1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių).
Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ir dar bus iki metų pabaigos. Tačiau, be viso kito, nutarta surengti tokį renginį, kuris sukviestų žmones iš visų Sūduvos pakraščių, suburtų juos vienam įspūdingam vyksmui. Sklandė visokie gandai, spėlionės – ir štai praėjusį sekmadienį buvome kviečiami į misteriją „Sūduvių pėdsakais“ – svarbiausią, kaip akcentuota, šių, išskirtinių, metų renginį.
Pats dangus buvo palankus: kaip reta kurį šio rugsėjo vakarą tvyrojo ramybė, gausiai susirinkusiems žiūrovams nereikėjo slėptis po skėčiais ir blaškyti dėmesio. Pagaliau – kone 400 įvairių žanrų atlikėjų iš penkių savivaldybių bei techninių efektų valdytojai galėjo įvykdyti tai, kas sumanyta. O sumanyta buvo (kaip ir žadėjo pavadinimas) atgaivinti šimtmečių senumo ne tik šio krašto – Lietuvos taip pat – svarbiuosius istorijos įvykius, įvilkus juos į žodžio, muzikos, šokio ir reginio rūbą. Pasakojimą sukūrė rašytojas Herkus Kunčius, muziką – kompozitorius Jievaras Jasinskis, scenografiją – Birutė Ukrinaitė, o režisavo vienas žymiausių ir originaliausių Lietuvos režisierių Gytis Padegimas.
Kartu su dideliu būriu choristų, šokėjų bei muzikantų iš visos Sūduvos sumanymą įgyvendino solistai Neringa Nekrašiūtė, Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas ir Jurgis Jarašius bei aktorius Henrikas Savickis. Vienas epizodas keitė kitą, solistai kone akyse virsdavo vis kitais istorinio vyksmo veikėjais: pro mūsų akis praslinko šimtmečiai… Ar pajutome? Ar žodis „Sūduva“ suskambėjo naujomis spalvomis, garsais? Nes tokia misterijos užduotis: simboliais, stilizuotais vaizdais, nestokojant paslaptingumo parodyti žmogaus ar tautos likimą, problemas…
…Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, pradžioje sveikindamas gausų dalyvių ir žiūrovų būrį sakė, kad didžiuojasi savo gimtine, bet labiausiai – žmonėmis, kurie yra jos didžiausias turtas. Jis dėkojo visiems, kūrusiems šią misteriją ir bent kuo prie to prisidėjusiems.
Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas taip pat nešykštėjo sveikinimų ir gerų žodžių Sūduvos krašto žmonėms.
Misteriją „Sūduvių pėdsakais“ filmavo Lietuvos televizija – ją pamatys visi jos žiūrovai. O mūsų skaitytojai gali dar kartą prisiminti tai, ką matė, pažiūrėję į nuotraukas.
Lina VOLUNGYTĖ
