Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę.
Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai.
Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ne tik dažniausiai nuvertinamas, bet ir nepastebimas ar nubraukiamas. O juk šio asmens kilnumą lėmė daug kas: gyvenimo, biografijos puslapiai, primarginti sovietinės tvarkos susidorojimų su liaudies priešais, tėvų ir artimųjų netekčių, ideologijos gniaužtų ir nekaltųjų kalčių…
Profesoriaus Romualdo Vosyliaus ir mano paties biografijos, manau, panašios, giminingos. Kita vertus, profesorius Romualdas Vosylius buvo tikras geometrijos mokslo meistras ir ne mažesnis šachmatų entuziastas. Savo srities žinovystę ir naujoves jis dėstė studentams, aspirantams patraukliai ir išmoningai, svarbiausia – šiuolaikiškai, moderniai. Jo paskaitų pasiklausyti ateidavo ir kitų universitetų studentai, nes jose išgirsdavo naudingų minčių ir patarimų ne tik būsimieji pedagogai, bet ir menotyrininkai, matematikai, architektai ir kiti. Mat geometrija pasitarnauja mokslų sanglaudai ir vieniui, kultūros gilesniam suvokimui, dvasingumui ir kūrybai. Profesorius giliai suprato ir atliko savo misiją – tarnauti tautos švietimui, globojo ir dalyvavo visuose universiteto meno kolektyvų renginiuose.
Šiandien mes atsisveikiname su asmenybe, labai mylėjusia savo gražią šeimą: žmoną matematikę dr. Mildą Mariją (Cieškaitę), dukrą Laimą, baigusią mūsų Alma mater istoriją, pedagogę, sūnus Audrių ir Mindaugą. Visa profesoriaus šeima yra iškilūs, žymūs pedagogai, mūsų universiteto pavyzdys.
Gyvenime ir susibėga, ir vėl išsiskiria žmonių likimai ir keliai. Profesoriui Romualdui Vosyliui Lietuva buvo šventa žemė, ne šiaip gyvenimo taškas, ne taip, kaip dabar įprasta, kažkokia vieta… Profesorius išliks mūsų atmintyje kaip šios žemės ir jos žmonių sergėtojas, veikėjas ir patriotas. Ir todėl dėkojame jam už MEILĘ GYVENIMUI, palietusią ir mus visus, čia esančius.
Algirdas GAIŽUTIS
Lietuvos edukologijos universiteto paskutinysis rektorius, akademikas, habil. mokslų daktaras, profesorius
Atsisveikinimas su velioniu Romualdu Vosyliumi (šeimos prašymu – tik gėlės žiedu) laidojimo namuose Paco g. 4 (už Šv. Petro ir Povilo bažnyčios), Vilniuje:
rugsėjo 21 d. (trečiadienį) nuo 16 val. iki 18 val. (18 val. palaikai išvežami kremuoti);
rugsėjo 22 d. (ketvirtadienį) – nuo 10 val. 13 val. urna su velionio palaikais išlydima į Kairėnų kapines.