Gabija Arcikauskaitė, Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos vienuoliktokė, neseniai surengė tapybos darbų parodą savo gimnazijoje. Paroda tebeveikia, ji pavadinta „Potėpis“ ir yra gana vientisa stilistiškai, visuose paveiksluose vaizduojami veido profilio fragmentai, spalvos tamsokų tonų, žemiškos.
Į klausimą, kodėl paveiksluose dominuoja veidas, ar netapanti ir peizažų, gėlių, gyvūnų ar kokių siužetinių kompozicijų, mergina atsakė, kad peizažus tapyti jai atrodo banalu, juose nėra paslėptos minties, todėl dažniausiai jai norisi piešti žmogų.
Gabija nuo vaikystės turėjo norą piešti, bet labiau to imtis paskatino gimnazijos dailės mokytoja Asta Čebatorienė. „Ji rengė meno terapijos būrelį per vasaros atostogas. Ten būdama 10 klasėje nutapiau vieną paveikslą, kuris sulaukė didelio pasisekimo, ir nuo tada tapau toliau“, – pasakoja gimnazistė.
Gabija yra savamokslė, nelanko ir net kol kas neplanuoja pradėti lankyti kokią meno mokyklą, nes, pasak jos, technikos dalykų pasimoko pati arba pamoko mokytoja Asta, o jei lankytų pamokas, gali būti, kad jos kūrybą kas nors kontroliuotų, paveiktų, o to ji vengia. Taigi todėl ir piešia savarankiškai. Kai kyla kokių problemų ar klausimų, ji kreipiasi į savo dailės mokytoją, kuri ir duoda patarimų.
Parodoje gimnazijos antrame aukšte eksponuojami visi per maždaug metus Gabijos nutapyti paveikslai. Piešti žmogų jai įdomu, nes tai didesnis iššūkis, o be to, taip ji geriau gali išreikšti emociją ar paslėptą, užkoduotą savo mintį.
„Ant drobės pirmiausia nusipiešiu eskizą, kad geriau matyčiau kompoziciją, proporcijas, apgalvočiau formatą. Daugiausia tapau akrilo dažais, nes taip man lengviau, aliejinių paveikslų turiu vos porą. Parodą surengti paskatino mokytoja Asta. Čia antroji mano paroda, pirmą surengiau Igliaukos bibliotekoje. Kelis paveikslus antroje parodoje pakeičiau“, – pasakoja netikėtai savo talentą atradusi gimnazistė.
Į klausimą, ką jaučia, kai piešia, atsakė, kad priklauso nuo to momento nuotaikos, kai gimsta idėja. Visgi daugumą paveikslų ji sako tapiusi tada, kai susikaupdavo per daug emocijų, jas norėdavosi išreikšti, kad būtų lengviau, taip ir išliedavo ant drobės. „Jaučiu atsipalaidavimą tapydama. Paveikslai tamsokų spalvų, nes man nesinorėjo ryškių atspalvių, kurie atrodytų netikri, norėjau kuo artimesnių natūralumui. Tamsios spalvos turbūt atspindi tuometinę mano nuotaiką“, – sako mergina.
Ateities planuose – nupiešti daug ir dar įspūdingesnių paveikslų, surengti daugiau parodų. Ir toliau Gabija planuoja tobulintis savarankiškai.
Visgi savo ateities vienuoliktokė nesieja su daile. Nori, kad tai būtų laisvalaikis, hobis, o ne profesija. Galvoja studijuoti mediciną, genetikos sritį. Mokslai gimnazijoje jai sekasi gerai. Labiausiai patinka ir įdomiausia pamoka yra chemijos, taip pat matematikos, o dailės pamokos patinka, nes suteikia atsipalaidavimą.
Loreta AKELIENĖ