratimai, meditacijos, ėjimas. Tereikia ieškoti ir surasti, kas tinka būtent tau.

Kūryba labai svarbu ir atsipalaidavimui, kurio daug kas ieško stresinėse situacijose. „Pavyzdžiui, akrilo liejimas atpalaiduoja, nes susikaupi tik į tai, ką darai. Kūryba leidžia tau būti čia ir dabar. Kai kuri, laikas tampa reliatyvus. Kai tau gera emociškai, tu nejauti laiko. Negalvoji apie nieką kitą, tik kuri, – apie kūrybiškumo galią pasakoja psichologė Gitana. – Žmogus savo gyvenimą turi kurti pats, o jeigu jis leidžia ateičiai arba praeičiai jį valdyti, negali kurti. Kai kuri, esi čia – šioje akimirkoje, šiame momente. Kūryba yra kažkas magiško, bet žmonės mano, kad tai daryti gali tik talentingieji, turintys įgimtų gabumų.“

G. Tamulynienė pastebėjusi, jog daugelis suaugusių žmonių tiki, kad jie nemoka piešti. Tai tenka girdėti ir jos vedamuose ebru meno terapijos užsiėmimuose. „O esmė – kad tau ir nereikia mokėti piešti. Ebru terapija tuo unikali, kad nereikia mokėti, nereikia jokių įgūdžių. Dirbi su dažais ir vandeniu, ir savaime išeina gražūs piešiniai. Visiems tai pavyksta. Žmonės nustemba: „Aš moku, aš moku kurti“. Viena pagyvenusi moteris man po seanso pasakė: „Vaikeli, man prieš mirtį parodei magiją – va ką padariau. Tiek metų nebuvau į rankas paėmusi dažų ir nežinojau, kad galiu.“

Toks yra kūrybiškumo, meno poveikis. O ta baimė piešti dažniausiai ateina iš vaikystės, mat užtenka vieno tėvų, mokytojo, būrelio vadovo žodžio, pažiūrėjimo „ne taip“, nugirsto pokalbio nuotrupos, ir atsiranda kompleksas, baimė, nenoras daryti tai visam gyvenimui. Pasirodo, daug dalykų glūdi mūsų pasąmonėje.
G. Tamulynienė sako, kad ebru užsiėmimuose žmonės atsikrato kompleksų.

Priimami visi jaunuoliai

Atvirajame jaunimo centre psichologė G. Tamulynienė veda meno terapijos užsiėmimus, kuriuose pasitelkiamas ebru menas – piešimas specialiais dažais ant vandens paviršiaus. Su ebru psichologė dirba penkeri metai, taip pat užsiima ir jogos terapija.

Tapyba ant vandens, pasak psichologės, padeda jaunimui, vaikams atsipalaiduoti, pakelia jų savivertę, leidžia susidoroti su sunkiomis emocijomis, su agresija, baimės atakomis. Piešimas padeda suvaldyti emocijas, išsakyti jas per šį meną, nes yra daug dalykų, kuriuos išsakyti žodžiais tiesiog per sunku.
Terapijos užsiėmimai vykdomi iš projektinių lėšų. Kadangi Atvirasis jaunimo centras yra atviras visiems, visi jo lankytojai gali dalyvauti užsiėmimuose.

Atviro darbo principas skiriasi nuo neformaliojo švietimo, nes nėra suplanuotų veiklų, tvarkaraščių. „Pas mus, Atvirajame jaunimo centre, jaunuoliai ir patys siūlo, ką veikti. Jie čia jaučiasi saugiai ir patogiai. Žino, kad niekas nevarinės, neaiškins gyvenimo, nekritikuos, nebars, bendraus kaip su lygiu. Jie iš visur gauna pakankamai tos kritikos ir aiškinimo, tad čia jo nereikia“, – apie centro darbo principus pasakoja G. Tamulynienė.

Čia jaunuoliai priimami kaip lygiaverčiai žmonės – tai jaunimui labai svarbu. Centrą galima lankyti, jei esi nuo 14 iki 29 m. amžiaus, ir ateiti galima tada, kai norisi. Tiesiog ateiti praleisti laiko. Taip pat ir dėl meno užsiėmimų. Atvirojo jaunimo centro tinklapyje būna paskelbta registracija ir galima į juos užsiregistruoti. Priimami net ir iš viso mūsų regiono, nebūtinai vietiniai.