Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką.
„Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką bei santykį, reikalauja abstraktesnio mąstymo. „Sunku nustatyti, iš kur kyla viena ar kita forma. Tai gali būti prisiminimas, susižavėjimas ar aliuzija į kažką kita“ – tai paties dailininko mintis. Abstrakčių vaizdų ir preciziško atlikimo deriniai jo kūryboje tampa vientisa ir prasminga Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gerai žinomo menininko ištarme.“
R. Čiurlionis nemėgsta kalbėti apie giminystės sąsajas su didžiuoju mūsų klasiku, tačiau jų yra. O ne vienam iš mūsų žinomų arklių ir kitų originalių skulptūrų Kudirkos Naumiestyje autorius, tautodailininkas Pranas Sederevičius – jo senelis. Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo, kuriame mokėsi R. Čiurlionis, moksleiviai garsėjo jaunatvišku nepaklusnumu – Rimas buvo tarp nuolat ieškojusių kūrybos laisvės. Baigęs jis vienuolika metų dirbo restauravimo dirbtuvėse, atkūrinėjo sienų tapybą Pažaislio vienuolyne. Nuo 1992 metų gyvena Čikagoje ir sėkmingai kuria, yra surengęs daugybę personalinių ir grupinių parodų Europoje ir JAV, jo kūryba nuolat eksponuojama garsiausiose meno mugėse.
„Jo kūryboje galime įžvelgti tai, ko jis mokėsi Lietuvoje, ir tai, ką gavo patekęs į kitokią visomis prasmėmis aplinką. Sėkmę lėmė sugebėjimas tai suderinti“, – sakė R. Žukienė. Ji dėkojo „Menų tilto“ galerijai, su kuria bendradarbiaujant paroda atkeliavo į Marijampolę.
Paroda veiks iki lapkričio 20 dienos.
Lina VOLUNGYTĖ